aA
COVID-19 viruso pandemijos akivaizdoje Vyriausybei paskelbus karantiną ir patvirtinus jo režimą, jau mėnesį laiko vyksta karantino draudimais labai paveiktos nuomos rinkos dalyvių – nuomotojų ir nuomininkų – bandymas suprasti (ar įtikinti vieniems kitus), kokio dydžio nuomos mokestis (ir kiti mokėtini mokėjimai, pvz. marketingo mokestis) turėtų būti mokamas karantino laikotarpiu ir jam pasibaigus. Kaip jau buvo rašyta ir minėta, tai partnerystės pasitikrinimo, o taip pat ir bandymo suprasti ir suvokti tai, kas vyksta ir kokios to bus pasekmės, metas.
Artūras Kojala
Artūras Kojala

Nuomos rinkai bandant surasti balansą ir mėnesį laiko gyvenant derybų, o kai kam ir bandymo išgyventi režimu, savo žodį tarė ir Vyriausybė. 2020 m. balandžio 15 d. buvo patvirtinta Nuomos įsipareigojimų naštos verslui mažinimo koncepcija (Koncepcija). Kaip numatyta pačiame dokumente, ji patvirtinta siekiant padėti užtikrinti likvidumą įmonėms, kurių veikla karantino laikotarpiu apribota arba uždrausta, taip pat švelninti COVID-19 pasekmes ekonomikai.

Koncepcija numato, kad:

(i) Kompensacija „pagal įmonės sąskaitas faktūras turėtų būti mokama nuomotojui“;

(ii) Kompensacijos dydis sudarys „iki 50 proc. nuomos kainos, jei įmonei nuomotojas suteikia ne mažesnę kaip 30 proc. nuomos mokesčio nuolaidą“;

(iii) Kompensacija bus teikiama karantino laikotarpiu ir 2 mėnesius po jo;

(iv) bendra planuojama kompensacijoms skiriama suma sudarys 100 mln. eurų.

Reikia pripažinti, kad peržiūrėjus Koncepciją, aiškiau netapo. Neatsakyti lieka tokie klausimai kaip kompensacijos skyrimo kriterijai, pačios kompensacijos dydžio (iki 50 proc. nuomos kainos) koreliacija su teikiama nuolaida, galiausiai – kompensacijų mokėjimo pradžia. Šiuo visuotinio neapibrėžtumo laikotarpiu, kuomet sprendimus būtina priimti greitai, atsakymai į šiuos klausimus tiek nuomotojams, tiek nuomininkams yra labai svarbūs. Todėl svarbi yra ir valstybės siunčiama žinutė bei jos aiškumas.

Patvirtinus Koncepciją, bent jau dalis nuomotojų atidėjo sprendimų dėl taikomų nuolaidų priėmimą vėlesniam laikui, iki tol, kol paaiškės pagal Koncepciją mokėtinų kompensacijų skyrimo kriterijai ir tvarka. Galima suprasti tokį sprendimą. Tačiau kita vertus, kiek pagrįstas ir pamatuotas sprendimas stabtelėti dabar, tikintis pagalbos iš valstybės bei tikintis, kad kompensacijos padės išspręsti visas problemas? Veikiausiai atsakymas į šį klausimą bus aiškus tik sužinojus kompensacijų pagal Koncepciją skyrimo detales. Tačiau, girdint jau anekdotais tampančias istorijas apie siekį gauti valstybės kompensacijas kitose srityse ir susijusią klientų patirtį, nejučia apninka abejonė, ar tikrai yra prasminga laukti valstybės pagalbos.

Galima suprasti ir Vyriausybę, kuri turi dirbti precedento neturinčios krizės sąlygomis. Šiame kontekste, kurti kriterijus ir nustatyti nuomos mokėjimų kompensavimo tvarką nebus paprasta. Tokiems atvejams esant įprasta naudotis jau esama patirtimi.

Pabandykime pasižvalgyti į kitas šalis kaimynes. Europos Komisija patvirtino valstybės pagalbos – nuomos nuolaidos nuomininkams Švedijos Karalystėje tvarką.

Susipažinus su šiuo dokumentu apninka nuojauta, kad Koncepcija buvo greitosiomis rengiama užmetus akį į Švedijos patirtį. Atsižvelgiant į tai, tarsi galima daryti prielaidą, kad ir kriterijai Koncepcijai įgyvendinti bus rengiami naudojantis ta gerąja Švedijos praktika.

Taigi, kokie tie Europos Komisijos patvirtintos pagalbos nuomininkams Švedijoje kriterijai? Jie yra tokie:

(i) Kompensavimo priemonių tikslas – padėti nuomininkams, paveiktiems COVID-19, su sąlyga, kad jie derėjosi dėl nuomos mokesčių nuolaidos su nuomotojais;

(ii) Kompensacijos dydis – ne daugiau kaip 50 proc. suteiktos nuomininkui nuolaidos sumos, kuri turi sudaryti ne daugiau, kaip 50 proc. pirminio nuomos mokesčio dydžio, taigi kompensacijos suma turi sudaryti ne daugiau 25 proc. pirminio nuomos mokesčio dydžio;

(iii) Pagalba bus skiriama ir priemonė bus taikoma smulkioms, vidutinėms ir stambioms įmonėms, paveiktoms COVID-19 ir neturėjusioms sunkumų 2019 m. gruodžio 31 d.;

(iv) Būtina sąlyga – nuomininkai turi būti įsitraukę į derybas su nuomotojais, o priemonė bus taikoma nuomos mokesčio nuolaidų, suteiktų nuomininkams laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. ir iki 2020 m. birželio 30 d.;

(v) Pagalba pagal patvirtintą priemonę bus teikiama nuo 2020 m. liepos 1 d. ir iki 2020 m. gruodžio 30 d.

Kokios įžvalgos galėtų ateiti į galvą susipažinus su Švedijoje ketinamos taikyti kompensavimo priemonės mechanizmu? Jos gali būti kelios.

Pirmiausia, siekiant gauti kompensaciją, derybos tarp nuomotojo ir nuomininko bei susitarimas dėl nuolaidos būtinas.

Antra, kompensacijos suma yra ribojama. Tai jau dabar aišku susipažinus su Koncepcija. Tačiau, tarkime 25 proc. taikoma kompensacijos riba (skaičiuojant nuomos mokesčio, mokėto iki sunkmečio, atžvilgiu) Švedijoje, kurioje iš esmės dėl netaikomų ribojimų verslas veikti gali, negali būti laikoma adekvati Lietuvoje, kur jau dabar mėnesiui laiko uždaryti verslo nuostoliai sunkiai apskaičiuojami.

Galiausiai trečia, kaip matyti, pagalba bus teikiama tik vasarą. Jau minėta, kad mūsų valstybės mechanizmas, teikdamas paramą verslui, švelniai tariant stringa. Taigi, nereikia būti dideliu orakulu, kad suprasti, jog net ir patvirtinus kriterijus pagal Koncepciją (jiems, kaip ir Švedijos atveju, dar turės pritarti Europos Komisija), pinigai iš valstybės biudžeto nepasipils greitai.

Viską įvertinus ir atsižvelgus į tai, kas aptarta, peršasi kelios mintys.

Viena vertus, šiuo metu, kada aiškumas turi esminės reikšmės abiem – nuomotojams ir nuomininkams – stabdyti derybas ir sprendimų priėmimą tikintis pagalbos iš valstybės, vargu ar yra efektyvus sprendimas. Tą aiškumą reikėtų susikurti patiems, pasiekiant susitarimus.

Kita vertus, nuolaidos suteikimas (bent jau Švedijos atveju) niekaip neriboja galimybių vėliau nuomotojams kreiptis kompensacijos pagal patvirtintą priemonę. Priešingai, kaip minėta, viena iš sąlygų kompensacijai gauti yra šalių (verslo partnerių) sutarta nuolaida.

Galiausiai, jei darysime prielaidą, kad kompensacijos bus pradėtos mokėti vasarą (vėlgi, žvelgiant į Švedijos pavyzdį), tuomet yra didelė tikimybė, kad iki to laiko nepriėmus sprendimų dėl nuolaidų, dalis nuomojamų objektų (tų, kurių valdytojai nusprendė palaukti, kol valstybė suteiks paramą) gali virsti muziejais.

Taigi, veikiausiai labiausiai logiškas sprendimas šiuo atveju būtų tęsti tą nelengvą dialogą dėl nuomos santykių modifikavimo karantino laikotarpiu ir po jo, ieškant sprendimų bei, galbūt, turint galvoje, kad taps lengviau gavus valstybės teikiamą paramą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
5.0000

Valdas Sutkus. COVID-19 pamokos: už vienkartines išmokas kur kas svarbesnės – darbo vietos (1)

Į priešinsultinę būseną kai kuriuos verslus ar net ištisus ekonomikos sektorius nubloškusi...

Bernadeta Goštautaitė.Nenuvertinkime vyresnio amžiaus darbuotojų – per karantiną jie griovė stereotipus (9)

Darbas iš namų COVID-19 metu kiekvienai amžiaus grupei atnešė savų iššūkių: gyvenantys...

Tadas Povilauskas. Latviai, estai ar vietiniai gelbės mūsų šalies turizmo sektorių vasarą? (2)

Po savaitės prasideda vasara – aktyviausias turizmo sektoriui metų laikas. Šiemet jis bus...

Dalia Andrulionienė. Nauja realybė NT sektoriuje: kaip verslo įmonės kartu gali užtikrinti jo sveikatą? (4)

Valstybių , taip pat – ir Lietuvos , ekonomikas suparalyžiavusią Covid-19 ligos pandemiją,...

Mantas Mikočiūnas. Ką atskleidė karantinas ir kas pasikeis NT rinkoje (1)

COVID-19 pandemija tapo dideliu sukrėtimu visoms rinkoms, tačiau atsigavus po pirminio krizės...

Top naujienos

Šios šalies pavyzdys pasaulyje aptarinėjamas kone plačiausiai: švedų strategija turėjo rimtų argumentų pasirinkimą lemia 3 faktoriai (220)

Pagal Oksfordo universiteto sukurtą Vyriausybių priemonių griežtumo indeksą, leidžiantį...

„Aukso amžius“ baigėsi: per karantiną šimtus darbuotojų įdarbinusios įmonės dalies jų atsisako (73)

Nors kovo 16-ąją šalyje įvestas karantinas dėl staigiai išaugusios paklausos drastiškai augino...

Kinijos virusologė: naujasis koronavirusas – tik ledkalnio viršūnė (33)

Kinijos virusologė, geriausiai žinoma savo moksliniais darbais, susijusiais su šikšnosparnių...

Eurolyga COVID-19 apkasuose: laisvai stumdomas kalendorius ir komandos-legionierės (3)

Pustrečio mėnesio galimybių pratęsti sezoną ieškojusi Eurolyga jų taip ir nesurado. Dabar...

Karbauskis: prezidentą gerbiu, bet tiesa jam nebus maloni (6)

Renovuoto namo Trakuose istorijoje kaltinimų sulaukė ne tik jo savininkas susisiekimo ministras...

Lietuvoje mokytoju dirbantis prancūzas įvardijo klaidą, kurią daro daugelis: papasakojo, kaip savo vaikus auklėja prancūzai (52)

Tinkamas vaikų auklėjimas nuolat išlieka visuomenės ir ypač tėvų dėmesio centre. Tėvai...

Orai: galų gale ateina vasariška šiluma (11)

Antradienio naktį Lietuvoje savo pozicijas sustiprins aukšto atmosferos slėgio sūkurys. Debesų...

Godos Alijevos pamąstymai apie pinigus vyro ir moters santykiuose sukėlė aršias diskusijas: atlikėjos atvirumą įvertino ne visi (123)

Kas turėtų apmokėti sąskaitą kavinėje – vyras ar moteris? Štai toks iš pirmo žvilgsnio...

Ekonomistai: atsivėrus ekonomikoms, atsiras įvairiausių naujų darbų (11)

Termoskenavimo specialistai Jutoje ir Merilende. Kontaktų atsekėjai San Fransiske. Dezinfekuotojai...

The Economist

Politinio karo ginklai: Rusijos ir Vakarų šalių politinės kovos (1)

Kaip klostėsi ir kito Rusijos ir Vakarų šalių politinės kovos.

|Maža didelių žinių kaina