Krizei reikia ruoštis tuomet, kai jos nėra. Šių dienų aktualijos neišvengiamai skatina grįžti prie šios temos ir priminti, kaip svarbu būti iš anksto pasiruošusiems tam tikriems atvejams. Kažin, ar visos įmonės Lietuvoje yra apgalvojusios, ką darytų tuo atveju, jeigu įvyktų tokia vietovių izoliacija kaip, pavyzdžiui, šiuo metu Italijoje? Užtektų kurių nors pastatų, ofisų izoliacijos ir darbuotojai tiesiog negalėtų susirinkti į darbą.
Tokius scenarijus būtina apgalvoti. Ir ne tik koronaviruso atveju. Aišku, visiems gyvenimo scenarijams nepasiruoši, todėl gebėjimas reaguoti čia ir dabar irgi neišvengiamas. Tam iš anksto turi būti užtikrinta ir numatyta krizių valdymo komanda, kuri reikiamu metu priimtų sprendimus.
Šių dienų kontekste apklausus įvairių organizacijų atstovus, akivaizdu, kad vienos įmonės sąmoningai imasi iniciatyvos ir, jei darbuotojai grįžo, pavyzdžiui, iš Šiaurės Italijos, automatiškai dvi savaites dirba tik nuotoliniu būdu (jeigu tai įmanoma).
Tuo tarpu kiti nedaro nieko. Kai kuriose organizacijose jau pasirūpinta ir dezinfekcinių priemonių papildymu. Kiti – vėlgi nedaro nieko.
Vidinė komunikacija ir higiena
Sklandi vidinė komunikacija yra reikalinga nuolat, o esant išskirtinėms situacijoms jos svarba ir poreikis dar labiau išauga. Todėl esant tokiems atvejams, kaip virusinėms epidemijoms, patartina su darbuotojais dalintis aktualia informacija iš oficialių, už visuomenės sveikatą atsakingų institucijų, pavyzdžiui, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro. Už tokios informacijos atnaujinimą ir sklaidą turi būti paskirtas atsakingas asmuo ar komanda. Tai gali būti rizikų valdymo ir komunikacijos komandų žmonės. Kanalas tokiai informacijai irgi turi būti numatytas iš anksto – intranetas, el. paštas ir kiti. Tačiau esant dideliam viešosios informacijos kiekiui apie virusus ar grėsmes, rekomenduojama kritiškai žiūrėti į šaltinius ir nesukelti „infodemijos“.
Kartu su vidine informacija ir rekomendacijomis, reikia užtikrinti, kad biure esantys darbuotojai turėtų ir būtinas dezinfekcines priemones.
Galimybė dirbti nuotoliniu būdu
Įmonėms svarbu užtikrinti galimybę žmonėms dirbti iš namų, kai tai yra įmanoma. Tuo tikslu darbuotojai turi būti aprūpinti nešiojamais kompiuteriais, turėti mobilųjį ryšį ir prieigą prie visų darbui reikalingų sistemų bei dokumentų. Tačiau visi šie techniniai sprendimai turi būti apgalvoti ir išspręsti iš anksto. Nemažai įmonių galimybę dirbti nuotoliniu būdu sėkmingai taiko savo kasdienėje veikloje, todėl nutikus ypatingiems atvejams, nieko papildomo daryti nereikėtų. Bet kol kas tikrai ne visos organizacijos tą daro.
Kitas svarbus dalykas – apgalvoti komandinio darbo galimybes dirbant nuotoliniu būdu, t. y. iš anksto aptarti programas, sprendimus, kur ir kaip darbuotojai galėtų bendrauti tarpusavy – ar tai bus el. paštas, „Skype“ bei panašios platformos. Svarbu, kad darbuotojai žinotų iš anksto.
Apgalvoti teisiniai niuansai
Nuotoliniam darbui užtikrinti bei pateisinti būtini iš anksto numatyti teisiniai sprendimai. Tai gali būti tarp darbuotojo ir vadovo sudaromi rašytiniai dokumentai ar susitarimai. Svarbu paruošti juos iš anksto, o ne tuomet, kai atsitiko nenumatyta situacija.
Na, ir dar kartą galima pasikartoti, kad visiems gyvenimo atvejams pasiruošti neįmanoma, bet scenarijai „kas būtų, jeigu būtų“ (kokios kieno atsakomybės, kaip dalinamasi informacija) yra neabejotinai privalomi. Tuomet panikos ar nesusipratimų būna kur kas mažiau.
Beje, dabartinę pasaulyje besiklostančią situaciją galima priimti kaip stiprų postūmį, motyvą pagaliau apgalvoti galimybes bent daliai kiekvienos organizacijos darbuotojų dirbti nuotoliniu būdu, priimti reikiamus techninius sprendimus. Tokiu būdu ne tik būsime pasiruošę netikėtoms situacijoms (o pasiruošimas per naktį nepavyks), bet ir apskritai imsime dirbti moderniau.
