aA
Vyriausybėje svarstoma dar viena mokesčių reforma – kalbama apie mokesčių nuo atlyginimų pertvarką, darbuotojo ir darbdavio mokesčių sujungimą. Reformos nėra blogai, nors naivu tikėtis, kad jos galiausiai nesibaigs paprasčiausiu mokesčių didinimu. Kita vertus, ir dabartinė mokesčių sistema nebūtų bloga, jei ji būtų sutvarkyta taip, kad nebūtų šelpiami nenorintys dirbti, bet būtų tinkamai rūpinamasi neįgaliaisiais ir laikinai nedirbančiais asmenimis.
Arūnas Bertašius
© DELFI / Kiril Čachovskij

Šiandien tūkstančiai tautiečių, per mėnesį gaunančių vos 100, 200 ar 300 eurų darbo užmokestį ir neturinčių kitų papildomų pajamų šaltinių, geba išgyventi, važinėti apynauju automobiliu, turėti nekilnojamojo turto ir atostogauti užsienyje kelis kartus per metus. Pagal oficialią statistiką, net 190 tūkstančių darbuotojų (14 proc. visų dirbančiųjų) uždirbo mažiau nei minimalų mėnesio darbo užmokestį, kuris praėjusiais metais siekė 380 eurų, o šiais metais padidėjo iki 400. Iš tokių nedirbančių 20,3 tūkstančių yra jaunesni nei 24 metų amžiaus darbingi asmenys.

Ar šie statistikos skaičiai valdžiai atrodo normaliai ir ar išties nieko negalima keisti? Jau dabar biudžetas gali būti perskirstytas socialiai, nukreipiant pagrindinius jo išteklius į neįgaliųjų pašalpų, pensijų ar sveikatos apsaugos darbuotojų užmokesčio didinimą. O ekonominis šešėlis šalyje trauktųsi, jei būtų sumažintas darbo jėgos apmokestinimas ir įvestos Sodros „lubos“. Akivaizdu, kad kelerius metus trukusi valdžios kova su šešėline ekonomika šalyje taip ir nedavė lauktų rezultatų.

Tikrai nesutinku, kad valdžios negebėjimas tinkamai paskirstyti surenkamus mokesčius ir atsisakyti išlaikyti veltėdžių armiją būtų kompensuojamas naujų mokesčių įvedimu, neįgaliųjų socialinių pašalpų ir pensijų drastišku mažinimu bei mokestinės naštos didinimu verslui. Kodėl dirbantis ir uždirbantis kvalifikuotas specialistas privalo mokėti naujus mokesčius už jau penktus metus tinginiaujantį valstybės pašalpų kaulytoją? Papildomai turime mokėti ir už tokių pašalpų prašytojų sveikatos priežiūrą.

Be to, biudžeto skylių kamšymas vien tik dirbančiųjų ar verslo sąskaita bei naujų mokesčių įvedimu turės neigiamų padarinių ir visai šalies ekonomikai. Natūralu, kad dėl naujai įvestų mokesčių mažės vartojimas, nuo kurio iš esmės priklauso visos šalies ekonomika.

Taip, nenorinčių dirbti išlaikymas yra visos ES problema. Panašu, kad net turtinga Jungtinė Karalystė nebesugeba išlaikyti iki šiol itin dosnios šalies socialinių pašalpų sistemos, kuri pratina piliečius tinginiauti, o ne dirbti mažiau apmokamą darbą. Jungtinėje Karalystėje jau seniai girdisi siūlymai mažinti socialines pašalpas ilgai nedirbantiems žmonėms. 2015 m. vyriausybė nurėžė 12 mlrd. svarų nuo socialinių pašalpų, siekdama išvengti deficitinio biudžeto.

Nors Jungtinė Karalystė apkarpė išmokas socialinėms pašalpoms, socialinei apsaugai iš 2017 m. šalies biudžeto buvo skirti 264 milijardai svarų. Išlaidos socialinei apsaugai sudarė net 34 proc. viso šalies biudžeto. Nors daugiausia socialinėms reikmėms skirtos sumos išleista pensijoms (111 mlrd.) ir invalidumo pašalpoms (44 mlrd.), likusią dalį sudarė pašalpos bedarbiams, būstui, išmokos šeimoms, mokesčių kreditai ar kitos socialinėms reikmėms skirtos išmokos.

Taigi klausimas labai paprastas: ar ir toliau tyčiosimės iš sąžiningai dirbančių žmonių, 190 tūkstančių tautiečių taip ir nepriversdami dirbti bei sąžiningai mokėti mokesčių? Juk gyvenimas kitų sąskaita stabdo ir kitus svarbius procesus šalyje, tokius kaip daugiabučių renovacija. Šiandien gaunantys PVM lengvatą centralizuotam šildymui net nekalba apie renovaciją, nes tuomet kiekvienam daugiabutyje esančiam buto savininkui reikėtų papildomai mokėti už namo modernizavimą iš savo asmeninės piniginės.

Išvengti piktnaudžiavimo socialinės apsaugos sistema padėtų paprasčiausias sprendimas – pašalpų gavėjų privalomas turto ir pajamų deklaravimas.

Taigi valdžia, ieškodama būdų, kaip reformuoti mokesčių sistemą, padidinti socialinės apsaugos finansavimą, medikų ir biurokratų atlyginimus, pirmiausia turėtų keisti surenkamų mokesčių paskirstymą, kad nebebūtų švaistomi mūsų visų uždirbti pinigai, ir gal tik tada spręsti, ar reikalingos reformos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Saulius Žilinskas. Verslas Kinijoje: tarp didelių galimybių ir informacijos deficito

Pastaruoju metu vis daugiau šnekama apie sunkėjančią Kinijos ekonomikos padėtį, kuria veikia ne...

Linas Sesickas. Mažos šalies šansai 2019–aisiais (3)

Praėję metai išliks atmintyje dėl didžiųjų supergalių pasistumdymų pasaulinėje prekybos...

Romas Švedas. Kodėl Lietuvos valstybei verta priimti strateginius valdymo sprendimus? (7)

Šių metų gruodžio antroje pusėje Seimui pritarus dėl Klaipėdos suskystintųjų gamtinių...

Gintautas Labanauskas. Krizė ateis, o kaip (ar) mes jai ruošiamės? (14)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje netyla ne tik ekonomistų , bet ir politikų diskusijos apie...

Robertas Dargis. Ar tapsime valstybe, suvokusia, kas yra raktas į ateitį? (11)

Pirmaisiais politikos aiškintojais laikomi Platonas ir Aristotelis . Nors nuo jų laikų politikos...

Top naujienos

Kas plauna smegenis Lietuvai: apklausos rodo, už ką verta padėkoti Putinui ir kur prašovė Kremlius (1104)

Lietuviai, kam jums ta kariuomenė? Nereikia jums ES ir NATO – vien išlaidos, nelaimės, pamintos...

Po „Brexit“ sukelto chaoso Britanijoje – nerimas iš Europos lyderių: JK tai būtų katastrofiška trys scenarijai (231)

Europos Sąjunga antradienį paragino Didžiąją Britaniją apsispręsti, kaip ji nori tęsti...

Dėl krepšinio pamišusioje valstijoje augęs Krameris: nuo „Air Jordan“ sportbačių iki svajonės apie NBA (7)

Itin svarbių Europos taurės rungtynių išvakarėse DELFI TV studijoje apsilankęs Vilniaus...

Pasikeitus mokesčiams, keičiasi ir pensija: dirbantys savarankiškai turėtų pasiskaičiuoti (71)

2019 metais įsigalioję mokestiniai ir pensijų kaupimo pakeitimai palietė visus dirbančiuosius,...

Nesėkmingą greičio ruožą įveikęs Vanagas: valandos per dvi dienas neatsiloši (167)

Benediktui Vanagui ir Sebastianui Rozwadowskiui, „ General Financing team Pitlane “ ekipažas,...

Tiesa ir mitai apie naujagimių svorį: ar antsvorio turinčiai mamai būtinai gims stambus vaikas?

Anot gydytojos neonatologės Eglės Markūnienės, žmogaus kūno sudėjimas yra nulemtas genų,...

Burnos kvapo priežastys gali jus nustebinti: gydytoja papasakojo apie tarpdančių siūlo testą (6)

Pagrindinės priežastys, dėl kurių iš viduramžių lietuvio burnos, kaip tvirtinama rašytiniuose...

Darbdaviams baimę kelianti karta ateina dirbti: jų lūkesčiai stebina (9)

Technologijų išmanymas, nauja darbo kultūra ir nuolatiniai pokyčiai – tai šiuolaikinės darbo...

Vokietijos pilietis Lietuvoje pasijuto diskriminuojamas (40)

Esu Vokietijos pilietis ir turiu 2009 metais Lietuvos migracijos tarnybos išduotą nuolatinio...