aA
Gyvybės draudimas teisės aktuose reglamentuotas kaip savarankiško kaupimo pensijų sistemos dalis. Gyventojams ne tik sudaroma galimybė savarankiškai taupyti papildomai pensijai naudojantis gyvybės draudimu, bet ir valstybė šiuo metu skatina tai daryti, nustatydama galimybę susigrąžinti gyventojų pajamų mokestį nuo sumokėtų kaupiamojo gyvybės draudimo įmokų. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys rodo, kad valstybės paskata ypač aktuali vidutines ir mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams.
Artūras Bakšinskas
Artūras Bakšinskas
© Asmeninis albumas

Vis dėlto pastaruoju metu dėl paskatos likimo laužoma nemažai iečių, o vienas iš pagrindinių argumentų — esą kaupiantieji su gyvybės draudimu yra „elitas“, lobstantis iš GPM lengvatos, o pats gyvybės draudimas yra tik nereikalingas tarpininkas tarp gyventojų ir investavimo. Atsakydamas noriu pateikti keletą skaičių.

Vidutinė kaupiamojo gyvybės draudimo įmoka pernai buvo 46 eurai per mėnesį už vieną draudimo sutartį. Jau vien ši suma rodo, kad gyvybės draudimu dažniausiai draudžiasi vidutinis Lietuvos gyventojas. Daugiausiai tai jaunos šeimos, turinčios finansinių įsipareigojimų, taip pat vaikų ateičiai ir senatvei kaupiantys gyventojai.

Remiantis VMI duomenimis, GPM lengvata dažniausiai pasinaudoja tie gyvybės draudimo įmokas mokėję gyventojai, kurie uždirba iki 2 vidutinių darbo užmokesčių per mėnesį. 2017 m. tokių buvo 87 proc., 2018 m. – 85 proc., 2019 m. – 89 proc. tarp visų, pasinaudojusių valstybės paskata.

Nuo sumokėtų kaupiamojo gyvybės draudimo įmokų daugiausia jie gali susigrąžinti 300 eurų. Priminsiu, kad sprendimas riboti valstybės skatinimą savanoriškai kaupiantiems per gyvybės draudimą ir pensijų fondus buvo priimtas dar 2016 metais. Tuomet įvestos 2 000 eurų įmokų į gyvybės draudimą ir pensijų fondus lubos, taip maksimalią grąžintą GPM sumą sumažindamas iki 300 eurų per metus. Nuo 2019 metų, padidinus GPM tarifą, lengvatos lubos buvo sumažintos iki 1 500 eurų, kad būtų išlaikyta ta pati maksimali grąžintina GPM suma – 300 eurų per metus.

300 eurų tikrai nėra ta suma, kuri labiausiai motyvuotų per gyvybės draudimą kaupti pasiturinčius gyventojus. Kaip parodė šių metų pradžioje atlikta apklausa, kaupti naudojantis gyvybės draudimu labiausiai skatina draudimo teikiamos naudos — galimybė gauti išmoką atsitikus nelaimei, žinojimas, kad šeima turės finansinį užnugarį ir galimybė per ilgą laiką sukaupti pensijai, vaikų mokslams, kitiems ateities planams.

Žinoma, didesnes pajamas gaunantys gyventojai irgi yra gyvybės draudimo klientai. Tačiau jie paprastai yra labiau finansiškai išprusę ir nebūtų linkę nutraukti gyvybės draudimo sutartis, net jei valstybės paskata būtų panaikinta, arba jos panaikinimas neturėtų įtakos apsisprendimui sudaryti kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį.

Ta pati apklausa atskleidė, kad jeigu valstybė nuspręstų nutraukti skatinimą, 37 proc. apsidraudusių ar ketinančių draustis svarstytų nutraukti gyvybės draudimo sutartis ar jų nesudarytų. Dar apie trečdalis – 35 proc. – apklaustųjų nėra apsisprendę. Mažesnio išsilavinimo, mažesnių pajamų respondentai apklausos metu dažniau sakė, kad svarstytų apie gyvybės draudimo sutarties nutraukimą. Skatinant juos kaupti lengvata turi didelę įtaką.

Ar žmonės, neturintys didelių finansinių išgalių, nenusipelno senatvėje turėti papildomų pajamų šaltinių ir kiek mažiau priklausomybės nuo „Sodros“? Deja, finansinis raštingumas mūsų šalyje yra, galima sakyti, vystykluose, ir kol jo nebus imta mokyti nuo mokyklos suolo — situacija vargu ar keisis. Dalis žmonių nekaupia, nes neišmano, kaip tai veikia, ir tik labai nedidelė visuomenės dalis turi pakankamai žinių, kad galėtų savarankiškai valdyti savo investicijas.

Galima tvirtai teigti, kad valstybės paskata keičia žmonių elgseną ir taupymo įpročius, skatina socialiai orientuotų finansinių produktų plėtrą dar pakankamai neišvystytoje Lietuvos rinkoje, kurioje dar trūksta žmonių sąmoningumo patiems pasirūpinti savo ateitimi. Esant tokiai prastai demografinei situacijai Lietuvoje, kai visuomenė sparčiai sensta, emigruoja, kai pensininkų skaičius nuolat auga, o dirbančiųjų – mažėja, valstybės ir „Sodros“ galimybės užtikrinti pakankamo dydžio pensijas yra labai ribotos, o ateityje šios problemos tik dar didės.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
2.0000

Jurgita Navikienė. Finansinių ataskaitų stebėsena: kiek bus nubaustų?

LR Finansinės apskaitos įstatymas jau skaičiuoja pirmąsias gyvavimo dienas. Atrodo, kol kas...

Raimondas Imbrasas. Atsinaujinantis kuras šilumos gamyboje: laikas turėti valstybės strategiją

Kaip reikia ruošti roges vasarą , taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant....

Vytenis Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai?

Prasidėjus invazijai Ukrainoje vakarų pasaulis gana greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai...

Eglė Gliaudelytė. Darbas iš namų: kaip padaryti, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė...

Bernadeta Goštautaitė. Nutylėjimo kultūra užkerta kelią pokyčiams organizacijose: tylos motyvai ir sprendimai

Darbuotojų idėjos ir konstruktyvi kritika yra svarbi ir nepamainoma vertybė siekiant organizacijos...

Top naujienos

Baltarusijoje viskas eina blogyn: Lukašenką iš sosto išvers tik perversmas Kremliuje (3)

Praėjo metai po to, kai gegužės 23-iąją Baltarusijos režimas priverstinai Minske nutupdė...

Delfi PliusAndrea Dudik

Degtinė, ikrai ir vertėjomis prisistatančios moterys: Rusijai vakarėlis baigėsi

Degtinė, ikrai ir vertėjomis prisistatančios moterys. Taip vyko liūdnai pagarsėję rusų remiami...

Britų žvalgyba nurodė, ko dabar siekia Putinas: ukrainiečiams nelieka kitos išeities (4)

Žiaurus, totalinis karas, kokio Europoje nebuvo beveik aštuonis dešimtmečius. Taip Ukrainos...

Vasariška šiluma neužsibuvo: vėl vyraus vėsūs ir vėjuoti orai

Trečiadienio dieną per Lietuvą slinks šaltasis atmosferos frontas. Pradedant vakariniais rajonais,...

Karas Ukrainoje. Daugiabučio griuvėsiuose Mariupolyje aptikta 200 smarkiai apirusių kūnų Ukraina apie reikšmingus pokyčius: mūsų priešai dėl to labai liūdi

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktį į antradienį pareiškė, kad Rusija vykdo...

Artūras Zuokas pirmą kartą viešai pasirodė su nauja širdies drauge (2)

Neseniai skyrybų dramą išgyvenęs buvęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas Lietuvos meno...

Buvęs žalgirietis Lietuvoje išgyveno košmarą: dingę pinigai, rasizmas ir „dėl visko kalti konservatoriai“ (1)

Kauno „Žalgiris“ – istorinėse žemumose. Lietuvos krepšinio lygos pusfinalio serijoje prieš...

Delfi PliusAgnė Keizikienė

Šis sekso būdas vieniems yra tabu, kitiems – slapta svajonė: kodėl kai kuriems taip maga įeiti pro „galines duris“?

Jokia paslaptis, kad analinis seksas nėra šiuolaikinis „išradimas“. Tam tikri išlikę...

Delfi PliusPsichologas Gediminas Navaitis

Psichoterapeutai išanalizavo, apie ką svajoja vyrai ir moterys: ką reiškia mūsų seksualinės fantazijos ir kaip tai panaudoti santykiuose?

„Meilė – tai fantazijų mainai“, – teigė prancūzų rašytojas Nicola de Chamfort'as....

Tokio skanaus žiedinio kopūsto dar nevalgėte: receptas paprastas kaip dukart du, o skonis – 10 balų

Žiedinis kopūstas , arba kalafioras – ne tik skani, bet ir labai naudinga daržovė. Ji teigiamai...