aA
Amerikiečių rašytojas, publicistas ir poetas Williamas A. Wardas yra pastebėjęs, kad pesimistas paprastai skundžiasi dėl vėjų, optimistas tikisi, kad jie pasikeis, o realistas tiesiog pertvarko bures. Tai puikiai tinka kalbant ir apie privačiosios bankininkystės naujoves. Čia, kaip ir bet kurioje kitoje veiklos srityje, nuolat dvelkia įvairūs permainų vėjai. Kokie jie ir kaip šie pokyčiai skatina keistis pačius banko paslaugų teikėjus?
Aušra Survilienė
© Asmeninio albumo nuotr.

Prioritetas – greitis ir efektyvumas

Suprantama, privačiosios bankininkystės paslaugomis vis dar daugiausiai naudojasi vidutinio ir vyresnio amžiaus verslininkai, pirmiausia siekiantys išsaugoti, o tada – padidinti sukauptą kapitalą. Per daugiau negu ketvirtį amžiaus Lietuvos nepriklausomybės šie klientai sukūrė sėkmingą verslą ir kreipiasi į privačios bankininkystės paslaugų teikėjus norėdami išskaidyti turtą, dalį palikdami verslui plėsti, o likusią dalį skirdami šeimos narių ateičiai ir investuodami.

Tokiems klientams svarbus pastovumas, galimybė bet kada pasitarti turto valdymo ir investavimo klausimais, todėl neretai tarp kliento ir jį konsultuojančio specialisto užsimezga ne vienus metus išliekantis ryšys. Nors privačiosios bankininkystės paslaugų rinka Lietuvoje dar palyginti jauna, jau yra atvejų, kuomet klientai, paveldėdami tėvų turtą, paveldi ir juos aptarnavusį banką.

Pastebime, kad privačiosios bankininkystės paslaugomis pastaraisiais metais vis dažniau ima naudotis būtent jauni asmenys. Vieni jų – tai jau minėtos vyresnės verslininkų kartos įpėdiniai, būsimi ar esami turto paveldėtojai. Tapę pačių sukaupto ar paveldėto turto valdytojai, jie ima domėtis įvairiomis galimybėmis ir būdais investuoti savarankiškai valdomą turto dalį. Kita gausėjanti jaunųjų klientų grupė – tai sėkmingą verslą sukūrę jaunieji entrepreneriai, dažniausiai veikiantys informacinių technologijų sektoriuje. Kitaip negu vyresniems verslininkams, šiems klientams asmeninis ryšys nebe toks svarbus. Pirmiausiai jiems rūpi informacija, greitis, alternatyvos, iš kurių galėtų rinktis.

Domisi alternatyvomis

Kita pastebima nauja tendencija – klientai pageidauja kuo efektyvesnių ir pigesnių turto valdymo būdų, kuriems nereikėtų skirti pernelyg daug laiko ir pastangų. Iki šiol daugelis pageidaudavo tartis ir konsultuotis, tačiau norėdavo priimti sprendimus patys. Pamename, po ekonominės krizės klientai buvo kur kas labiau linkę patys spręsti, kaip valdyti turtą, kur ir kam skirti investicijas, iš konsultantų tikėdamiesi informacijos ir priežiūros. Praėjus dešimtmečiui matyti, kad dabar šiems klientams vis svarbiau taupyti laiką ir žinoti, kad jų turtas patikimose rankose.

Tokia klientų, jų poreikių ir prioritetų kaita yra tik dalis privačiosios bankininkystės srityje vykstančių permainų. Kita dalis susijusi su pačia rinka ir jos reguliavimu – įsigaliojusia Europos Sąjungos finansinių rinkų direktyva, kuria stiprinama investuotojų apsauga. Tačiau reguliavimo pokyčiai reiškia ir tai, kad klientas dabar turi aprėpti gerokai daugiau informacijos negu iki šiol – investicijos tapo kiek sudėtingesne ir laikui imlesne veikla.

Antra vertus, pokyčiai vyksta ir biržose. Kuriami šiuolaikiški prekybos sprendimai ir platformos, naudojamos įvairesnės investavimo priemonės. Viena iš jų – vis labiau populiarėjantys investiciniai fondai, kurių vienetais prekiaujama biržose (angl. exchange-traded fund). Įprastai siekiama, kad šių fondų vienetų vertė kuo labiau atitiktų konkretaus investicijų indekso vertę ir nepriklausytų nuo fondų valdytojų kompetencijos ar veiksmų.

Dar 1993 metais atsiradusių fondų populiarumas pastarąjį dešimtmetį kyla kaip ant mielių. Bendras šių fondų turtas nuo 1998 metų per metus vidutiniškai padidėjo 143 proc., kai per tą patį laikotarpį tradicinių investicinių fondų – vos 8 procentais. Pernai pradžioje į tokius fondus investuoto turto vertė pasaulyje peržengė 5 trilijonų JAV dolerių ribą, ir investicijų į šiuos fondus vertė pasaulyje nuosekliai augo visus pastaruosius ketverius metus. Dėl savo efektyvumo, paprastumo ir palyginti mažesnių veiklos sąnaudų fondai sulaukia vis daugiau investuotojų dėmesio.

Šalto proto vertė

Galiausiai kinta ir pačios biržos ir jose prekiaujančių asmenų elgsena. Korekcijų ir nuolatinių svyravimų čia netrūko niekada, tačiau pastebime, kad šie svyravimai tampa vis didesni ir staigesni. Jeigu anksčiau vieneto vertės pokytis procentu jau atrodė didelis, tai dabar ir trijų procentų kritimas yra kone kasdienybė. Išaugę investuotojų lūkesčiai, automatizuota prekyba biržose − yra ne viena tokių pokyčių priežastis. Tik suvokiant jas visas, atidžiai stebint rinkose vykstančius procesus ir išlaikant šaltą protą įmanoma išsaugoti ir didinti investuoto turto vertę.

Visos šios išvardytos aplinkybės skatina keistis ir privačiosios bankininkystės paslaugų teikėjus bei ieškoti įvairesnių sprendimų, kurie padėtų tenkinti kintančius klientų lūkesčius. Vienas iš tokių sprendimų – sparčiai populiarėjanti patikėjimo teise valdomo portfelio paslauga, kai klientas savo turtą perduoda valdyti profesionalams. Kartu su klientu parengiama turto valdymo ir investavimo strategija bei planas, klientas nuodugniai informuojamas apie visus su jo patikėtu turtu atliekamus veiksmus, tačiau sprendimus priima nebe jis.

Patikėjimo teise valdomo turto paslauga klientams padeda ne tik taupyti laiką ir sąnaudas, bet ir užbėgti už akių nepagrįstiems sprendimams. O jų grėsmė didėja vis dažniau pasigirstant įspėjimams apie galimą ekonomikos lėtėjimą. Tačiau įvairūs tyrimai atskleidžia, kad ir kokia padėtis būtų rinkoje – ar ji kiltų, ar smuktų – investicijų rezultatus labiau lemia investuotojų elgsena.

Pavyzdžiui, JAV „S&P 500“ akcijų indeksas pastarųjų 10 metų laikotarpiu kilo 6,95 proc. per metus, o vidutinis individualus investuotojas gavo dvigubai mažesnę grąžą – 3,64 procento. Skirtumas tampa dar ryškesnis vertinant 30 metų laikotarpį: per šį laiką minėtas indeksas kilo daugiau kaip 10 proc. per metus, o vidutinio investuotojo turto grąža buvo kiek mažesnė negu 4 procentai. Taigi investuotojai įprastai nukenčia, nes elgsena, atsirandanti trumpuoju laikotarpiu, beveik visuomet būna neracionali. Nors dauguma investuotojų veiklą planuoja kruopščiai, galvodami apie ateitį, šie planai dažniausiai nustumiami į šalį, kai rinkas apima nerimas.

Tad šioje vietoje vertėtų prisiminti ir auksinius sėkmingo investavimo principus. Įvertinti savo rizikos toleranciją ir atitinkamai sudaryti subalansuotą investicijų portfelį, kurio vertė ilgu laikotarpiu didės nepaisant trumpalaikių svyravimų. Svarbu išskaidyti investicijas, nustatyti aiškius investavimo tikslus, parengti planą ir jo laikytis, vadovaujantis protu, o ne emocijomis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Tomas Mieliauskas. IT klausimų įtraukimas į įmonių vadovybės darbotvarkę: šiuolaikiškos įmonės strateginis imperatyvas

Kas jūsų įmonėje yra atsakingas už informacinių technologijų diegimą, vystymą bei rezultatus?...

Ivanas Naumenko. Internetinės prekybos ateitis: kada automobilį ir butą pirksime taip lengvai kaip batus? (3)

Pagrindinis klausimas, į kurį visais laikais atsakyti siekia verslas – kas bus po 10 ar 20 metų?...

Vaidas Žagūnis. Klausimai, į kuriuos teks atsakyti perkant pirmąjį būstą (3)

Ekonomikos analitikai prognozuoja ateinančių poros metų scenarijus, kurie padeda verslui ir...

Vaidotas Dauskurdas. Baltieji pradeda ir laimi: tikrosios „baltųjų finansų“ grėsmės

Lietuvos valdžia, deklaruodama tikslą per šiuos metus iš „šešėlio ištraukti“ 200 mln....

Kristina Kepsnytė-Bugaitienė. Ar Lietuva taps saulės šalimi? Pamatysime šią vasarą! (5)

Jei nors kiek domėjotės, kaip geriau įdarbinti sutaupytus pinigus ir uždirbti, šis straipsnis...

Top naujienos

Jei norite būti sveiki ir energingi – skubėkite į pievas: pirmieji žalumynai – patys naudingiausi (16)

Jei norite būti sveiki bei energingi pavasarį, žolininkai ragina skubėti į pievas, kuriose jau...

„Neįmanoma misija“ virsta įmanoma? Realūs scenarijai, kurie pamėtėtų „Žalgirį“ į Eurolygos TOP-8 (57)

„Neįmanoma misija“ – vienas garsiausių veiksmo filmų pasaulyje, kurį sudaro šešios dalys....

Tikrasis tuštėjančių Lietuvos regionų veidas: iš 300 eurų pensijos pragyvena dviese, emigracija naikina viską (661)

„Lietuvos regionai miršta“, – DELFI lankantis Utenos rajone sakė jo gyventojai. Pasak jų,...

Vašingtonui grūmojant, socialinių tinklų milžinai puola slėptis

„Facebook Inc.“ garsiai giria savo naująjį planą integruoti pranešimų siuntimo produktus ir...

Theresos May problema, vedanti į blogiausią scenarijų: ją išsprendus krizė baigtųsi akimirksniu (152)

Vienintelis būdas išsivaduoti iš krizės gniaužtų – sugebėti sutelkti parlamento daugumą,...

Šeštadienį Lietuvoje prasidės elektromagnetinė audra: ragina pasisaugoti turinčius širdies problemų (53)

Mokslininkų duomenys rodo, kad šeštadienį, apie 15 valandą, Lietuvą pasieks elektromagnetinis...

Sprendimas, galintis atverti Pandoros skrynią: rizikuoja pateisinti kitų šalių ekspancionizmą (18)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl laužo diplomatines normas, šįkart – paremdamas Izraelio...

Devynios ilgaamžių gyvenimo pamokos: kas iš tiesų teikia laimę

Labai solidaus amžiaus sulaukę žmonės dažnai tvirtina esą laimingi ir patenkinti gyvenimu. Tai...

Kuri mitybos sistema geresnė – ketogeninė ar Viduržemio jūros regiono? (4)

Prieš gardžiuodamiesi sviestu ir kumpiu, išsiaiškinkime, ar populiarioji ketogeninė dieta –...