aA
Įsibėgėjanti ketvirtoji pramoninė revoliucija kas minutę ar sekundę meta iššūkius Pasaulio ekonomikai, kiekvienai valstybei ir jos žmonėms. Dvi stipriausios ekonomiką veikiančios jėgos – demografija (visuomenės senėjimas) ir produktyvumas. Pirmoji, visuomenės senėjimo, tendencija dominuoja pasaulyje ir reikalauja vis didesnių finansinių išteklių ir pagalbos, verčia keisti finansų struktūrą, antroji, produktyvumo (darbo našumo) augimo, tendencija meta iššūkį visai socialinei struktūrai, keičia darbo prigimtį ir esmę, griauna senuosius socialinius modelius.
Birutė Visokavičienė
© Asmeninis archyvas

Dvi jėgos

Skaitmeninė revoliucija – robotizacija ir internetizacija reikalauja daug specializuotos ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgos išlaisvindama daugybę senų ir dabartinių kvalifikacijų darbuotojų. Artimiausioje ateityje produktus gamins ne žmogus, o technologijos. Prekes pateiks ne žmogus, bet technologija. Robotai pakeis žmones, o internetas pakeis bendravimą.

Pamėginkite įsivaizduoti, jog reikės išlaikyti tvarų Sodros biudžetą ir visą nacionalinį konsoliduotą valstybės biudžetą, kai dirbančiųjų, turinčių mažas ir nepakankamas pragyvenimui pajamas, skaičius mažėja. Valstybės biudžeto galimybių ribose tikrai nepavyks išlaikyti keturių ar penkių generacijų (kartų), išlaisvintų nuo darbo žmonių ir dėl amžiaus, ir dėl sveikatos, ir dėl automatizacijos, aukštųjų technologijų produktyvumo ir spartaus darbo našumo augimo.

Universalios bazinės pajamos – alternatyva skurdui, atskirčiai ir 21-o amžiaus iššūkiams

Jau penkti metai iš eilės, kaip Pasaulio ekonomikos forume, Davose diskutuojama apie universalias bazines pajamas (UBP), kaip alternatyvą 21-o amžiaus iššūkiams skurdui, nelygybei ir atskirčiai. Šiais, 2019 metais vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume UBP tema atsidūrė pačiose diskusijų ir pasisakymų viršūnėse, kaip alternatyva skurdui ir nelygybei siekiant ekonomikos pažangos ir žmonių gerovės. Apie svarbą, aktualumą ekonomikai pasisako ir valstybių, ir institucijų, ir mokslo lyderiai, ekonomikos Nobelio premijų laureatai, Tarptautinio valiutos fondo vadovai ir ekonomistai. Tačiau mūsų šalies valdžios stalčiuose, pasidengę dulkėmis guli mokslininkų pasiūlymai, svarstymui pateikti sprendimų būdai ir šaltiniai, netgi projektai ar ketinimai tirti, analizuoti, pasirengti globalių iššūkių priėmimui.

Nors Universalios bazinės pajamos tiriamos, analizuojamos, eksperimentuojamos, vienaip ar kitaip įgyvendinamos beveik visose pažangiose demokratinėse valstybėse, kalbant apie valdžią, viešąjį sektorių ir šiandienines ribotas valstybės biudžeto galimybes Lietuvoje su apgailestavimu tenka pasakyti, kad nei ekonomikos mokslo atstovai, ekonomistai, nei valdžia nepasiruošusi gyventi naujos tikrovės sąlygomis ir apie ateitį galvoti nesivargina.

Kalbėdami apie šiandieninius ribotus valstybės biudžeto išteklius turėtume suprasti, jog sukaupti valstybės biudžete, Sodroje ir kituose biudžetuose pinigai greitai išleidžiami paslaugoms, o daugumos žmonių ribotos pajamos, kaip vartojimo pajėgumas (moki paklausa) yra tiek naudingas valstybės ekonomikai ir biudžetui kiek žmonės vartoja, taupo ir dalyvauja efektyviame versle ir visoje šalies ekonomikoje. Iš to seka, kad ir valstybės biudžetą didins tie žmonės, kurie turės paklausą, finansinį pagrindą t. y. UBP pajamas ir kitas, darbo, kapitalo ir pensijų pajamas.

Dabartiniame pasaulio evoliucijos etape didžiausiu iššūkiu ekonomikos pažangai tampa viduriniosios klasės pajamų lygis ir tuo pačiu jos paklausa, skurdas, atskirtis ir nelygybė. Šią problemą kaip alternatyva senąjai sistemai sprendžia UBP metodas, kadangi vidurinioji klasė, jos lyderiai kuria ir kurs, įgyvendins IV pramoninės revoliucijos inovacijas, vidurinioji klasė tobulins valdymo, ekonomikos ir socialinius mokslus, įgyvendins ir pritaikys mokslo naujoves.

Bazinės pajamos – žmonių gerovės ir saugumo pagrindas

Pasaulio ekonomikos mokslo atstovai ypatingai pabrėžia universalių bazinių pajamų pritaikymo filosofiją, priežastis ir motyvus:

  • Turtas, kuriuo mes visi šiuo metu naudojamės, sukurtas buvusių kartų, t.y. praeities generacijų;
  • Bazinės pajamos - tai bazinis žmonių saugumas;
  • Pamatinė vertė, formuojanti mentalitetą ir mentalinė visuomenės sveikata;
  • Bazinės pajamos - tai laisvė ir tikroji nepriklausomybė, orus gyvenimas savo šalyje;
  • Bazinės pajamos - tai gerovės augimo variklis, skatinantis dirbti ir uždirbti, kurti darbo vietas ir siekti mokslo.

Bazinės pajamos - tai tokios universalios bazinės pajamos, kurias gauna kiekvienas šalies gyventojas (pilietis) nuo gimimo iki gyvenimo pabaigos. Bazinių pajamų suma, kurią gauna kiekvieną mėnesį visi piliečiai yra visiems vienoda, nepriklausomai nuo kitų gaunamų pajamų, tokių kaip darbo užmokestis, pensija, stipendija ar kapitalo pajamos, dividendai, nepriklauso nuo turtinės padėties. Bazinių pajamų suma yra tokia, kuri garantuoja žmogui pakankamą pragyvenimui pinigų kiekį būtiniausių poreikių tenkinimui ir suteikia galimybę oriai gyventi savo valstybėje.

Gaudami universalias bazines pajamas žmonės bus saugūs ir nebijos dėl savo gyvenimo: pirks vartojimo produktus, prisitaikys prie naujovių, kurių prireiks savęs aptarnavimui ir gyvenimo kokybei. UBP pagreitins pinigų apyvartą šalyje, šios mažos, kas mėnesį gaunamos nedidelės išmokos greitai sukuria kitas pajamas per vartojimą ir multiplikuoja didindamos gamybą ir paslaugas, augina ir bendrąjį nacionalinį produktą, ir valstybės biudžetų pajamas.

Įvertinus visus šaltinius, Lietuvoje universalios bazinės pajamos vienam gyventojui galėtų siekti 600-650 eurų per mėnesį.

Universalių bazinių pajamų finansavimo šaltiniai

Mūsų Valstybės galioje, kaip ir kitose demokratinėse šalyse, yra pakankamas arsenalas monetarinių ir fiskalinių priemonių, instrumentų bei šaltinių, kuriuos teisingai ir inovatyviai panaudojus universalioms bazinėms pajamoms, efektyviai įdarbintume savo šalies potencialą, valstybės ir privatų turtą, santaupas, ir užtikrintume savo žmonėms saugų, laikmetį atitinkantį gyvenimą.

Didelė dalis tų šaltinių randasi valstybės ir savivaldybių biudžetuose, dar didesnė – Lietuvos žmonių ir verslo subjektų neefektyviai naudojamose arba nenaudojamose lėšose, šalies pramonėje ir statybose, mokslo pasiekimuose ir institucijose, Lietuvos ir užsienio bankuose, neefektyviai naudojamose vertybinių popierių lėšose, fonduose, Lietuvos aukso ir valiutos rezervuose ir kitame valstybės turte, kurį efektyviai naudojant atsiranda realūs universalių bazinių pajamų šaltiniai, tokie kaip:

1. Dabartiniu metu mokamos visos socialinės išmokos pašalpoms, kompensacijoms ir jų administravimo išlaidos patalpų išlaikymui, darbo užmokesčiui, logistikai ir kt. - toks būtų pirmasis biudžeto šaltinis;

2. Atlaisvintos patalpos ir žmonės būtų perkvalifikuojami ir panaudoti aukštesnės kvalifikacijos darbui, toks būtų antrasis biudžeto šaltinis;

3. Papildomai gautos pajamos į valstybės ir savivaldybių biudžetus dėl padidėjusio būtiniausių prekių ir paslaugų vartojimo, investicijų, valstybės ir savivaldybių paslaugų gausėjimo ir kt. mokestinių pajamų, kurios išaugtų pradėjus įgyvendinti UBP metodą - toks būtų trečiasis biudžeto šaltinis;

4. Išleisti tiksliniai valstybės vertybiniai popieriai ir tuo pagrindu gautos lėšos - ketvirtasis UBP finansavimo šaltinis;

5. Lietuvos žmonių ir verslo kompanijų indėliai bankuose, unijose, panaudojus juos investicijoms Lietuvoje tiesiogiai per fondus ir bankų kreditus, ar per vertybinius popierius – toks penktasis UBP finansavimo šaltinis, nes padidėjusi pinigų paklausa skatina pinigų pasiūlą ir tai reiškia, jog mūsų pinigai bankuose turės efektyvesnę paklausą ir tarnaus investicijoms, naujų darbo vietų kūrimui, mokslui, verslo plėtrai. Tokiu būdu augs šalies bendrasis nacionalinis produktas;

6. ES parama ir kiti užsienio ir šalies fondai - šeštasis UBP finansavimo šaltinis;

7. Įgyvendinus šį UBP modelį, UBP dėka didės valstybės biudžeto ir fondų lėšos - septintasis UBP šaltinis;

8. Valstybės aukso ir valiutos rezervai, tarnaujantys kaip garantas fondams, kreditiniams ištekliams ir tiesioginiam investavimui taip pat papildys biudžetą ir būtų aštuntasis UBP šaltinis;

9. Šešėlinėje ekonomikoje šiuo metu cirkuliuojančios nelegalios lėšos, įdiegus UBP pajamas šalyje mažins šešėlį ir taip pat papildys valstybės biudžetą, toks būtų devintasis UBP finansavimo šaltinis;

10. įdiegus UBP, atsiradus aktyvesniam intensyvesniam smulkiam ir vidutiniam verslui ir atgijus viduriniąjai klasei, augantis bendrasis nacionalinis produktas ir sukurta pridėtinė vertė didintų bendrąsias nacionalines pajamas ir būtų dešimtasis UBP finansavimo šaltinis;

11. Šiandieninę valstybės skolą su aukštomis palūkanomis refinansuoti (perkredituoti) pigesniuose pasaulio bankuose ir fonduose, tai būtų vienuoliktas šaltinis.

12. Pakviesti šalies verslininkus, didelių pinigų sumų turėtojus legalizuotis ir amnestuoti jų lėšas su visomis valstybės garantijomis, nustačius realų procentą nuo visos lėšų sumos ir pervedus jį į valstybės biudžetą, o toliau mokant visus mokesčius už turtą, tai būtų dvyliktas UBP šaltinis papildantis valstybės biudžetą, o toliau visomis jau legaliomis lėšomis verslininkai laisvai ir viešai disponuotų šalyje ir užsienyje.

13. Visuotinis turto deklaravimas taip pat leistų papildyti valstybės pajamas ir būtų dar vienas papildomas UBP šaltinis.

14. Visos universalios bazinės pajamos padidintų pinigų apyvartą šalyje ir visumoje, panaudojus viršuje nurodytus šaltinius, didintų darbo našumą ir taptų keturioliktuoju UBP finansavimo šaltiniu.

Todėl nebegalime vien senais valstybės biudžeto formavimo metodais ir instrumentais, nematydami viso arsenalo monetarinių ir fiskalinių, pinigų politikos ir fiskalinės politikos instrumentų įveikti skurdo ir atskirties, nepakankamų pragyvenimui pajamų net savo šalies viduriniosios klasės sluoksniuose, ten, kur žmonės dirba ir vartoja daugiausiai, negalime sumažinti dėl skurdo atsiradusių vis didėjančių emigracijos srautų ir sugrąžinti emigrantų. Ekonomikos mokslas ir reali šalies ekonomika neatsiejami vienas nuo kito ir negali egzistuoti atskirai, todėl ir siūlome šį UBP pajamų metodą, siekdami išspręsti socialinės atskirties problemas Lietuvoje vardan visų mūsų dabarties ir ateities.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.0000

Tadas Povilauskas. Kodėl metų pabaigoje gali pabrangti dyzelinas (2)

Veikiausiai atsimenate, kad praėjusių metų kelias lapkričio savaites dyzelino kaina degalinėse...

Egidijus Langys. Permainos nemokumo procese: kreditorius ir skolininkas privalės tartis

Nemokumo proceso reforma įgauna pagreitį – po balandžio mėn. Seime vykusių aktyvių klausymų...

Justinas Juozaitis. Ar Baltijos šalių elektros tinklai atlaikys artėjančią geopolitinę audrą? (6)

Kol Lietuvos politikai džiaugiasi pasiektu susitarimu dėl sinchronizacijos su kontinentinės Europos...

Lina Aleknaitė-van der Molen. Pokyčiai kapitalo rinkų reguliavime – Prospekto Reglamentas atveria galimybes smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms

Š. m. liepos 21 d. įsigalioja Prospekto Reglamentas, kuris pakeis iki šiol galiojusią Prospekto...

Mantas Andriuškevičius. Dėl transporto priemonių apžiūros centrų veiklos (3)

Vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui pasiūlius koreguoti Saugaus eismo automobilių keliais...

Top naujienos

Du benzingalviai leidosi į unikalią kelionę: „Passat-Krokodilu“ važiuoja iš Kinijos į Austriją užsuko ir į Lietuvą

Daugelis išgirdęs pasiūlymą į, pavyzdžiui, už 1000 kilometrų esančią šalį keliauti...

Gyvai / Mūšis dėl bilieto į LKL finalą: „Rytas“ – „Neptūnas“ Galdikas išvarytas iš aikštės (110)

Penktadienio vakarą Vilniuje vykstančiose antrose „Betsafe-LKL“ pusfinalio serijos iki dviejų...

Kaip keliauja Lietuvos vidurinioji klasė: nesarmata čiupti ir paskutinės minutės pasiūlymus (38)

Ekonomistai kalba, kad ateinanti krizė bus kitokia, tačiau gyventojai nekreipia dėmesio į kalbas...

„Spausk Gazą!“: lietuvis žiedinėse lenktynėse pristatė dar nematytą modelį

Nemuno žiede startavo Lietuvos žiedinių lenktynių sezonas. Tarp jau įprastų BMW , „ Honda...

Prancūzijoje nugriaudėjo sprogimas, yra sužeistųjų papildyta (8)

Prancūzijos Liono miesto centre penktadienį nugriaudėjo sprogimas , pranešė vietos žiniasklaida.

Specialistas ryžosi karjeros avantiūrai: metė puikiai apmokamą darbą, kad galėtų siekti pokyčių švietime

Beveik dešimtmetį Kęstutis Mačiulaitis sparčiai kopė karjeros laiptais, dirbo puikiai apmokamą...

Paskutinės antrojo turo tendencijos: kurį iš dviejų pasirinks akivaizdžiai pavargę rinkėjai (190)

Pasirinkimą balsuojant, anot profesorės Ainės Ramonaitės, daugiau gali nulemti pasikalbėjimai su...

Po Kaliningrado žingsnio – aiški ekspertų žinia Lietuvai: tai yra didysis signalas (295)

Kaliningrado srityje trečiadienį prasidėjo suplanuotas 3 dienų izoliuoto elektros sistemos darbo...

Leonidas Bershidsky: šie rinkimai Lenkijai gali būti lemtingi (1)

Didžiojoje Europos Sąjungos dalyje šios savaitės Europos Parlamento rinkimai – mažai...

Kandidatai į EP įžvelgė artėjančio sąstingio ženklus: ateities kadencijos laukia istorinė užduotis (1)

Artėjant gegužės 26 d. Europos Parlamento ( EP ) rinkimams, kandidatų į EP debatuose susitiko...