aA
Apie tai, kad šalyje mažėjant darbingų žmonių skaičiui, palankesnės sąlygos įdarbinti imigrantus yra itin reikšmingos, kalbėta jau ne kartą. Tačiau vis dar neretai tenka konstatuoti – „norėjosi kaip geriau, o gavosi kaip visada“. Panašu, vėl esame tokioje situacijoje. Remiantis šiuo metu galiojančia įstatymine baze, galimybė įdarbinti užsienietį tam tikrais atvejais išties tampa neįmanoma misija.
Aušra Bytautienė
Aušra Bytautienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Tikslumo dėlei, iš karto reikia atkreipti dėmesį, kad šįkart kalbėsime daugiausia apie aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojus. Dažniausiai tai – IT, inžinerinės srities atstovai ar vadovai, kurie paprastai atvyksta čia į naujai įsteigtą ar įsigytą įmonę tam, kad perduotų geriausią užsienio patirtį ir prisidėtų prie sėkmingesnio tarptautinio verslo vystymo. Taip, tokių yra gana nedaug (galima sakyti, apie 10 proc. atvykstančiųjų), palyginti su, pavyzdžiui, iš Ukrainos atvykstančiais statybų ar transporto sektoriaus atstovais, bet aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojai taip pat kuria didžiulę pridėtinę vertę verslo plėtrai ir šalies ekonomikai. Ypač žinant tai, kad aukštosios technologijos, robotizuoti sprendimai ir jų pritaikymas yra neišvengiama ateitis.

Remiantis Migracijos departamento duomenimis, užsieniečių, kurie ketina dirbti Lietuvoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą kasmet daugėja. Pavyzdžiui, 2018 m. tokiems užsienio piliečiams išduotų ar pakeistų leidimų laikinai gyventi (LLG) mūsų šalyje buvo 391, tuo tarpu 2017 m. – 231, 2016 m. – 195. Sprendimų išduoti ar pakeisti LLG, kai užsienietis perkeliamas įmonės viduje, irgi daugėja (2018 m. – 98, 2017 m. – 4).

Lietuvos teisės aktai numato, kad prašymas dėl leidimo laikinai gyventi mūsų šalyje išdavimo teikiamas el. būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS), tačiau jis pradedamas nagrinėti tik užsieniečiui asmeniškai atvykus į Lietuvą ir pateikus biometrinius duomenis bei dokumentų originalus.

Praktikoje pasitaiko ir tokių atvejų, kai pateiktas prašymas bei dokumentai pirmą kartą migracijos pareigūno yra peržiūrimi tik užsieniečiui atvykus. Tai reiškia, kad gali paaiškėti, jog tam tikrų dokumentų trūksta, todėl užsieniečiui teks į Lietuvą atvykti antrą kartą.

Paprastai užsieniečio prašymas nagrinėjamas ir kiti imigracijos formalumai skubos tvarka užtrunka ne trumpiau nei mėnesį. Ir čia kyla klausimas – ką daryti tam iš toli, pavyzdžiui, Amerikos atvykusiam darbuotojui? Neturėdamas leidimo jis negali pradėti dirbti Lietuvoje. Atskristi vienai dienai ir išvykti? Ar mėnesį būti Lietuvoje ir laukti leidimo? Šis klausimas neabejotinai susijęs su įmonės kaštų ir procesų optimizavimu. Ypač, jei skrendama per pusę pasaulio.

Kita problema – atvykstant į mūsų šalį reikia vizos. Migracijos departamentas nurodo, kad tuo atveju, jei užsienietis nesinaudoja beviziu režimu ar neturi kitos galiojančios vizos, turėtų kreiptis į ambasadą dėl Šengeno vizos. Būtina pastebėti, kad pastaroji yra išduodama atvykstant trumpalaikio buvimo tikslu. Čia ir vėl kyla rizika, jog užsienietis, nurodęs tikrąjį atvykimo tikslą, gali būti neįleidžiamas į Šengeno erdvę.

Šis nesusipratimas jau turi realių pasekmių. Kaip žinia, keliaudami užsieniečiai turi praeiti Šengeno erdvę – ją dažniausiai kerta didžiuosiuose oro uostose (Helsinkyje, Amsterdame, Frankfurte ir pan.). Ir štai čia „kuriozas“ – jeigu jie pasako tiesą, t. y., kad atvyksta pateikti dokumentų dėl leidimo laikinai gyventi, tada jie tiesiog gali būti neįleidžiami ir išsiunčiami atgal, kaip keliantys nelegalios imigracijos riziką. Ir tai ne teorinis prasimanymas – taip jau buvo nutikę. Tad ką turi daryti užsienietis? Meluoti. Sakyti, kad skrenda į verslo susitikimą, aplankyti kolegų ar pan. Ar tai reiškia, kad turime „apmokyti“ žmogų meluoti? Sutikime, tai visiškai bereikalingas streso kėlimas.

Ir tai dar ne paskutinis apsunkinimas. Šiuo metu galioja reikalavimas pirminėje proceso stadijoje, t. y. teikiant prašymą per MIGRIS, nurodyti tikslų gyvenamosios vietos adresą Lietuvoje. Tai reiškia, kad užsienietis dar net neturėdamas patvirtinimo, kad jam bus išduotas leidimas gyventi Lietuvoje, jau turi būti išsinuomojęs ar įsigijęs būstą mūsų šalyje. Be to, užsieniečiui asmeniškai atvykus į Lietuvą ir teikiant biometrinius duomenis bei dokumentų originalus Migracijos departamentui, jau turi būti pateikiamas ir būsto savininko sutikimas arba Nekilnojamojo turto registre registruota nuomos sutartis.

Kai kurie užsieniečiai bando internetu per brokerius ieškoti gyvenamojo būsto. Tuomet reikia pasirašyti nuomos sutartį, kuri įsigalios po mėnesio ar kelių. Visgi retas būsto savininkas su tuo sutinka. O jeigu sutartis įsigalioja iškart – vėl papildomos išlaidos. Ir visa tai tik dėl to, kad būtų galima pateikti prašymą leidimui laikinai gyventi Lietuvoje.

Kaip į šiuos pastebėjimus reaguoja Migracijos departamentas? Sako, kad dabar užsieniečių įdarbinimo sąlygos „lengvėja“, procesai „trumpėja“. Bet visgi praktika rodo kitaip. Tenka konstatuoti, kad daugelis pakeitimų dažniausiai orientuoti tik į ne aukštos kvalifikacijos specialistų atvykimą iš gretimų valstybių – pastarieji gali tiesiog sėsti į traukinį ir be didelių problemų atvažiuoti.
Tiesa, trikdžių yra ir daugiau, bet šie pagrindiniai ir keliantys daugiausiai klaustukų. Atrodytų, apsunkinimai sukurti visiškai lygioj vietoj.

Pavyzdžiui, kodėl nesudarius galimybių ambasadose pateikti savo biometrinius duomenis bei gauti atvykimui reikiamą nacionalinę (D) vizą? Tuomet vieno vizito metu į ambasadą (nepamirškime, kad yra tokių valstybių, kuriose net į artimiausią ambasadą reikia nuskristi) galima būtų pateikti reikiamus dokumentų originalus, biometrinius duomenis ir gauti vizą.

Dar vienas galimų siūlymų – pateikus prašymą per MIGRIS galima būtų pradėti jį nagrinėti, o tik paskutinėje prašymo tvirtinimo stadijoje galėtų būti prašoma užsieniečio atvykti ir pateikti biometrinius duomenis bei reikiamų dokumentų originalus. Tokiu būdu atvykęs čia užsienietis galėtų per kelias dienas gauti leidimą laikinai gyventi ir iš karto kibti į darbus.

Tai tik keli siūlymai, apie kuriuos dar galima diskutuoti, jei tik būtų įsiklausoma.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
1.0000

Marius Galdikas. Pasaulis be grynųjų pinigų: 5 tendencijos (7)

Per praėjusius metus bekontakčio apsipirkimo apimtys dėl pandemijos augo tiek sparčiai, kad kai...

Martynas Giga. Elektros neutralumas klimatui: kiek žingsnių jau žengta ir kiek dar liko?

Nors elektra yra neatsiejama gyvenimo dalis, ją nėra lengva vertinti kaip vartojimo produktą. Jei...

Jurgita Navikienė. Iš mažosios bendrijos nariui išsiimti 100 tūkst. eurų per metus – misija įmanoma (2)

Kaip iš savo mažosios bendrijos ( MB ) išsiimti nei daugiau, nei mažiau – būtent 100 000...

Mārtiņš Āboliņš. Baltijos šalyse tikimasi greito ekonomikos atsigavimo (1)

Nepaisant to, kad pasaulis tebėra COVID-19 pandemijos gniaužtuose, globali ekonominė situacija...

Elena Leontjeva. Išsaugokime žmonėms galimybę kaupti senatvei (3)

Privačiam pensijų kaupimui ir gyvybės draudimui vėl iškilo pavojus. Mokesčių atskaitymai į...

Top naujienos

Rusijos apžvalgininkas: Putino nurodymas suglumino net Lavrovą (29)

Po dar vienos Rusijos prezidento Vladimiro Putino akistatos su Vakarais Rusijos piliečiai...

Teismas baudžia VRK ir Vilniaus savivaldybę – nesudarė galimybės balsuoti slaptai

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ir Vilniaus miesto savivaldybė regėjimo negalią turinčiam...

Profesorius Usonis išsakė griežtą poziciją apie laiko intervalų tarp vakcinų ilginimą (41)

Vos prasidėjus COVID-19 pandemijai, buvo pradėta kalbėti ir apie vakcinas. Tiesa, tuo metu dar...

Pajamų deklaravimo rezultatai: ar auklės ir meistriukai atsispyrė pagundai pasislėpti šešėlyje (51)

Pasibaigus 2020 metų gyventojų pajamų deklaravimui, galima įvertinti, kokį poveikį šešėlinei...

Antakalnio kapinėse – minia žmonių: demonstruota sovietinė vėliava, keliems asmenims surašyti protokolai papildyta (633)

Gegužės 9 d., kai Rusijoje švenčiama Antrojo pasaulinio karo pabaiga (vadinamoji „Pergalės...

Užkalnis naudojosi skiepyto elito teise valgyti „Neringos“ viduje, nebe terasoje (226)

Nauda iš skiepų didesnė, nei tik tas lipdukas, kurį duoda po bakstelėjimo į ranką: jei esi...

Giedrius Petkevičius/Sausuolis | D+

Tikrasis „Amerikos snaiperis“, už kurio galvą siūlė 30 tūkst. JAV dolerių: vieno šūvio galėjo tykoti keturias paras

Karo lauke kiekvienas ginklas turi savo paskirtį, kovinio panaudojimo nišą, kurios nauda...

Dėl kaltinimų smurtu – 3 metus trukęs policininko košmaras: dabar valstybė mokės įspūdingą kompensaciją (142)

Dėl dalyvavimo muštynėse nuteistas jaunas uostamiesčio pareigūnas ilgus metus įrodinėjo, kad...

Šaro auklėtiniai įspūdingai pasismagino Ispanijoje – laimėjo pusšimčiu taškų (2)

Po ilgos pertraukos į Eurolygos Finalo ketvertą iškopę „Barcelonos“ krepšininkai...