aA
Švedijos riksdago (parlamento) rinkimai, kurie įvyks po 4 mėnesių, rugsėjo 9 dieną, kelia daug klausimų ne tik apie pačią Švediją, bet ir apie kitų Europos šalių bei Europos Sąjungos likimą, tradicinių ir šiuolaikiškų vertybių, globalizacijos, pabėgėlių integracijos ir socialinių problemų sprendimą.
Arvydas Guogis
© DELFI / Tomas Vinickas

Niekada Švedijoje taip nebuvo neaišku, kas laimės rinkimus ir valdys šalį – socialdemokratų mažumos koalicija su kairiąja partija ir žaliaisiais, dešiniųjų partijų koalicija, ar socialdemokratų ir dešiniųjų koalicija. Kaip pastebite, šiuose dariniuose nesimato Švedijos demokratų partijos – prieš kurią yra nusiteikusios visos Švedijos politinės partijos. Ji irgi gali laimėti rinkimus, bet į koaliciją su ja nenori eiti nei viena Švedijos politinė partija, todėl demokratai neturi šanso tapti valdančiaisiais. Kyla natūralus klausimas – kodėl? Ogi todėl, kad Švedijos demokratai nori matyti šalį tikrai „švediška“, puoselėti „švediško modelio“ gerovės valstybę, riboti imigraciją, įvesti griežtus reikalavimus viešosios tvarkos saugojimui, stiprinti tradicines vertybes ir šeimą, išplėsti paramą senyvo amžiaus gyventojams bei mažinti visų rūšių socialinę atskirtį.

Tai kas gi čia tokio nepriimtino Švedijos demokratų veikloje? O nepriimtina – daug kas. Kitų partijų teigimu, demokratų veiklai būdingas dešinysis nacionalizmas, nepakantumas lytinėms mažumoms, diskriminacija ir ksenofobinių pažiūrų skatinimas. Tai prieštarauja ir generalinei Europos Sąjungos šiuolaikinei vertybių sistemai, kurioje tolerancija, lankstumas ir integracija yra kertiniai veiklos orientyrai tiek ideologiniu, tiek ir praktiniu požiūriu. Bėda tik ta, kad Švedijoje, kaip ir daugumoje kitų Europos šalių, tokių dešiniojo „ekstremizmo“ rėmėjų su kiekvienais rinkimais vis daugiau ir daugiau, o juos stabdyti tampa vis sunkiau ir sunkiau. Šiuo požiūriu Švedija tikrai nėra išskirtinė Europos valstybė – toks išskirtinumas Europoje jau tampa dėsningumu.

Imigracijos klausimas nuo paskutinių rinkimų 2014 metais Švedijoje tapo gyvybiniu, nes imigrantų skaičius gerokai viršija 100 tūkstančių per metus ir tapo didžiausiu pasaulyje, skaičiuojant vienam gyventojui. Atskira imigrantų kategorija – prieglobsčio prašytojai, daugiausia iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių. 2017 metais iš daugiau kaip 10 mln. Švedijos gyventojų, 24,1 proc. buvo ne vietinės kilmės. Švedija pasižymėjo kaip ir atskirais sėkmingais imigrantų integracijos pavyzdžiais, taip ir didele dalimi nesėkmingos integracijos, kurią pirmiausia rodė išaugęs nusikaltimų skaičius.

Ypač išaugo vadinamasis „gaujų nusikalstamumas“ – pvz., Malmės , trečiojo pagal dydį miesto šalies pietuose, kai kurie rajonai jau tapo „neprieinami“ policijos pajėgoms. Išaugusio nusikalstamumo klausimai prieš rinkimus yra svarbūs visoms politinėms partijoms, bet Švedijos demokratai juos iškelia į aukščiausią politinį lygmenį, susiedami su nepasisekusia imigrantų integracija.

Norėdama perimti Švedijos demokratų elektoratą, opozicinė Švedijos konservatorių-moderatų partija imigracijos ir viešosios tvarkos saugojimo klausimais yra šiek tiek priartėjusi prie demokratų pozicijos, bet užsitęsusios vadovavimo šiai partijai problemos neleidžia besąlygiškai prognozuoti jos pergalės per rugsėjo mėnesį įvyksiančius rinkimus, kaip ir kitų nuosaikių dešiniųjų partijų. Dėl agresyvių Rusijos veiksmų įvairiose pasaulio vietose ir potencialios grėsmės Baltijos jūros regione, Švedija turi pagreitintai spręsti ir šalies gynybos stiprinimo klausimus didinant jos finansavimą. Atrodo, kad šiuo klausimu šalies partijos sutaria – net anksčiau strateginėje demilitarizuotoje Gotlando saloje įsikūrė nuolatinis karinis kontingentas.

Vertinant ilgiausiai Švediją valdžiusius ir dabar tebevaldančius socialdemokratus, galima pažymėti, kad nors partijos populiarumas ir yra smukęs, partijos pirmininkas ir šalies ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas pasižymi pakankamai aukštu reitingu. Tačiau kai kurių anksčiau sėkmingai spręstų problemų, kaip nelygybės tarp socialinių sluoksnių bei regioninės nelygybės tarp šalies šiaurės ir pietų mažinimo, socialdemokratams pastaruoju metu nebesiseka taip sėkmingai spręsti – šalyje išaugo turto ir pajamų koncentracija, o gyventojai vis dažniau renkasi gyventi tik tris pagrindinius šalies miestus – Stokholmą, Geteborgą ir Malmę. Švedijos socialdemokratija, kaip ir apskritai šiuolaikinė Vakarų socialdemokratija, pastaruoju metu stokoja naujesnių ir originalesnių idėjų iškėlimo bei įgyvendinimo.

Tokioje aplinkoje pakankamai originaliai nuskamba mintys žymaus švedų politologo Bo Rothsteino, kuris yra vienas dažniausiai cituojamų Vakarų politologų Mykolo Romerio universiteto politikos mokslų ir viešojo administravimo programose. Bo Rothsteinas yra nurodęs vieną labai aktualią švedų socialdemokratams idėją apie tiesioginį eilinių dirbančiųjų įtraukimą į organizacijų valdymą. Politologas mano, kad senasis klasinis ir profsąjunginis modelis, kuris remiasi dirbančiųjų ir darbdavių santykio pozicionavimu, yra iš dalies atgyvenęs. Kapitalistai ir didelė dalis darbdavių daugiau nebėra kompetentingi savo įmonių ir įstaigų valdytojai, šiuolaikinė rinka reikalauja procesų išmanymo iš vidaus, todėl B. Rothsteinas teigia, kad be tiesioginio eilinių dirbančiųjų dalyvavimo įmonių ar organizacijų valdyme, efektyvus jų valdymas nebėra įmanomas.

Profsąjungos, pagal šį politologą, yra suinteresuotos senuoju ekspertiniu išmanymu, kaip spręsti darbo ir kapitalo santykių problemas – jos nenori atsisakyti šios „duonos“ ir nori toliau vadovauti dirbantiesiems. O tiesioginis dirbančiųjų dalyvavimas valdyme sudarytų sąlygas ne tik šiuolaikiškam socialiai teisingam, bet ir efektyvesniam organizacijų valdymui. Ir nors ši „ekonominės demokratijos“ idėja yra modifikuota dar 1983 metais Švedijoje bandytų įgyvendinti R. Meidnerio „dirbančiųjų fondų“ versija, jos šiuolaikiškas ideologinis ir praktinis angažuotumas galėtų sutelkti Švedijos socialdemokratus ir jų rinkėjus.

Švedijos socialdemokratams, kaip niekada, būtina atsinaujinti, o taip pat ieškoti sąjungininkų. Koalicinė trijų partijų – ŠSDDP, Kairiosios partijos ir Žaliųjų koalicija gali ir nebesusiformuoti, nes Žalieji rinkimų metu gali neperkopti 4 proc. rinkėjų barjero. Ši Žaliųjų problema Švedijos socialdemokratams dabar yra tapusi centrine ir sunkiai išsprendžiama. Ar pavyks Švedijos socialdemokratams, kurie keliasdešimt metų buvo prie valdžios vairo Švedijoje, mobilizuotis dar kartą ir laimėti bei valdyti? O gal kurie nors dešinieji perims iniciatyvą? Tai parodys riksdago rinkimai šių metų rugsėjo pradžioje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Jurgita Navikienė. Apskaitos politika: naudinga prievolė, apie kurią žino ne visi vadovai

Apskaitos politika – tai naudingas įrankis įmonei, gelbstintis keblioje situacijoje, ar beprasmis...

Evelina Liutkutė. Nemokumo reforma Lietuvoje – ar pavyks „išgelbėti“ sunkumus patiriančias įmones? (1)

Finansų ministerija parengė Nemokumo įstatymo projektą, iš esmės reformuojantį visą nemokumo...

Eglė Džiugytė. Didžioji Britanija sankryžoje – kur veda britų neapsisprendimas?

Skandalingu rezultatu Jungtinės karalystės parlamente baigėsi naujausias balsavimas dėl...

Mantas Gofmanas. Dar daugiau aiškumo dėl listinguojamų įmonių reguliacinių reikalavimų (1)

Lietuvos bankas (LB) šiuo metu rengia naujas Informacijos atskleidimo gaires, kuriomis bus...

Rūta Vainienė. Amžina kova. Su kainomis (3)

Tokie štai mūsų naujieji metai – ir vėl „viskas pabrango“. Valdišku sprendimu buvo...

Top naujienos

Ekspertai: nueinanti prezidentė valdantiesiems dar gali sugadinti reikalus (87)

Artėjant prezidento rinkimams pasigirsta pačių netikėčiausių teorijų. Viena jų – kad...

Aklas pasimatymas su kandidatu. Maldeikienė visą skyrių savo knygoje paskirs Tapinui (97)

Parlamentarė Aušra Maldeikienė teigė, kad jos dalyvavimo prezidento rinkimuose tikslas nėra...

Daug metų neviešinta Freddie Mercury paslaptis: čia sukūrė paskutines dainas ir pasitiko mirtį (139)

Montrė miestelis Šveicarijoje daug metų buvo legendinio Freddie Mercury slėptuvė nuo viso...

Išdalinti „Žmonių“ apdovanojimai: paskelbti metų svarbiausieji, jautri Vido Bareikio žinutė ir skandalu tapęs įvykis (231)

Penktadienio vakarą šou pasaulio žvaigždės rinkosi į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto...

Kauno cente, prie ligoninės mirė vyras: iš ligoninės pagalbos neprisikvietė (3)

Penktadienį grupelė kauniečių su mirtimi susidūrė tiesiog vienoje miesto centro gatvių. Čia...

Justina ir Ramūnas Rudokai netikėtai turėjo praleisti „Žmonių“ apdovanojimus: neslėpsiu, buvo ir ašarų (11)

Penktadienio vakarą griausmingai paminėti jau tretieji „Žmonių“ apdovanojimai, kurių metu...

Wolterso žmonai stiprybės linkėjęs Jasikevičius: tai gera pamoka komandai (48)

Šarūnas Jasikevičius vis dar nededa taško sunkiame periode, apie kurį kalbėjo jau ne sykį....

Sinoptikė pasakė, kokių orų tikėtis ateinančią savaitę: malonu nebus (3)

Savaitgalį orai bus gana ramūs. Šeštadienį netgi turėtume sulaukti saulės, LRT radijui sako...

Lietuvos stiliaus ikonos pribloškė įspūdingais įvaizdžiais: rengė tas pats kūrėjas (36)

Vienas stilistas – dvi į vakarėlį norinčios vykti stiliaus ikonos. Kaip į tą patį renginį...

Bulviniai blynai kitaip: kelios detalės pradžiugins uošvius (22)

Bulviniai blynai yra toks paprastas, bet dažniausiai nenuviliantis lietuviškas patiekalas. Ir saugus...