aA
Šiuolaikinis pasaulis iškelia žmogaus protui ir veiklos vystymui ypatingai sunkius iššūkius ir problemas. XX amžiaus teorijos ir sprendimai dažnai nebeatitinka naujų, komplikuotų globalaus XXI amžiaus sąlygų, kai nebegalioja ankstesni dėsningumai, vyksta klimato kaita, prieštaringai vystosi tarptautiniai santykiai, kyla didžiulės emigracijos bangos, neįsivaizduojamai sparčiai vystosi technologijos.
Arvydas Guogis
© DELFI / Tomas Vinickas

Pasaulis jau dabar yra aiškiai stipriai pakitęs, jam reikalingi visiškai nauji sprendimai ir visiškai naujos teorijos, tačiau dalis politikų, o ir mokslininkų, yra tarsi „užsidarę“ savo senose paradigmose, ir nebesugeba pasiūlyti adekvataus santykio su tikrove. Mes stovime kažko labai didelio ir naujo prieangyje, kai sena nebegalioja, o nauja dar nesukurta, todėl net ir nedrąsius naujoviškus bandymus reikia skatinti, dažniau jiems pritarti negu juos „blokuoti“, neprileisti ir atriboti.

Aišku, „tiltai“ tarp seno ir naujo turi išlikti, drastiškos revoliucijos irgi yra „senojo“ mąstymo reliktas, tačiau nepasitikėjimui dėl naujoviškumo ir originalumo turi būti atsakyta neigiamai, nes tik taip galima išvengti naujų ekonominių ir humanitarinių krizių.

Socialinės problemos, tokios kaip savarankiško darbo socialinės garantijos, socialinėje atskirtyje esančiųjų reintegracija, socialinės apsaugos biudžetų deficitai ir daugybė kitų, verčia ieškoti kelių, kaip pasiekti socialinę stabilizaciją įtemptose globalinėse ir vietinėse situacijose. Pati globalizacija pasižymi ne tik teigiamais, bet ir neigiamais socialiniais efektais, kai lygiagrečiai su ja tarpsta viską ribojanti glokalizacija, o atskiros valstybės pradeda siekti nebe atvirumo, o „uždarumo“ tam, kad suvaldytų nepageidaujamus reiškinius.

Viena iš pačių reikšmingiausių vystymosi koncepcijų šiuolaikiniame pasaulyje tebeišlieka gerovės valstybės (welfare state) koncepcija. Tačiau norint, kad ji būtų aktuali, būtina atsižvelgti į naujausius gerovės valstybės teorijos ir praktikos vystymo aspektus. Daug kas kalba ir Lietuvoje apie gerovės valstybę, tačiau paprašytas pasakyti konkrečiau, ką ji reiškia, nesugeba.

Bendriausia prasme šiuolaikiniame pasaulyje galima suformuluoti tokį gerovės valstybės apibrėžimą: gerovės valstybė – tai valstybės socialinės politikos ir administravimo priemonių visuma, pirmiausia – socialinėje apsaugoje, kuri yra papildoma nevyriausybinių organizacijų ir privataus sektoriaus priemonėmis siekiant ne tik ekonominio efektyvumo, bet ir socialinio teisingumo darnios valstybės bei visuomenės plėtros kryptimi.

Jeigu gerovės apibrėžime būtų akcentuojama ne „gerovės valstybė“, o „gerovės visuomenė“, toks apibrėžimas prarastų teisę būti vertinamas socialinio teisingumo pasiekimo požiūriu visoje gerovės valstybės problematikoje su visomis iš to išplaukiančiomis metodologinėmis ir ideologinėmis išdavomis.

Daug kas kalba ir Lietuvoje apie gerovės valstybę, tačiau paprašytas pasakyti konkrečiau, ką ji reiškia, nesugeba.
Arvydas Guogis

Būtent „gerovės visuomenės“, o ne „gerovės valstybės“ išskyrimas yra labiau būdingas šiuolaikinio neoliberalizmo atstovams tiek vertybiniu, tiek ir praktiniu gerovės pasiekiamumo požiūriu, tačiau jis pasižymi dideliais trūkumais dėl socialinės nelygybės, skurdo bei socialinės atskirties išsikerojimo reiškinių.

Naujoviškų aspektų, aiškinantis gerovės valstybės problematiką, yra daugybė. Būtent jais ir reikia užsiimti, jeigu norime, kad mūsų analizė nedvelktų senienomis iš 7–8-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečių, kuriuos galima laikyti savotišku „auksiniu amžiumi“ Vakarų pasaulio istorijoje.

„Auksinis“ amžius „auksiniu“ – tai jau istorija, dabar jau reikia vertinti ir ginti tik „bronzinį“, pagal ispanų profesorių L. Moreno, gerovės valstybių amžių. Taip, pvz., siekiant jų kūrimo ar palaikymo prieštaravimų pašalinimo arba susilpninimo, yra būtinas gerovės valstybių ir viešojo administravimo modelių suderinamumas – apie ką kol kas plačiau niekas nekalba nei Vakaruose, nei Lietuvoje.

Jeigu iš tikrųjų norima siekti socialinių tikslų, vertingiausia gerovės valstybių ir viešojo administravimo modelių atitiktis pasireikštų tarp universalaus-institucinio-perskirstomojo gerovės modelio (dar kitaip vadinamo „socialdemokratiniu“) ir Naujojo viešojo valdymo modelio (New Governance), orientuojančio valstybę ir jos visuomenę į atvirumą, skaidrumą, pliuralizmą, demokratiją, bendradarbiavimą, socialinį teisingumą, socialinę atsakomybę, socialinę kokybę, korupcijos nebuvimą, aktyvią nevyriausybinių organizacijų veiklą, suderinamumas.

Palankiai tokią atitiktį, kol kas bent jau teoriniu požiūriu, galima vertinti ne tik Vakarų šalių, bet ir Centrinės bei Rytų Europos valstybių problematikos atžvilgiu, tarp jų – ir Lietuvos. Mano supratimu, būtent šia kryptimi turėtų žiūrėti bei dirbti tie politikai ir tos institucijos, organizacijos ir bendruomenės, kurios nori pažaboti socialinę atskirtį, socialinę nelygybę, skurdą ir kitus nepageidaujamus socialinius reiškinius Lietuvoje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vaidotas Dauskurdas. Baltieji pradeda ir laimi: tikrosios „baltųjų finansų“ grėsmės

Lietuvos valdžia, deklaruodama tikslą per šiuos metus iš „šešėlio ištraukti“ 200 mln....

Kristina Kepsnytė-Bugaitienė. Ar Lietuva taps saulės šalimi? Pamatysime šią vasarą! (5)

Jei nors kiek domėjotės, kaip geriau įdarbinti sutaupytus pinigus ir uždirbti, šis straipsnis...

Romas Austinskas. Kodėl vilkikų vairuotojai tikrai balsuos Europos Parlamento rinkimuose? (3)

Kiek daugiau nei 13 proc. mūsų šalies BVP sukuria transporto sektorius, analitikų...

Renata Vasiliauskienė. BDAR nuostatų neapibrėžtumas priežiūros institucijos rankose (2)

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija toliau priima teisės aktus, kurie turėtų įnešti...

Marius Dubnikovas. Pirmieji pensijų reformos „viščiukai“ (8)

Jau praėjo du mėnesiai, kai galima apsispręsti, ką daryti su pensijos kaupimu II pakopoje....

Top naujienos

„Žalgirio“ svajonę pasvėręs Kuzminsko brolis: būtų nuostabu, jei tolyn patektų ir Kaunas, ir Milanas laida „Krepšinio zona“

Dar prieš tris savaites nekantriausi Lietuvos žurnalistai jau skubėjo laidoti Kauno „Žalgirio“...

Tobulą atostogų vietą atradę lietuviai įspėja tautiečius: higienos sąskaita taupyti nevalia, todėl nekartokite mūsų klaidos

Laoso Liaudies Demokratinė Respublika – nedidukė Pietryčių Azijos valstybėlė, gyventojų...

Prakalbus apie staigų atlyginimų kilimą – Maurico pastaba: deja, yra vienas magiškas žodis (78)

Finansų ministerija blogina ekonomikos augimo prognozes : kaip situacija keičiasi lietuvių...

Netrukus vėl suksime laikrodžius – miegosime trumpiau (80)

Paskutinį kovo sekmadienį vėl teks pasukti laikrodžių rodykles – šį kartą jas suksime pirmyn...

Ekspertas apie išvadas dėl buvusio Putino bendražygio mirties: nieko panašaus nebuvau matęs (1)

Lūžęs kaklo kaulas, kuris lūžta labai retai, nebent smaugimo ar dusinimo atveju, kraujo...

Jasikevičius Eurolygos autsaiderių nenuvertina, bet nori atiduoti duoklę „Žalgirio“ sirgaliams (23)

Trys pergalės iš eilės ir keturios per pastarąsias penkerias rungtynes. Tokią statistiką...

ES lyderiai spaudžia ir perspėja britus: viskas bus daug sunkiau siūlo atidėjimą iki gegužės 22-osios; papildyta 19.26 (82)

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį didino spaudimą Didžiosios Britanijos parlamentui paremti...

Susigriebsite už galvos – kaip galėjote šių kasdienių gudrybių nežinoti anksčiau?

Kartais net menkas dalykas gali sugadinti nuotaiką, ypač jeigu tai susiję su išvaizda. Dėmė ant...

Siaubingi įtarimai Pabradės gimnazijoje: pradėtas tyrimas dėl galimo mažamečių tvirkinimo

Vilniaus apskrities policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo jaunesnio negu 16 metų...

„Facebook“ pripažino: šimtus milijonų slaptažodžių galėjo matyti visi įmonės darbuotojai (7)

„Facebook“ ketvirtadienį pripažino, kad šimtai milijonų vartotojų slaptažodžių įmonės...