aA
Andrew Scottas, ekonomikos profesorius Londono verslo mokykloje ir bestselerio „The 100-Year Life“ bendraautorius, atskleidžia, kad ilgėjanti gyvenimo trukmė griauna mums įprastą gyvenimo etapų suvokimą, puikiai veikusį praėjusiame amžiuje. Mokymasis, darbas, pensija – šios trys gyvenimo pakopos, pagal kurias gyveno mūsų tėvai ir šiuo metu gyvena dalis mūsų pačių, vargiai į rėmus įspraus mūsų vaikus ir anūkus, sulauksiančius 95 ar net 100 metų amžiaus.
Asta Grabinskė
Asta Grabinskė
© Bendrovės archyvas

Dabartiniai 50-mečiai yra kur kas sveikesni, fiziškai judresni nei jų artimieji, prieš kelis dešimtmečius tokiame amžiuje jau svajoję apie pensiją. Dažnas jų planuoja ne vienerius metus paskirti aktyviam darbui ir, ko gero, netgi norėtų atitolinti savo išėjimą į pensiją. Toks jų noras suprantamas: kodėl turėčiau išeiti į pensiją, jeigu jaučiuosi puikiai, esu kupinas jėgų, idėjų ir noro dirbti? Mintis, kad visi žmonės staiga, ties konkrečiu iš anksto nustatytu amžiumi, nustoja dirbti ir išeina į pensiją, yra atgyvenusi.

Pažvelkime į „antrąją“ Lietuvą pagal joje gyvenančių lietuvių skaičių – Didžiąją Britaniją. Dabartiniai 65-mečiai ten gerokai skiriasi nuo 65-mečių, gyvenusių prieš šimtmetį. Šių dienų „švieži“ senjorai – fiziškai aktyvesni, sveikesni, darbingesni ir norintys dirbti toliau. 1922 m. mirdavo daugiau nei 4 iš 100 britų vyrų, sulaukusių 65 metų amžiaus. Praėjus 100 metų, šios amžiaus grupės mirtingumas sumažėjo net keturis (!) kartus. Dabartiniai 65-mečiai atitinka prieš šimtmetį gyvenusius 52 metų amžiaus žmones. Vadinasi, tikėtina jų gyvenimo trukmė pailgėjo.

Statistika kalba ir mūsų naudai. Higienos instituto duomenimis, per dešimtmetį Lietuvoje gyvenančių vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo ketveriais metais, o moterų – maždaug dvejais. Per pastarąjį šimtmetį vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė išaugo net dvigubai!

Auga tikėtina gyvenimo trukmė, auga ir ją lydintys iššūkiai. Seniai praėjo tie laikai, kai pakakdavo tik gauti diplomą, ir tu visam likusiam gyvenimui turi pakankamą žinių bei gebėjimų bagažą. Dabar nebeužtenka vien tik užbaigti aukštąją mokyklą ar lankyti kursus, išmokti amato – mokymasis turi keisti tave patį, išlaisvinti ir įgalinti. Gyvenimas jau nebeapsiriboja mokymasis–darbas–pensija modeliu – jį pakeis daugiasluoksnis modelis, kurio eiliškumą kiekvienas galės keisti kaip tinkamas. To negali padaryti gyvendamas mokymasis–darbas–pensija modeliu paremtą gyvenimą.

Dabartiniai 40-mečiai ir 50-mečiai vis dar gyvena taip, kaip gyveno jų tėvai. Jie kaip ir galėtų išeiti į pensiją 65-erių, tačiau jų energija, entuziazmas, žinios ir patirtis tikrai neišblės ir nesibaigs ties 65-uoju gimtadieniu. Tą turėtų suprasti ir įmonės, dvejojančios dėl vyresnio amžiaus darbuotojų galimybių toliau dirbti, tą privalo suprasti ir politikai, buldozeriu priimantys visiems svarbius įstatymus, paremtus trumpalaikio populiarumo balsais.

Ar mes pasiruošę gyventi ilgiau? Fiziškai – taip, tačiau mūsų socialinei gerovei, valstybės socialinei politikai dar teks gerokai pasistengti, pasiruošti tokiam ilgam mūsų gyvenimui. Mūsų valstybės, kiekvieno mūsų laukia rimti, sudėtingai suvokiami socialiniai ir demografiniai iššūkiai, į kuriuos neatsako Seimo paskubomis priimta pensijų sistemos reforma.

Antroji pensijų pakopa turi ne tik skatinti taupyti senatvei, bet ir dirbti daugiau, teigia Lietuvoje neseniai lankęsis Pasaulio banko, tarptautinės finansų institucijos, grupės atstovas.

Ilgesniam ir sotesniam gyvenimui pensijoje reikės daugiau pajamų. Net ir sumažėjus valstybės paskatai, kaupti savo pensijai būtina. Naivu tikėtis, kad senatvėje oriai gyvensime tik iš vieno šaltinio, t. y. socialinio draudimo, gaunamų pajamų. Galimybių papildomai prisidėti prie savo pensijos yra pakankamai – tereikia išsirinkti tinkamiausią.

Ateityje aplink save išvysime vis daugiau senjorų. Jais anksčiau ar vėliau tapsime kiekvienas, ir tam ruoštis turime kuo anksčiau. Kaupiant pensijai ilgai, užteks atsidėti ir nedidelę sumą – tai itin aktualu jauniems, ką tik pradėjusiems dirbti žmonėms. Visgi, neretam su nauja reforma atsiras saldi galimybė kas mėnesį atsirandančius keliasdešimt papildomų eurų skirti vartojimui. Bet prieš nuspręsdami, daugiau apie tai pagalvokime ir į(si)diekime tą malonų taupymo įprotį, kad gyvenimu galėtume mėgautis ilgiau.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Tadas Povilauskas. Nedarbas 2019 metais nustojo mažėti – kodėl ir ko laukti šiemet? (1)

Praėjusiais metais nedarbo lygis, kurį apskaičiuoja Statistikos departamentas , šalyje...

Nerijus Mačiulis. Kokios bus koronaviruso pasekmės pasaulio ir Lietuvos ekonomikai? (3)

Daugiau nei 2000 mirusiųjų , beveik 80 tūkstančių užsikrėtusių, virš 50 milijonų...

Inga Ruginienė. Laisvė ir saviraiška – neprieinama daugumai darbuotojų atsakymas Elenai Leontjevai (57)

Laisvosios rinkos propaguotojai, su oligarchinių struktūrų išlaikomu Lietuvos laisvosios rinkos...

Jelena Lysovienė. Naujojo medicinos priemonių reglamento įsigaliojimas: daugiau pokyčių ar iššūkių?

Medicinos priemonių gamintojai, įgaliotieji atstovai, importuotojai ir platintojai aktyviai...

Gilbertas Kinderevičius. Pasikartojantys odontologijos klinikų patikrinimų scenarijai: ko iš to pasimokyti? (2)

Lietuvoje veikia 2 053 privačios odontologijos klinikos, iš kurių net 80 % patenka į aukštą...

Top naujienos

Ateityje vėžiu sirgs kas antras: į Lietuvą atvykęs britų onkologas pataria, kaip išvengti ligos (45)

Ateityje vėžiu sirgs kas antras žmogus, tačiau, pakeitę gyvenimo būdą, šios ligos riziką...

Paviešino sukrečiančius vairuotojų liudijimus: už daugiau nei 4 mėnesius – vos 700 eurų (231)

Žiniasklaidoje vis dar dažnai pasirodo stebinančių naujienų apie kone vergiškas tolimųjų...

Buvęs komunistas, viešai atsiprašęs Lietuvos: apie vaikystę „ant ribos“ ir manevrus dėl nepriklausomybės (141)

Česlovas Juršėnas gyvenime juokauja nekeitęs trijų dalykų – žmonos, partijos ir buto....

Tragiška nelaimė Naisių kaime (161)

Šiaulių apskrities policija pranešė apie tragišką nelaimę Naisių kaime.

Epidemija artėja: nuo koronaviruso mirė pirmieji europiečiai (213)

Praėjus vos kelioms valandoms po to, kai 10-yje Italijos miestų dėl koronaviruso protrūkio buvo...

Rinktinės lyderius apėmė gėdos jausmas: tokį beviltišką pralaimėjimą sunku prisiminti specialiai Krepšinis.lt iš Monso (374)

Donatas Motiejūnas po pustrečių metų pertraukos grįžo į Lietuvos rinktinę bei iškart tapo...

Tūkstančius sužavėjusi katės istorija: netekusi letenų, ir vėl turi galimybę vaikščioti

3D spausdintuvu atspausdintos titaninės letenos padėjo vienai savo letenas nušalusiai katei vėl...

Nausėda: būdamas 16-os metų kolekcionavau retus kaktusus, po to susidomėjau merginomis papildyta (140)

Knygų mugėje besilankantis prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienio rytą mugės svečiams...

Gyventojus įspėjo apie ekstremalią situaciją – šėls pavojingas vėjas (1)

Šeštadienio rytą Lietuvos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas gyventojams...

Bręsta dopingo skandalas: pasaulio biatlono čempioną Loginovą ir trenerį purtė Italijos policija (57)

Italijoje šeštadienį paryčiais viešbutį, kuriame apsistojusi Rusijos biatlono rinktinė,...

|Maža didelių žinių kaina