aA
Atrodo, kad ekonominis požiūris šiuolaikiniame pasaulyje, tame tarpe – ir Lietuvoje, pasiekė savo apogėjų kartu su savo makroekonominiais rodikliais, kaip konkurencingumo skatinimas ar BVP augimo siekimas, o individuali sėkmė ar nesėkmė vertinama pagal mikro-ekonomines sėkmės/nesėkmės istorijas.
Arvydas Guogis
© DELFI / Tomas Vinickas

Nuo 90-ųjų praėjusio amžiaus metų iki pat dabar „ekonominis žmogus“ ėmė dominuoti prieš „sociologinį žmogų“, kai socialines ar net moralines-kultūrines problemas ėmėsi aiškinti bankų ekonomistai, verslo ir darbdavių konfederacijų vadovai ar dažniausiai laisvarinkiškai mąstantys žurnalistai. Kartais pradeda atrodyti, kad vertybiniai politologai, sociologai ir humanitarai tiesiog nebenori dalyvauti šio pasaulio galingųjų žaidimuose ir „traukiasi į paraštes“ bei bendrauja tik savo uždarose grupelėse. Kyla klausimas – ar taip ir turi būti? Ir ar viskas tvarkoje su tokia visuomenės raida, kai makro ir mikro-socialinis dėmuo pradeda nieko nebereikšti?

Viena iš tokių tam prieštaraujančių koncepcijų yra vadinamoji Vakarų „gerovės valstybių' teorija ir praktika, kurių vertybinį pagrindą sudaro ne tik ekonomika, bet ir kiti socialiniai bei humanitariniai mokslai. Jiems svarbu ne tik tai, kas egoistiška, bet ir tai, kas altruistiška, ne tik tai, kas privatu, bet ir tai, kas yra ir turi būti vieša, ne tik makro-ekonominiai, bet ir makro-socialiniai rodikliai, ne tik ekonominė, bet ir socialinė vertė, kurią nebūtinai galima kiekybiškai išreikšti ir apskaičiuoti. Gerovės valstybė – tai ne tik ekonomiškai stipri valstybė, bet ir visuomenė, stovinti ant vertybinių solidarumo ir santykinės lygybės kapitalizmo sąlygomis pagrindų. Valstybės priemonės ir instrumentai tokioje gerovės valstybėje nukreiptos į aštrių kapitalizmo prieštaravimų švelninimą, santykinės lygybės, pirmiausia – galimybių lygybės ir žmogiškumo pasireiškimą. Gerovės valstybėje nepaneigti ir nacionalinis matmuo bei tautinės vertybės.

Taip, gerovės valstybės Vakaruose kažkiek atsitraukė, bet nežlugo. Jos savo auksinį amžių išgyveno 50–80-ais praėjusio amžiaus metais, bet dar ir šiandien, globalizacijos sąlygomis, jos vis dar tebestovi ant tų pačių vertybinių-moralinių pamatų, nors kartais tai „bijo“ garsiau pareikšti. Ir tikrai, kažin, ar jų dabartinis, jau net ne „sidabrinis“, o „bronzinis amžius“ (pagal L. Moreno) virs „geležiniu“? Akivaizdūs pokyčiai domintis Lietuvoje gerovės valstybės problematika būtent dabar, kai, atrodo, neoliberalus vystymasis išsėmė savo galimybes ir jau nebeatrodo vienintele pažangia judėjimo kryptimi. To supratimui ypač „padėjo“ paskutinė pasaulinė ekonominė krizė, vykusi 2008–2010 metais.

Labai gerai, kad Lietuvos viešojoje erdvėje jau pradėta garsiau kalbėti apie socialinę nelygybę ir atskirtį. Gaila, kad tai pradėta daryti labai pavėluotai, kai pasiekti makro-socialiniai rodikliai jau nebeleidžia apie tai toliau tylėti ir laukti, kad šios problemos, gerėjant ekonominei padėčiai, išsispręs savaime. Socialiniam balansui pasiekti ir yra būtina stipri gerovės valstybė. Nors gerovės valstybės koncepcija Vakarų valstybėse 70-ais ir 90-ais praėjusio amžiaus metais buvo suformuluota iš esmės remiantis tik socialinės apsaugos sistemomis, tačiau vėliau ji buvo išplėtota į būsto, švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros ir kitas sritis.

Metodologiškai šiandien jau galima, „atlikus“ visos valstybės (ar valstybių) mokslinį-ideologinį „skerspjūvį“, jas sugrupuoti pagal „išprekinimo“, valstybinio/privataus santykį ir kitas kategorijas. Šiandieninę Lietuvą galima vertinti tik kaip minimalią post-komunistinę korporatyvinio-bismarkinio-klientelistinio tipo gerovės valstybę, iš lėto dreifuojančią į liberalų-marginalinį tipą. Kodėl liberalų-marginalinį? Todėl, kad toks tipas generuoja marginalines grupes, generuoja socialinę atskirtį. Tai, remiantis G. Esping-Anderseno sukurta metodika, galima įrodyti ne tik kokybiškai, bet ir kiekybiškai. Gerovės valstybės reikšmė mokslo jau seniai yra pagrįsta, tam išleista yra šimtai Vakarų autorių darbų ir suorganizuota dešimtys konferencijų, tik Rytų ir Centrinėje Europoje tebeegzistuoja šalys, kurios dar neišvystytas gerovės valstybes jau nori keisti surogatinėmis „gerovės visuomenėmis“, kurios faktiškai suteikia gerovę tik saujelėms išrinktųjų ir iš tikrųjų rimčiau nenori bei nesiekia, kad išaugtų vidutinis sluoksnis, o marginalai išeitų iš socialinės atskirties.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Virgilijus Mirkės. Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau? (7)

Pensijų kaupimo sistema pastarąjį kartą buvo tobulinama prieš penkerius metus. 2013 metais...

Vytautas Adomaitis. Kur tarp popierių užkasti mažiausių Lietuvos įmonių 20 mln. eurų? (2)

Praeitą savaitę paskelbtas Biurokratijos indeksas 2018 leido pirmą kartą eurais įvertinti keturis...

Tadas Povilauskas. Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai? (2)

Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir...

Juozas Augutis. Vieno energijos šaltinio dominavimas šildymo kainas kelia aukštyn (6)

Daug viešų diskusijų sukėlusios kylančios biokuro kainos dar kartą patvirtina seniai žinomą...

Indrė Genytė-Pikčienė. Ristis konkurencingumo indeksuose žemyn Lietuvai – prabanga (3)

Šiandien paskelbta 2018-ųjų Pasaulio ekonomikos forumo ataskaita, kurioje ši institucija, atlikus...

Top naujienos

Gyvenimo audrų nublokšti gyvena sąvartyne: trijų kambarių „buveinė“ saugo liūdnas paslaptis (53)

Pokalbio pradžioje 63 metų buvusi kaunietė Nijolė tikino, kad Jonavos sąvartyne gyvena nuo 2012...

Prabangių lėktuvų rinka kaista: parduodami net naudoti lėktuvai (3)

Įsigyti naudotą reaktyvinį verslo lėktuvą tampa vis sudėtingiau ir tai ženklas, jog prabangių...

Šalia Prancūzijos oro uosto esantis miestas po skaudžios katastrofos virto vaiduokliu (46)

Trisdešimt kilometrų nuo vienos brangiausių Europos sostinių, Paryžiaus, yra visiškai...

Laukiniai „Žalgirio“ laikai: išgertuvės iki ryto, kanapės, „Farai“, muštynės ir Collinso dovana (49)

„Aš, visų pirma, žiūriu į asmenines savybes, nenoriu problemų rūbinėje, nenoriu...

LKL rungtynės: „Neptūnas“ – „Juventus“ tiesioginė vaizdo transliacija

Prieš savaitę Kauno „Žalgirį“ išvykoje patiesęs Klaipėdos „Neptūnas“ (5-1) – vienas...

Iš Maskvos grįžusį amerikiečių šnipą šokiravo saviškių reakcija (83)

Steveno Spielbergo režisuotas filmas „Šnipų tiltas“ („Bridge of Spies“) pasakoja apie...

„Betsafe“-LKL čempionato rungtynės: „Nevėžis“ - „Skycop“ (3)

„Betsafe“-LKL čempionato rungtynės: „Nevėžis“ - „Skycop“. Tiesiogiai iš Kėdainių.

Milijardieriai prieš milijardierius: mėsos verslo karaliai įsivėlė į ginčą su garsiu Indonezijos šeimos įpėdiniu

Joesley‘is ir Wesley‘is Batista‘os, Brazilijos mėsos magnatai, kurie praėjusiais metais buvo...

Gudrus „valstiečių“ planas gali subliūkšti: iš ekspertų – prieštaringi vertinimai (121)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) lyderiui Ramūnui Karbauskiui prabilus apie...

Darbo sąlygos darželyje sunkiai pakeliamos – išskirtinis dėmesys tik giminaitei (9)

Liūdna girdėti istoriją apie vieno vaikų darželio direktorės baisų bei grubų, o kartais net...