aA
Apie tai, kad šalyje mažėjant darbingų žmonių skaičiui, palankesnės sąlygos įdarbinti imigrantus yra itin reikšmingos, kalbėta jau ne kartą. Tačiau vis dar neretai tenka konstatuoti – „norėjosi kaip geriau, o gavosi kaip visada“. Panašu, vėl esame tokioje situacijoje. Remiantis šiuo metu galiojančia įstatymine baze, galimybė įdarbinti užsienietį tam tikrais atvejais išties tampa neįmanoma misija.
Aušra Bytautienė
Aušra Bytautienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Tikslumo dėlei, iš karto reikia atkreipti dėmesį, kad šįkart kalbėsime daugiausia apie aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojus. Dažniausiai tai – IT, inžinerinės srities atstovai ar vadovai, kurie paprastai atvyksta čia į naujai įsteigtą ar įsigytą įmonę tam, kad perduotų geriausią užsienio patirtį ir prisidėtų prie sėkmingesnio tarptautinio verslo vystymo. Taip, tokių yra gana nedaug (galima sakyti, apie 10 proc. atvykstančiųjų), palyginti su, pavyzdžiui, iš Ukrainos atvykstančiais statybų ar transporto sektoriaus atstovais, bet aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojai taip pat kuria didžiulę pridėtinę vertę verslo plėtrai ir šalies ekonomikai. Ypač žinant tai, kad aukštosios technologijos, robotizuoti sprendimai ir jų pritaikymas yra neišvengiama ateitis.

Remiantis Migracijos departamento duomenimis, užsieniečių, kurie ketina dirbti Lietuvoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą kasmet daugėja. Pavyzdžiui, 2018 m. tokiems užsienio piliečiams išduotų ar pakeistų leidimų laikinai gyventi (LLG) mūsų šalyje buvo 391, tuo tarpu 2017 m. – 231, 2016 m. – 195. Sprendimų išduoti ar pakeisti LLG, kai užsienietis perkeliamas įmonės viduje, irgi daugėja (2018 m. – 98, 2017 m. – 4).

Lietuvos teisės aktai numato, kad prašymas dėl leidimo laikinai gyventi mūsų šalyje išdavimo teikiamas el. būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS), tačiau jis pradedamas nagrinėti tik užsieniečiui asmeniškai atvykus į Lietuvą ir pateikus biometrinius duomenis bei dokumentų originalus.

Praktikoje pasitaiko ir tokių atvejų, kai pateiktas prašymas bei dokumentai pirmą kartą migracijos pareigūno yra peržiūrimi tik užsieniečiui atvykus. Tai reiškia, kad gali paaiškėti, jog tam tikrų dokumentų trūksta, todėl užsieniečiui teks į Lietuvą atvykti antrą kartą.

Paprastai užsieniečio prašymas nagrinėjamas ir kiti imigracijos formalumai skubos tvarka užtrunka ne trumpiau nei mėnesį. Ir čia kyla klausimas – ką daryti tam iš toli, pavyzdžiui, Amerikos atvykusiam darbuotojui? Neturėdamas leidimo jis negali pradėti dirbti Lietuvoje. Atskristi vienai dienai ir išvykti? Ar mėnesį būti Lietuvoje ir laukti leidimo? Šis klausimas neabejotinai susijęs su įmonės kaštų ir procesų optimizavimu. Ypač, jei skrendama per pusę pasaulio.

Kita problema – atvykstant į mūsų šalį reikia vizos. Migracijos departamentas nurodo, kad tuo atveju, jei užsienietis nesinaudoja beviziu režimu ar neturi kitos galiojančios vizos, turėtų kreiptis į ambasadą dėl Šengeno vizos. Būtina pastebėti, kad pastaroji yra išduodama atvykstant trumpalaikio buvimo tikslu. Čia ir vėl kyla rizika, jog užsienietis, nurodęs tikrąjį atvykimo tikslą, gali būti neįleidžiamas į Šengeno erdvę.

Šis nesusipratimas jau turi realių pasekmių. Kaip žinia, keliaudami užsieniečiai turi praeiti Šengeno erdvę – ją dažniausiai kerta didžiuosiuose oro uostose (Helsinkyje, Amsterdame, Frankfurte ir pan.). Ir štai čia „kuriozas“ – jeigu jie pasako tiesą, t. y., kad atvyksta pateikti dokumentų dėl leidimo laikinai gyventi, tada jie tiesiog gali būti neįleidžiami ir išsiunčiami atgal, kaip keliantys nelegalios imigracijos riziką. Ir tai ne teorinis prasimanymas – taip jau buvo nutikę. Tad ką turi daryti užsienietis? Meluoti. Sakyti, kad skrenda į verslo susitikimą, aplankyti kolegų ar pan. Ar tai reiškia, kad turime „apmokyti“ žmogų meluoti? Sutikime, tai visiškai bereikalingas streso kėlimas.

Ir tai dar ne paskutinis apsunkinimas. Šiuo metu galioja reikalavimas pirminėje proceso stadijoje, t. y. teikiant prašymą per MIGRIS, nurodyti tikslų gyvenamosios vietos adresą Lietuvoje. Tai reiškia, kad užsienietis dar net neturėdamas patvirtinimo, kad jam bus išduotas leidimas gyventi Lietuvoje, jau turi būti išsinuomojęs ar įsigijęs būstą mūsų šalyje. Be to, užsieniečiui asmeniškai atvykus į Lietuvą ir teikiant biometrinius duomenis bei dokumentų originalus Migracijos departamentui, jau turi būti pateikiamas ir būsto savininko sutikimas arba Nekilnojamojo turto registre registruota nuomos sutartis.

Kai kurie užsieniečiai bando internetu per brokerius ieškoti gyvenamojo būsto. Tuomet reikia pasirašyti nuomos sutartį, kuri įsigalios po mėnesio ar kelių. Visgi retas būsto savininkas su tuo sutinka. O jeigu sutartis įsigalioja iškart – vėl papildomos išlaidos. Ir visa tai tik dėl to, kad būtų galima pateikti prašymą leidimui laikinai gyventi Lietuvoje.

Kaip į šiuos pastebėjimus reaguoja Migracijos departamentas? Sako, kad dabar užsieniečių įdarbinimo sąlygos „lengvėja“, procesai „trumpėja“. Bet visgi praktika rodo kitaip. Tenka konstatuoti, kad daugelis pakeitimų dažniausiai orientuoti tik į ne aukštos kvalifikacijos specialistų atvykimą iš gretimų valstybių – pastarieji gali tiesiog sėsti į traukinį ir be didelių problemų atvažiuoti.
Tiesa, trikdžių yra ir daugiau, bet šie pagrindiniai ir keliantys daugiausiai klaustukų. Atrodytų, apsunkinimai sukurti visiškai lygioj vietoj.

Pavyzdžiui, kodėl nesudarius galimybių ambasadose pateikti savo biometrinius duomenis bei gauti atvykimui reikiamą nacionalinę (D) vizą? Tuomet vieno vizito metu į ambasadą (nepamirškime, kad yra tokių valstybių, kuriose net į artimiausią ambasadą reikia nuskristi) galima būtų pateikti reikiamus dokumentų originalus, biometrinius duomenis ir gauti vizą.

Dar vienas galimų siūlymų – pateikus prašymą per MIGRIS galima būtų pradėti jį nagrinėti, o tik paskutinėje prašymo tvirtinimo stadijoje galėtų būti prašoma užsieniečio atvykti ir pateikti biometrinius duomenis bei reikiamų dokumentų originalus. Tokiu būdu atvykęs čia užsienietis galėtų per kelias dienas gauti leidimą laikinai gyventi ir iš karto kibti į darbus.

Tai tik keli siūlymai, apie kuriuos dar galima diskutuoti, jei tik būtų įsiklausoma.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
1.0000

Greta Ilekytė. Lyčių lygybės lygtis Lietuvoje – ar rasime sprendimą? (18)

Neseniai Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) paskelbtas indeksas parodė, kad esame...

Marius Liatukas. Ar koronavirusas gali pavirsti nenugalima jėga? (3)

Pasaulio fabriku vadinama Kinija pastarosiomis savaitėmis sukaustyta koronaviruso baimės. Tą...

Jurgita Navikienė. Šešėlis odontologo kėdėje – nuo ko pradėti apsivalymą? (17)

Šiais metais VMI žada dar labiau kovoti su šešėliu įvairiose srityse, įskaitant ir...

Nerijus Mačiulis. Liūdėjome dėl emigracijos − dabar bijosime imigracijos? (172)

Per praėjusį dešimtmetį dėl emigracijos Lietuva prarado maždaug dešimtadalį savo gyventojų....

Justas Mundeikis. Ar mokytojų atlyginimai tikrai jau pakankami? atsakymas Žygimantui Mauricui (6)

„ Mokytojų atlyginimai nebėra jau tokie maži“ , pareiškia „ Luminor “ vyriausias...

Top naujienos

Alytaus zonoje – skandalingi įvykiai: naktį, įtariama, sumuštas buvusios „pupytės“ vyras Jakutis (140)

Alytaus pataisos namuose – skandalingi įvykiai: įkalinimoje įstaigoje, įtariama, kiti bausmę...

Šiurpūs pasaulio oro uostai: neįprasti keleivių patikrinimai, flomasteriu rašomi skrydžiai ir tuščias, auksu nulietas terminalas (1)

Ar matėte filmą „Terminalas“? Jo herojus, kurį vaidina Thomas Hanksas, papuola į kvailą...

Gyventojai aptiko įstatymų spragą: architektai daro, ką nori, o institucijos skėsčioja rankomis (34)

NT ekspertai Vilniuje esantį istorinį Žvėryno mikrorajoną įvardija kaip vieną...

Tomas Vaitelė

Ta niekam neįdomi „Eurovizija“, kurią laimi švedų prodiuseriai

Kasmet sausio ir vasario mėnesiai prasideda tuo pačiu: „kokios šiemet bus tendencijos“, „ar...

Beveik trys dešimtys Vilniaus daugiabučių gali likti be liftų: būklė kelia pavojų

Beveik trys dešimtys Vilniaus daugiabučių gali likti be liftų, mat dėl pavojaus saugumui juos...

Elito medžioklės stebina slaptumu: jau ne vienas nuslėptas faktas atrodo skandalingai (240)

„Čia yra vieno žmogaus, galbūt ministro arba urėdijos direktoriaus, valios reikalas. Jeigu net...

Taksi vairuotojas spėjo pasakyti keleiviui, kad pasijuto labai blogai ir trenkėsi į medį (1)

Antradienio vakarą, apie 19.30 val., Vilniuje, Maironio g., taksi automobilis „Toyota“ nuvažiavo...

Gydytoja pataria, kaip daugybei moterų išvengti mirtinos ligos: pajutus simptomus, būna per vėlu (38)

Kiekvienam žmogui vėžys sukelia skirtingų emocijų, ir kartais ši sunki liga gali gerokai...

Spausk gazą! Modelis, išgelbėjęs „Porsche“ bei unikalus lietuvio garaže renkamas „Kitcaras“ (2)

Lietuviai naginga tauta. Būtent tokio lietuvio, kuris savo rankomis surinko vadinamąjį...

Karolina Toleikytė atvirai: „fake“ pasaulis tampa labai žalingas (20)

Karolina Toleikytė užsisako kavos – jau n-tąjį puodelį tą šeštadienį, nes išvakarėse...

|Maža didelių žinių kaina