aA
Daugumai organizacijų šis pavasaris buvo sudėtingas ir niekas tiksliai nežinome, kur mus nuves ateinanti vasara, bet tuo pačiu visi labai daug išmokome. Dabar, kai situacija, kiek įmanoma šiuo laikotarpiu, po truputį stabilizuojasi, laikas galvoti apie atsistatymo metą ir ruoštis galimiems ateities scenarijams.
Aušra Bytautienė
Aušra Bytautienė
© Organizatorių nuotr.

Bet kokia krizė per brangiai kainuoja, kad nieko iš jos nepasimokytume. Reikia tikėtis, kad neleisime sau tokios „prabangos“ ir nuo šiol, užklupus kitai netikėtai situacijai, ją pasitiksime kur kas rimčiau pasiruošę. Gegužę savo narių klausėme, kokius pagrindinius atradimus jie iš šio netipinio laikotarpio išsineša. Lyderiaujantis atsakymas, kaip ir galima buvo tikėtis, – itin greitas išmokimas naudotis technologijomis.

Ties šia tema, ko gero, apsistoti neverta. Daugelis jau sutinka, kad nuotolinis darbas – nebe laikinas sprendimas, o nauja realybė.

Kitas dažnai įvardytas pasiekimas – procesų efektyvinimas. Nemaža dalis organizacijų, kurios detaliai peržiūrėjo verslo procesus ir juos optimizavo, priėmė sprendimus atsisakyti tų, dėl kurių abejojo, bet vis nesiėmė veiksmų iki karantino. Daug kas mini, kad pagaliau susitvarkė tuos procesus, kuriems anksčiau vis neatrasdavo laiko.

Krizės laikotarpiu neabejotinai ypatingas vaidmuo atitenka komunikacijai ir informacijos valdymui. Daugelyje organizacijų už komunikaciją atsakingi asmenys, personalo vadovai atsidūrė „ypatingoje“ vietoje – tarp darbuotojų ir įmonės vadovo. Jie tapo tarsi žaibolaidžiu, kuris turi suvaldyti ne tik techninius, bet ir emocinius informacijos niuansus. Tad ieškoti būdų, kaip efektyvinti komunikaciją, reikėjo visiems. Pradžioje buvo daug pasimetimo, chaoso, bet situacijai stabilizuojantis didelė dalis mūsų apklaustų įmonių sutiko, kad vidinės komunikacijos procesai buvo suvaldyti.

Vienos svarbiausių išmoktų pamokų gerinant vidinę komunikaciją – laiku baigiami susirinkimai (pasirodo, tai tapo nemenku iššūkiu), apgalvota ir išsami darbuotojams pateikiama informacija, šiltesnis, draugiškesnis bendravimas tarp kolegų, vadovų komandose.

Aiški, skaidri komunikacija be melo ar nutylėjimų – tai, ką (dar kartą) atrado ir, reikia tikėtis, išsineša ateičiai organizacijų vadovai.

Dauguma apklaustų įmonių paminėjo, kad krizė padėjo išryškinti, kas yra kas: aiškiai pasimatė, kurie darbuotojai dirba tikrai efektyviai, kurie vadovai geba dirbti su savo komanda net ir be gyvų susitikimų. Nemaža dalis įmonių įvardijo, kad atsirado didesnis pa(si)tikėjimas, jog galime dirbti ir nutolę: vadovai išmoko pasitikėti darbuotojais, darbuotojai irgi patikėjo, kad tai įmanoma.

Kas svarbu grįžtant? Karantino ribojimams vis švelnėjant, organizacijos sprendžia daugybę techninių klausimų: kaip užtikrinti sklandų grįžimą į ofisą? Kada grįžti? Kaip tą daryti – visiems iš karto ar dalimis? Šiuo metu nemaža dalis įmonių įvardija dar vieną pastebėtą tendenciją – darbuotojai, iš pradžių skundęsi socializacijos trūkumu, grįžti į ofisus visai nesiveržia. Lūžis jau įvyko, darbuotojai apsiprato prie kitokios darbo realybės, o ir artėjanti vasara bei galimybė susitikti pabendrauti mieste ar kavinėse socializacijos trūkumą patenkina. Maža to, šalia to dar daugybė taisyklių, kurių būtina paisyti – higienos, nuotolių ir kitų reikalavimų užtikrinimo. Tad organizacijos ieško būdų, kaip sugrąžinti motyvaciją darbui biure. Kai kurie pasitelkia ir labai kūrybiškus sprendimus.

Kaip pavyzdį norėčiau paminėti „Baltic Amadeus“, kurie saugumo reikalavimus biuruose užtikrina žaismingu aplinkos ženklinimu, pritaiko lauko erdves darbuotojų poilsiui ir susitikimams, o kolegų pasitarimams siūlo pasivaikščiojimus lauke: pagal planuojamą darbuotojų susitikimo trukmę įmonė paruošė keletą maršrutų pasivaikščiojimams, kurie automatiškai pasiūlomi kuriant kalendoriaus įrašą.

Nors šiuo metu tikrai daug įmonių dėmesio reikalauja organizaciniai klausimai, noriu priminti dar kelis labai svarbius dalykus.

Pirma, nepamirškime aiškiai iškomunikuoti darbuotojams, kas keisis ne tik sveikatos ar higienos užtikrinimo, bet ir lūkesčių prasme – gal keisis atlyginimai, premijavimo sistema, darbo valandos, taisyklės? Gal pasibaigus ribojimams išlaikysime nuotolinį darbą ir keisime darbo organizavimo tvarką? Visa tai darbuotojai turi žinoti jau dabar.

Antra, jau laikas ruoštis situacijai, kurią turėsime kelių mėnesių bėgyje. 2008-2009 metų krizė parodė, kad žmonėms prireikė kelių metų atsigauti emociškai. Kaip rodo įvairūs tyrimai, po visų didelių nelaimių bei įtampų neretai ateina nusivylimo laikas. Tad ne tik techniniai, bet emociniai, psichologiniai niuansai turi išlikti organizacijų prioritetų viršūnėse.

Ir trečia – jokiu būdu nepamirškime to, ko išmokome: dirbkime efektyviai, išnaudokime technologijas ir kitokias darbo formas, palaikykime žmogišką ryšį tarpusavyje, nepamiršdami paklausti, kaip laikosi tas kolegos augintinis ar kaip sekasi įgyvendinti asmeninį projektą.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Jurgita Navikienė. Dėl pokarantininių subsidijų pasigilinti verta – valstybės parama nemaža (3)

Šių metų kovo mėnesį daug kas piešė savo verslui patį juodžiausią scenarijų, tačiau po...

Greta Šiaučiulytė. 7 mitai apie investavimą, kuriuos turime išmesti iš galvos (8)

Norite investuoti, tačiau nedrįstate, nes esate girdėję, kad investavimui reikia daug pinigų,...

Berta Čaikauskaitė. Kai komunikuoja finansų sektorius, jautrumas bei žmogiškasis ryšys vis dar yra būtini (2)

Pastaraisiais metais finansų sektorius susiduria su įvairiais iššūkiais ir, panašu, kad esami...

Irmantas Bankauskas. Idėjos Lietuvos pramonei: 10 aktualiausių technologijų ir Vokietijos pavyzdys sėkmingai verslo ateičiai (1)

Pramonės sektorius Lietuvoje ir visame pasaulyje vis drąsiau kalba apie permainas, kurioms...

Laura Mociūnaitė. Pandemijos poveikis kainoms: vartojimo prekės pinga, paslaugų kainos sparčiai stiebiasi aukštyn (1)

Antrąjį šių metų ketvirtį kainų augimas Lietuvoje yra pastebimai sulėtėjęs. Nors...

Top naujienos

Parodė nematomą Palangos pusę: turtuolių pliažas, pažinčių skelbimai ir audringų linksmybių namas (62)

Išskirtines ekskursijas Palangoje rengianti Agnė Adomaitytė turistams rodo nematomą šio kurorto...

Gydytoja – apie vitaminų preparatus: turite žinoti, kuo rizikuojate (20)

Pirmadienį žiniasklaidą apskriejo žinia, kad Londone, savo namuose, mįslingai mirė lietuvė....

Kaune nustatyta 18 koronavirusu užsikrėtusių asmenų, atvykusių iš Uzbekistano įmonė laikinai stabdo veiklą; papildyta 20.24 (782)

Vienai Kauno įmonių šios dienos – įtemptos. Liepos 2-ąją iš Uzbekijos į Lietuvą atskridus...

Pasaulinio garso kruiziniai laivai stovi tušti: bendrovės ieško skubių išeičių (25)

Prieš kelias savaites šimtai žmonių rikiavosi prie Glazgo Klaido upės krantų, kad galėtų...

Vilniuje rastas į miškelį įvažiavęs sumaitotas prabangus „Mercedes-Benz“ (68)

Vėlų antradienio vakarą Vilniuje , Vaidilutės gatvėje, prabangus automobilis nuvažiavo nuo...

Grupė Vilniaus žydų bendruomenės narių kreipėsi į šalies vadovus: Kukliansky taip elgiasi nebe pirmą kartą (93)

Po Geros valios fondo pirmininkų Fainos Kukliansky ir rabino Andrew Bakerio iškeltų klausimų dėl...

Tragiška avarija Šalčininkų r.: žuvo „Audi“ vairuotojas, į ligoninę skubiai išgabentos sužalotos mažametės papildyta (102)

Policijos departamentas informavo, kad Šalčininkų rajone įvyko baisi avarija. Pranešama, kad...

Jurga Jurkevičienė

Antidepresantų Lietuva. Koks neįtikėtinai liūdnas Kavtaradzės sukurtas Lietuvos įvaizdis spec. Delfi Plius iš Romos

Po pandemijos pirmą kartą ruošiamės atgal į Lietuvą. Ištroškę vasaros, lietuviškų...

Verslininkas: išmokite dirbti taip, kaip aš – jums seksis, bet nebebūsite nuolatos užsiėmę (10)

Jei žmogus visada labai „užsiėmęs“ ir niekada „nieko nespėja“, dauguma galvoja, kad jis...

Spausk gazą. Kodėl lietuviai taip mėgsta BMW X5? (22)

Šį kartą „Spausk gazą“ pagrindinis dėmesys – lietuvių taip mėgstamam BMW X5. Izidorius...

|Maža didelių žinių kaina