Jau seniai lietuviai gausiai pildo Lenkijos valstybės iždą ir šios šalies verslininkų kišenes, vykdami įsigyti maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių. Dar labiau kaimynų pinigines papildys Lietuvos Vyriausybės sprendimas nustatyti kvotas užsieniečiams, norintiems dirbti mūsų šalyje.
Arūnas Bertašius
© DELFI / Domantas Pipas

Jau kelerius metus Lietuvoje jaučiamas darbo jėgos stygius, trūksta vairuotojų, statybininkų, virėjų ir kitų profesijų darbininkų, bet šalies valdžia vis bando šakėmis stabdyti lekiantį traukinį manydama, kad šalis gali tapti oaze visiškai atviroje Europos ekonominėje erdvėje. Nepagerino situacijos prieš pusmetį įvestas „baltasis“ įmonių sąrašas, akivaizdu, kad ji nepagerės ir priėmus dokumentą dėl kvotų nustatymo, nes net neaišku, kaip galima objektyviai ir operatyviai nustatyti, kiek ir kokių specialybių žmonių reikia.

Kliūtys ukrainiečiams ar baltarusiams įdarbinti baigsis tuo, kad jie ir toliau sėkmingai darbinsis kaimyninės Lenkijos įmonėse, o mes iš tų įmonių pirksime paslaugas. Vietoje to, kad susitvarkytume patys, dar duosime uždirbti lenkams. Ir čia valdžia neabejotinai bus bejėgė, o viso to padarinius teks atlaikyti verslui, konkuruojančiam su kaimyninių ES šalių verslu.

Pastaruoju metu darbo jėgos trūksta visoje Europoje, todėl užsieniečiai važiuos ten, kur geresnės sąlygos. Ir, aišku, kad jos geresnės tikrai ne pas mus, jei mėnesį iš trečiųjų šalių atvykęs žmogus turi įrodinėti nesąs begemotas. Tuo tarpu nuvykti ukrainiečiui ar baltarusiui į Lenkiją yra ir netoli, ir kalbos panašios, ir dar darbo jis gauna iškart po sutarties su darbdaviu sudarymo.

Ar lenkai yra kvailesni už lietuvius ir nesaugo savo rinkos? Galime bandyti kurti tą lietuvišką stebuklą, sugaišime kokius 5 metus, o po to suprasime, kad pridarėme nesąmonių.

Prieš užsieniečių darbinimą kovojantys tautiečiai sako, kad atėję ukrainiečiai numuš atlyginimus. Bet jei dalis tautiečių niekada nedirbo, kaip mes galime juos dabar priversti dirbti?

Oficiali statistika skelbia, kad per 130 tūkst. žmonių išvis neina į darbą. Ar ne keistai atrodo tai, kad dalis žmonių dirba už minimumą, tuo tarpu mes negalime surasti darbuotojų, kuriems siūlome 700 eurų algą. Ar tai ne paradoksas? Štai apie ką reikia kalbėti. Jei žmonės visą gyvenimą dirba už minimumą, reikia išsiaiškinti, ar tikrai jie iš to minimumo gyvena? Todėl jeigu žmogus nori pašalpos iš valstybės, jis privalo įrodyti, kad iš tiesų neturi pajamų ir jam reikia padėti. Bet neturėtų būti mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomas 5 kambarių bute gyvenantis asmuo, negalintis išlaikyti savo turto.

Dar vienas svarbus aspektas – niekas nedirbs Lietuvoje už mažus pinigus, nes dėl užsieniečių iš trečiųjų šalių konkuruojame su lenkais, slovakais ir čekais. Emigrantai jaučia, kur yra didžiausios pajamos, ten jie ir vyksta ieškoti laimės. Panaši padėtis juk buvo ir su lietuviais – pirmiausia jie vyko į Ispaniją, po to – Airiją ir Didžiąją Britaniją, o dabar traukia į Norvegiją. Jei Lietuva nemokėtų europietiškų algų, niekas į ją nesiveržtų. Jei užsieniečiai važiuoja, reiškia, tą lygį esame pasiekę.

Remiantis „Sodros“ duomenis, vidutiniškai užsieniečių algos yra maždaug 100 eurų mažesnės nei lietuvių. Žinoma, šioje statistikoje atsispindi tik sąžiningo, o ne šešėlinio verslo įdarbintų darbuotojų atlyginimų dydžiai. Apmaudu yra tai, kad nesąžiningi darbdaviai ir darbuotojai, kurie jau kelerius metus nemoka mokesčių valstybei ir sėdi ekonominiame šešėlyje, net nesvarsto apie tai, kad reikėtų įdarbinti dirbti atvykusį legaliai ir dar gaišti laiką biurokratinėms įdarbinimo procedūroms.

Tokie darbdaviai susitaria su darbuotojais dėl neoficialaus užmokesčio ir darbo. Tokiu būdu jie kaišioja pagalius į ratus sąžiningam verslui ir dempinguoja šalies atlyginimų dydžius tiek tautiečiams, tiek legaliai įdarbintiems užsieniečiams.

Taigi priešindamiesi darbo jėgos atėjimui iš trečiųjų šalių, turėtume užduoti klausimą sau, ko esame verti, jei bijome, kad mus iš darbo rinkos išstums kalbos nemokantys užsieniečiai? O pritrūkę darbuotojų, iš tikrųjų rizikuojame tapti uždara oaze, kurioje nebebus nei verslų plėtros, nei investicijų, o konkurencinė kova kitoms šalims bus pralaimėta skaudžiai ir ilgam.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Jolanta Blažytė. Apipešiota mokesčių reforma – tarsi siaubo filmas (105)

Ilgai Vyriausybėje gimdytas mokesčių reformos projektas pagaliau patvirtintas Seime. Nesvarbu, kad...

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė (66)

Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose...

Laura Galdikienė. Ar užteks vėjo Lietuvos eksporto burėse? (1)

Vienetiniai darbo kaštai arba kitaip darbo sąnaudų ir produktyvumo santykis apdirbamojoje...

Rūta Vainienė. Naujoji matematika, keturi kablelis vienuolika (6)

Ką jums sako skaičius – 4,11? Greičiausiai – nieko. Net jei patikslinčiau, kad tai yra 4,11...

Tadas Vizgirda. Mokesčių sistema Lietuvoje – lėtais žingsniais teisinga linkme? (11)

Užsienio investuotojai nuolatinius mokesčių kaitaliojimus yra linkę vertinti labiau neigiamai...

Top naujienos

Žudikų ir prievartautojų gauja, kuriai pakluso ne tik kaliniai, bet ir kalėjimo prižiūrėtojai (88)

Lietuvos kalėjimų sistemoje – precedento neturintis skandalas: į nusikalstamą susivienijimą...

Henry Kissingeris apie blogiausią scenarijų dėl Trumpo: alternatyva – labai nepatraukli (52)

Praėjus dienai po Helsinkyje įvykusio JAV ir Rusijos prezidentų Donaldo Trumpo bei Vladimiro...

Apsilankymą kai kuriuose „Swedbank“ padaliniuose reikės suderinti telefonu – kitaip nepriims (2)

Komercinis bankas „Swedbank“ nuo rugpjūčio imasi naujovių – Pakruojyje ir Zarasuose...

Grėsmės Lietuvos energetikai: „blackout`as“ už 3 milijardus ir VSD įspėjimai (226)

Birželio pabaigoje Briuselyje pasirašytas politinis susitarimas dėl Baltijos šalių elektros...

Teisėsauga pradėjo tyrimą dėl Klaipėdos tarybos nario Viačeslavo Titovo žodžių apie partizanų vadą (126)

Teisėsauga pirmadienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos...

Sostinės pareigūnai demaskavo nusikalstamą grupuotę ir paėmė kokaino už 240 tūkst. eurų (10)

Vilniaus policijos komisariato pareigūnai sėkmingai pasinaudojo turima kriminalinės žvalgybos...

Kaip tinkamai pasirinkti stiliaus detales: viskam yra ribos pataria „StiliuSOS“

Dažnai moterys bijo eksperimentuoti derinant avalynę, rankines bei aksesuarus prie pasirinkto...

Paplūdimio smėlyje tyko pavojingi mikrobai (23)

Apsilankymas paplūdimyje gali būti puikus būdas praleisti vasaros dieną. Tačiau beieškodami...

Įveikite karščius atsigaivindami sveikuolišku šefo kokteiliu (4)

Nacionalinės šefų rinktinės narys, viešbučio „ Marriott “ gamybos vadovas Jevgenijus...

JAV didina spaudimą – po naujų sankcijų Irano vadovybei Pompeo pažadėjo daugiau veiksmų (36)

Jungtinės Valstijos nebijo imtis sankcijų prieš Irano vyriausybės aukščiausio rango...