Pastaruoju metu darbdaviai sulaukia darbuotojų užklausų, prašymų pasiaiškinti dėl darbdavio veiklos, susijusios su periodiniu darbuotojų tikrinimu, ar neserga COVID-19 liga ir jų sveikatos duomenų tvarkymo teisėtumo. Tarp darbuotojų, dirbančių įvairiose įmonėse, plinta raštas, skirtas darbdaviui, neva pagrįstas teisiniais argumentais, įrodančiais darbdavio veiklos neteisėtumą. Tokiuose raštuose teigiama, kad neva pažeidžiamos žmogaus prigimtinės teisės į privatų gyvenimą, kūno neliečiamumą, grasinama, kad darbdavys turės atsakyti už savo neteisėtą veiklą.
Tokiais atvejais darbdaviui tenka darbuotojui paaiškinti, kad darbdavys neturi nei pareigos, nei kompetencijos kvestionuoti pakankamai aiškaus teisinio reglamentavimo, nustatančio darbdaviui pareigą laikytis teisės aktų, reglamentuojančių užkrečiamųjų ligų kontrolę bei darbuotojų saugą ir sveikatą.
Net ir prigimtinės teisės gali būti ribojamos
Toliau apžvelgiamas teisinis reguliavimas, kuriuo grindžiamas darbdavių veiklos teisėtumas, renkant darbuotojų sveikatos duomenis. LR Konstitucija gina žmogaus asmens ir privataus gyvenimo neliečiamumą. Tačiau šios teisės nėra absoliučios ir gali būti ribojamos jei: tokio ribojimo sąlygos įtvirtintos įstatyme; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių esmė; yra laikomasi proporcingumo principo. Toks ribojimas – privalomas tam tikrų darbuotojų tikrinimasis, ar neserga COVID 19 – numatytas LR žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme. LR vyriausybė, kaip įstatymu įgaliota institucija, turi teisę neišeidama iš įstatymo nustatytų ribų, detalizuoti teisių apribojimo nuostatas, įtvirtintas įstatyme. Tas ir buvo padaryta, LR Vyriausybei patvirtinus, o vėliau ir pakeitus darbuotojų tikrinimo tvarką bei darbų ir veiklos rūšių sąrašą, kuriose dirbantiems darbuotojams privalomas periodinis testavimas, kai yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ar karantinas.
Vyriausybė detalizavo teisių apribojimą, įtvirtintą įstatyme
LR vyriausybės nustatytoje tvarkoje, įgyvendinančioje LR žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 str. nuostatas, detalizuotos išimtys, kada testuotis nereikia. Darbuotojams, siekiantiems pasinaudoti nustatyta išimtimi, nustatyta pareiga pateikti darbdaviui įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kad darbuotojas persirgo užkrečiamąja liga arba pasiskiepijo. Iš kitos pusės, darbdaviui nustatyta pareiga užtikrinti, kad pas jį dirbtų tik tie darbuotojai, kurie pasitikrina arba atitinka aukščiau įvardintas išimtis.
BDAR leidžia tvarkyti sveikatos duomenis, kai būtina vykdyti darbdavio pareigas
Taigi, įstatymo lygiu nustatytos žmogaus teisių ribojimo sąlygos, kurios detalizuotos žemesnės galios teisės akte – LR Vyriausybės nutarime. Iš duomenų apsaugos pusės, visai nesvarbu, ar prievolė darbdaviui rinkti sveikatos duomenis numatyta įstatyme ar poįstatyminiame teisės akte. Sveiktos duomenis darbdavys tvarkys pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) 9 str. 2 d. b p. Minėta nuostata leidžia tvarkyti sveikatos duomenis, kai būtina, kad darbdavys galėtų įvykdyti prievoles darbo teisės srityje, kiek tai leidžiama valstybės narės teisėje. BDAR preambulės 41 konstatuojamoje dalyje įtvirtinta nuostata leidžia teigti, kad, kai reglamente referuojama į teisėkūrą, tai nereiškia, kad tai būtinai turi būti parlamento priimtas teisės norminis aktas. Svarbu, kad nebūtų pažeista konstitucinė teisės norminių aktų hierarchija. Kadangi konkrečių sveikatos duomenų rinkimas numatytas Lietuvos teisėje, darbdaviai neturi pasirinkimo juos rinkti, ar ne.
Darbdavys gali saugoti tik mažiausią galimą kiekį sveikatos duomenų
Žinoma, net ir tuo atveju, kai nacionalinis teisės norminis aktas numato darbdaviui pareigą rinkti sveikatos duomenis, darbdavys privalo paisyti ir kitų BDAR reikalavimų. Vienas iš reikalavimų yra tvarkyti kiek įmanoma mažiau duomenų. Todėl šiuo atveju darbdaviui rekomenduojama reikalauti iš darbuotojų tik parodyti atitinkamus dokumentus. Darbdavys galėtų saugoti tik darbuotojo patvirtinimą apie atitiktį vienam iš kriterijų (skiepytas, persirgęs COVID-19 liga arba pasitikrinęs), tačiau nesaugant duomenų, koks tai kriterijus, taip pat vardą, pavardę, parašą, patvirtinimo datą, ir laikotarpį (datą), kuriam pasibaigus darbuotojas vėl privalės darbdaviui parodyti atitinkamus dokumentus. Darbdavys privalo užtikrinti, kad prie šių duomenų turėtų prieigą tik konkretus asmuo, atsakingas už tokių įrašų vedimą. Minimi įrašai turėtų būti saugojami iš anksto nustatytą laikotarpį, bet ne ilgiau nei pasibaigs darbdavio prievolė tvarkyti tokius duomenis arba bus panaikinta valstybės lygio ekstremalioji situacija. Darbdavys taip pat privalo informuoti darbuotojus apie tokį duomenų tvarkymą, jo tikslus, terminus ir kt.
Teisės aktų nepaisymo pasekmės
Taigi, darbuotojų reikalavimas darbdaviui visiškai nutraukti sveikatos duomenų rinkimą šiuo atveju negali būti patenkintas. Jei darbdavys įvykdytų darbuotojo reikalavimą, darbdavys būtų laikomas pažeidusiu teisės aktų reikalavimus su iš to išplaukiančiomis neigiamomis pasekmėmis. Darbdaviui nevykdant savo pareigų, jam gali grėsti ne tik administracinės baudos, bet ir civiliniai ieškiniai. Tuo tarpu darbuotojui nepateikus teisės aktais reikalaujamų duomenų darbdaviui, darbdavys bus priverstas taikyti atitinkamas priemones darbuotojo atžvilgiu, tam tikrais atvejais net nušalinimą nuo darbo nemokant darbo užmokesčio.
