aA
Barclays“ išėjimas iš Lietuvos ir šiuo metu vykstantis mokytojų streikas yra susiję reiškiniai. Jau prieš dvejus metus, kai buvo pradėta „Lemiamo Šuolio“ iniciatyva, kalbėjome, kad Lietuva susidurs su žmogiškųjų resursų krize ir dėl to bus vis sunkau užtikrinti adekvačius atlyginimus ir kokybiškas paslaugas viešajame sektoriuje. Pagrindinė to priežastis – stringa gyvybiškai svarbios reformos.
Paulius Kunčinas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kalbėjome apie tai, kad dideli darbo mokesčiai verčia gyventojus emigruoti, o likusiųjų Lietuvoje gyvenimo kokybė nepagerės, nes atlyginimų augimas bus matomas tik „ant popieriaus“ dėl vis sparčiau augančių kainų. Prognozavome, kad valstybė neturės iš ko mokėti aukštesnių atlyginimų valstybės tarnautojams, tame tarpe ir mokytojams. Deja, šios prognozės pradėjo pildytis.

„Barclays“ verslo modelis Lietuvoje galbūt ir nepaskatino ypač gerai apmokamų darbo vietų kūrimosi. Tuomet Lietuva pirmiausia buvo pasirinkta dėl žemesnių specialistų atlyginimų, kurių ilgainiui nebuvo galima išlaikyti tame pačiame lygyje ir buvo prarastas konkurencinis pranašumas kitoms pasaulio valstybėms. „Barclays“ pasitraukimas išties nėra jokia tragedija. Visi darbuotojai susiras kitus darbus, nes rinkoje yra didelis kvalifikuotų IT specialistų stygius.

Tačiau tvirtinti, kad tai nėra sisteminių problemų pasekmė ir kad galima toliau gyventi ramiai yra savęs apgaudinėjimas. Mums teko bendrauti su „Barclays“ vadovais asmeniškai, kurie pripažino, kad Lietuvos darbo santykių apmokestinimas yra nekonkurencingas lyginant su kitomis vakarų Europos valstybėmis, jau nekalbant apie Lenkiją ar Baltarusiją.

Prie „Barclays“ sprendimo prisidėjo ir nuolat prastėjanti demografinė Lietuvos padėtis. Geriausi darbuotojai žiūrėjo į „Barclays“ kaip į galimybę gauti „pradžiamokslį“, po kurio jie galėtų ieškotis geriau apmokamo darbo užsienyje. Kurti išties ypač aukštos kvalifikacijos reikalaujančias ir labai gerai apmokamas darbo vietas „Barclays“ Lietuvoje nedrįso, nes šalyje tiesiog per aukštas darbo jėgos apmokestinimas.

Didelis darbo apmokestinimas ir darbuotojų stygius galiausiai ir nulėmė, kad „Barclays“ negalėjo surinkti pilnos aukštos kvalifikacijos specialistų komandos, kurios reikia strateginiam ir tvariam įmonės padaliniui. Galimybė darbuotojus atsivežti iš kaimyninių valstybių taip pat buvo ribota dėl daugybės migracijos biurokratinių kliūčių.

Neabejojam, kad „Investuok Lietuvoje“ ir Ūkio ministerija padarė viską, kad „Barclays“ liktų, tačiau sisteminės problemos ir politinis fonas tapo pernelyg nepalankūs aukštą pridėtinę vertę kuriančių paslaugų centrų plėtrai.

Kai valstybėje nėra sukuriamos sąlygos kurtis aukštos pridėtinės vertės įmonėms, o kainų augimas kasmet spartėja, nenuostabu, kad krizė subrendo ir viešajame sektoriuje, kuriame atlyginimai auga ypač lėtai. Į griežtus fiskalinius rėmus save įspaudusi valstybė be augimo strategijos ir su didele baime skolintis net neįsivaizduoja, kur būtų galima rasti kelis šimtus milijonų eurų mokytojų atlyginimų kėlimui ar realios struktūrinės viešojo sektoriaus reformos inicijavimui.

Iš tiesų tų būdų yra daug – trūksta tik fantazijos ir politinės valios. Valstybė gali pasinaudoti vis dar žemomis palūkanų normomis ir skolintis, jeigu švietimas išties yra nacionalinis prioritetas. Savaime suprantama, nesiūlome skolintis lengvabūdiškai, siekiant tik trumpalaikės politinės naudos užgesinant gaisrą ministerijoje, tačiau ilgalaikiai sprendimai švietimo sistemoje yra reikalingi. Mes siūlome įkurti „Švietimo stabilizavimo fondą“, kuris į švietimą žiūrėtų kaip į investiciją į Lietuvos ateitį ir reikalautų atitinkamos grąžos – kokybiškos švietimo sistemos, kuri užtikrintų sklandų darbo rinkai reikalingų aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą. Tai savo ruožtu ilgainiui užtikrintų didesnes užsienio investicijas į aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą ir galiausiai didesnes pajamas į biudžetą bei geresnę gyvenimo kokybę Lietuvoje.

Taip pat galima apsvarstyti automobilių, nekilnojamo turto mokesčius ar didesnį PVM prabangos prekėms.

Pagaliau iš esmės reikia peržiūrėti ūkininkų ir kitą individualią veiklą vykdančių asmenų apmokestinimą. Milžiniškas pajamas gaunantys ūkininkai, advokatai, notarai, antstoliai ir toliau tik trupiniais prisideda prie gerovės valstybėje kūrimo ir kokybiškų viešojo sektoriaus paslaugų sektoriaus užtikrinimo. Ar ūkininkų ir advokatų vaikai į valstybines mokyklas nevaikšto ir jiems prisidėti prie jų išlaikymo nereikia? „Lemiamo Šuolio“ iniciatyva jau 2 metus bando atkreipti dėmesį i šią mokestinę neteisybę, tačiau vis atsitrenkia į siaurus interesus.

Politikai pagaliau privalo pradėti galvoti strategiškai ir vykdyti tikras mokestines reformas, o ne tik imituoti jas. Jei ir toliau bus žaidžiamas politinis futbolas, kur kiekvienas žaidėjas žiūri tik į trumpą Seimo kadencijos ciklą, Lietuvą paliks ne tik „Barclays“, bet ir kiti užsienio investuotojai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Marius Gelžinis. Kaip „Brexit“ gali padalinti Europos dangų (3)

2019 m. kovo 29 d. Nereikia būti aiškiaregiu, kad jau dabar pasakytum, jog ši diena bus istorinė....

Tadas Gudaitis. Kokio svarbaus dalyko gyventojai nežino apie savo pensijų fondus? (18)

Nors bendrovę , kurioje kaupia lėšas senatvei, galėtų įvardyti apie 69 proc. II pensijų...

Kristina Ivanovė. Nuo 2019 m. balandžio – nauja tvarka: kada tiekėjai galės būti įrašyti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (1)

2018 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos Seime registruotame Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ)...

Jūratė Cvilikienė. Kaip nepermokėti už šventes? (2)

Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto,...

Vaidas Žagūnis. Koks finansinis įgūdis jaunajai kartai padėtų svajones paversti tikrove? (4)

Nors jaunosios kartos lūkesčiai ir ambicijos įkvepia, kyla klausimas, kiek jos pagrįstos? Ir ar...

Top naujienos

Ekspertai: kai kurie mokesčių pakeitimai verčia gūžčioti pečiais, bet statistikoje aplenksime estus (143)

Valstybės biudžetą priėmusi valdžia žada, kad 2019–ieji bus dosnūs visiems dirbantiesiems,...

Sulaikytas buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Ivanovas papildyta (515)

Vilniuje antradienį sulaikytas Rusijos pilietis Valerijus Ivanovas, BNS patvirtino Generalinės...

Už butus viename lankomiausių Europos miestų – juokingos sumos: juos šluoja už grašius (193)

Dabar skelbimų portaluose gausu ne tik nekilnojamojo turto pasiūlymų Lietuvoje, bet ir užsienyje....

Orai bus nenuobodūs (5)

Didžioji sniego banga iš Lietuvos jau pasitraukė. Trečiadienio dieną orai išliks debesuoti,...

Ultimatumas Lietuvai: nesusipratimų virtinė ir keistos pasekmės sugriovė seną mitą (517)

Šimtmečius gyveno kaip vyras su žmona. Buvo visko – ir barnių, ir susitaikymų. Tačiau staiga...

Stambule – emocijų pliūpsnis: Zavacką raminę teisėjai ir audringas Maksvyčio moralas rūbinėje specialiai DELFI iš Stambulo (4)

„Šansų buvo, o jais nepasinaudojome“, – apmaudo po rungtynių Stambule neslėpė...

Karolinos Liukaitytės vyras susidūrė su rimtais nemalonumais: verslininkas nuteistas dėl milijoninės aferos (285)

Antradienį Generalinė prokuratūra paviešino informaciją apie laisvės atėmimo bausmę, kuri...

Šioje išparduotuvėje apsiperka net žinomos moterys, bet stilistės verdiktas – negailestingas (75)

Pastaraisiais metais miesto pakraščiuose viena po kitos duris atveria įspūdingų gabaritų...

Metus negrąžinto vaiko skandale – dar ne pabaiga: moters liudijimai pasikeitė žaibiškai (173)

Septynis vaikus pagimdžiusiai, bet ne visus auginančiai teko atverti teismo duris. Moteris...

Dramatiškoje atomazgoje „Fenerbahče“ įveikė visas rungtynes pirmavusią CSKA ekipą (19)

Dviejų Eurolygos milžinų akistatoje antradienį Stambulo „ Fenerbahče “ (12/1) komanda tik...