aA
Šiandien išmaniųjų telefonų saugumas kaip niekada svarbus, mat pandemijos akivaizdoje suaktyvėjo ir taip intensyvios programišių atakos, praneša įvairios saugumo tarnybos visame pasaulyje. Nepaisant to, beveik 3 lietuviai iš 10 nesirūpina savo įrenginių apsauga ir nesinaudoja jokiomis saugumo priemonėmis – ekrano slaptažodžiais, piršto antspaudo ar veido atpažinimo funkcijomis, rodo „Huawei“ tyrimas. Kaip kibernetinės atakos atrodo šiandien, kuo jos pavojingos ir kaip nuo jų sėkmingai apsisaugoti?
Audrius Granickas
Audrius Granickas
© Asmeninio albumo nuotr.

Puolamas sveikatos sektorius ir privatūs asmenys

Pandemijos metu įvairios organizacijos pasaulyje praneša apie ypač suaktyvėjusias kibernetines atakas. Interpolo generalinis sekretorius net pavadinio situaciją „verčiančia sunerimti“, o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pokyčius vertina kaip ypač dramatiškus. Per pastaruosius 5 metus kibernetinių atakų padaryta žala išaugo dvigubai – pasak tyrimų bendrovės „Cybersecurity Ventures“, kibernetiniai nusikaltimai pasaulio ekonomikai iki 2021 m. kainuos net 6 trilijonus JAV dolerių, kai 2015 m. ši suma siekė 3 trilijonus JAV dolerių.

Tiesa, pastebimas atakų krypties pokytis. Per pandemiją jos dažniausiai nukreipiamos ne į privatų sektorių, kaip įprasta, bet į viešąjį – sveikatos apsaugos, ne pelno siekiančias organizacijas. Išpuolius patyrė net ir pati PSO, per pandemiją tapusi bene svarbiausia institucija pasaulyje. Teigiama, kad taip programišiai siekia sustabdyti ar trikdyti šiandien būtinas paslaugas teikiančių organizacijų veiklą.

Nepaisant to, atsipalaiduoti neturėtų ir paprasti vartotojai – kompanijos „Skybox Security“ duomenimis, per pandemiją 50 proc. išaugo ir mobiliųjų telefonų atakos. Tas ypač verčia sunerimti, nes įprastai programišiai kėsinasi į verslo subjektus, o dabar gali būti paveikti ir paprasti vartotojai. Kadangi išmanieji naudojami ne tik darbui, bet ir asmeninėms reikmėms, nyksta riba tarp atakos nukreiptos į verslą ir į privačius asmenis.

Interpolas įspėja, kad paprastų vartotojų atakos ir apgaulės gali dar labiau suaktyvėti atsiradus skiepams nuo viruso – ši, visam pasauliui svarbi žinia, taip pat gali būti panaudota apgaulingoms žinutėms kurti. Todėl vartotojai turi būti dėmesingi ir atsakingai įvertinti informacinius šaltinius, kad atakas atpažintų, o vėliau imtųsi būtinųjų apsaugos priemonių.

Kaip atrodo šios atakos?

Interpolo duomenimis, pandemijos metu vartotojai dažniausiai puolami apgaulės ir apsimetinėjimo (angl. phishing) būdu – tokie išpuoliai sudaro net 59 proc. visų atakų. Jų metu bandoma išvilioti konfidencialius vartotojų duomenis, naudojant internetinius adresus, panašius į iš tikro egzistuojančios institucijos adresą. Tokiu būdu iš vartotojų išgaunami, pavyzdžiui, prisijungimo prie internetinės bankininkystės kodai ar kredito kortelių numeriai. Taip vartotojai gali ne tik prarasti jautrią informaciją, bet ir netekti pinigų.

Panašiu principu veikia ir apgaulės programėlės (angl. rogue apps). Iš pirmo žvilgsnio jos primena mums įprastas – atrodo taip pat, atlieka kūrėjų žadėtą funkciją. Bet iš tiesų jos sąmoningai sukurtos taip, jog apkrėstų įrenginius, neteisėtai naudotų nieko neįtariančių vartotojų informaciją ar kitaip kenktų žmonėms.

Ne ką rečiau (36 proc. atvejų) naudojami ir skaitmeniniai užkratai bei virusai, kuriais užkrečiami įrenginiai ir taip jautri informacija nutekinama, vartotojams apie tai net nenutuokiant. Vėliau ji gali būti panaudota reketuojant – prašoma pinigų už jautrios asmeninės informacijos neviešinimą. „Microsoft“ duomenimis, reketas yra dažniausia priežastis, dėl kurios pagalbos į kompaniją kreipiasi vartotojai.

Kaip apsisaugoti?

Tokiu metu privalome pasirūpinti savo išmaniųjų įrenginių apsauga ir naudoti bent jau pagrindines priemones – slaptažodžius ar ekrano užraktus. Neramina faktas, kad jų nenaudoja net pusė „Huawei“ tyrime apklaustų lietuvių, o jokių įrenginio apsaugos priemonių nesiima net 24 procentai respondentų.

Kompanijos „F5 Labs“ duomenimis, bene dažniausiai kėsinamasi būtent į vartotojų slaptažodžius – siekiama juos arba pasisavinti, arba „nulaužti“, ir taip išgauti svarbią informaciją. Tad pirmiausia, įrenginius būtina apsaugoti būtent jais.

Be to, slaptažodžiai turi atitikti tam tikrus saugumo kriterijus – juose nenaudokite jokių asmens duomenų, taip pat paprastų skaičių kombinacijų. Į juos įtraukite ir simbolius (@ ; , . RIGHT_BRACKETLEFT_BRACKET), prasmės neturinčias raidžių kombinacijas. Slaptažodžių nesaugokite įrenginio užrašuose ar fizinėse laikmenose, verčiau naudokite tam skirtas programas, pavyzdžiui, „Password safe“ ar „NordPass“.

Taip pat prasminga įrenginius apsaugoti biometriniais užraktais – piršto antspaudo ar veido atpažinimo funkcijomis. Šioms priemonėms reikalinga informacija saugoma tik telefono viduje esančiame luste, tad ją pagrobti nuotoliniu būdu praktiškai neįmanoma.

Norėdami apsisaugoti nuo apgaulės programėlių, venkite nepatikimų jų atsisiuntimo šaltinių ir įtartinai atrodančių adresų, programėles siųskitės tik iš oficialių parduotuvių tokių kaip „App Gallery“ ar kitų. Be to, nuolat tikrinkite matomą informaciją. Pavyzdžiui, pamatę programėlės reklamą ir nusprendę produktą atsisiųsti, pasidomėkite, kas jį kūrė, ar programėlė turi būtinus saugumo sertifikatus, paieškokite vartotojų atsiliepimų – taip iš tiesų įsitikinsite, kad ji nėra kenkėjiška.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.6667

Marius Dubnikovas. Akcizų mažinimas smulkiesiems aludariams gali iškreipti alaus rinką (2)

Alkoholio rinkoje vyksta persiskirstymas – reikšmingai auga įvairių rūšių vyno bei degtinės...

Elena Leontjeva. Pinigų prispausdinti valstybė gali, tačiau žmonių – ne (18)

Valstybių atsakas į pandemiją, spausdinant pinigus, sujaukė įprastus santykius ekonomikoje....

Erik Murin. Kodėl Lietuvoje tiek mažai turinio „Netflix“? Paklauskite „Google“ (6)

„Netflix“ yra vienas, bet ar kada pastebėjote, kad skirtingose šalyse ši platforma rodo...

Živilė Kriščiūnė. Reguliavimo problemų kamštis – kaip jį ištraukti? (5)

Informacija apie verslo reguliavimo ydas – lyg po devyniais užraktais. Ji pernelyg dažnai...

Matas Mačiulaitis. Lietuvos startuolių ekosistema jungia dar aukštesnį bėgį

Šie metai Baltijos šalių startuoliams – išties išskirtiniai. Ne tik pritrauktos didžiulės...

Top naujienos

Migrantai į Lenkiją veržėsi jėga, jiems talkino ir baltarusiai

Lenkijos sienos apsaugos tarnyba pranešė apie migrantų bandymą jėga prasiveržti per sieną....

Šūviais į apsauginį įtariamo vyro feisbuke – raginimai ginkluotis: ei, mentai, ir ką jūs man padarysit? (139)

„Ei, mentai . Vaikštinėju visur be kaukės. Ir ką jūs man padarysit?“ - savo feisbuko...

Vaistinės po ribojimų sugriežtinimo: tiek pykčio dar niekada nebuvome sulaukę (190)

Nuo penktadienio vaistinės e, kuriose priimami pacientai ir be galimybių paso, vienam pirkėjui...

Primena, kad darbuotojų laukia ilgasis savaitgalis – truks 4 dienas šiemet laukia dar vienas ilgasis savaitgalis

Dirbančiųjų kitą savaitgalį laukia tikra atgaiva – bus galima pasimėgauti net 4 dienų ilguoju...

Incidentas garsiame Vilniaus kvartale: aidėjo šūviai, iškviestos gausios policijos pajėgos įtariamasis neblaivus (169)

Pirmadienį specialiosios tarnybos sulėkė į Kauno gatvę Vilniuje . Pranešama apie ginkluotą...

Valdantieji siūlo valstybės lėšomis rezidentūrą baigusiems medikams atidirbti Lietuvoje (1)

Siūloma, kad valstybės lėšomis rezidentūros studijas baigę medikai turėtų kelerius metus...

Kelių finansavimo reforma: apie asfaltuojamus žvyrkelius savivaldybės turės paskelbti iš anksto (17)

Seimui pateiktoje kelių finansavimo reformoje, be kita ko, numatyti su vietinės reikšmės...

Koronavirusas pasiglemžė Kėdainių progminazijos mokytojos gyvybę

Kėdainių „Ryto“ progimnazijoje – skaudus įvykis. Užsikrėtusi koronavirusu , paskutiniu...

Ramūnas Bogdanas. Kaip sekasi talibams?

Prieš porą mėnesių per pasaulį ūžtelėjo nuotraukomis iliustruotos informacijos banga, kaip...

Pagaliau „Žalgirio“ stovykloje – pozityvesnės naujienos (7)

Kauno „Žalgirio“ stovykloje galų gale yra ir geresnių žinių. Antradienį Tel Avive...