aA
Estijoje jau kurį laiką sėkmingai veikia e. pilietybė – užsieniečiai, tapę „e-Residency“ programos dalyviais, steigė tarptautines bendroves ir tapo itin reikšminga šalies investicinę aplinką veikiančia grandimi. Tiesa, Estijos finansų sektorių ištikęs pinigų plovimo skandalas sukėlė trikdžių sklandžiam e. piliečių verslų funkcionavimui, o šalis praranda didžiules pinigų sumas. Apie kiek mažesnio masto e. pilietybę jau kalba ir Lietuva, tad kokiu pavyzdžiu reikėtų sekti ir ko pasimokyti iš kitos Baltijos šalies?
Artem Umanets
Artem Umanets
© Asmeninio albumo nuotr.

Po pinigų plovimo skandalo – nesklandumai e. piliečiams

Dar iki Estijoje kilusio pinigų plovimo skandalo šalies bankai gana teigiamai vertino e. piliečius ir siūlė jiems palankias paslaugų sąlygas. Tiesa, nieko stebėtino, kad po šalį sudrebinusio įvykio situacija kiek pasikeitė bei nepasitikėjimo šešėliai ėmė kristi ir ant elektroninių piliečių verslų.

Tarptautinės aktyvų apsaugos ir diversifikavimo portalo „Internationalwealth“ duomenimis, pastaruoju metu Estijoje uždaryta keli šimtai e. piliečių banko sąskaitų. Aiškinama, kad bankų klientai turi nuolat atnaujinti savo duomenis ir atsakyti į papildomus bankų klausimus, o šių sąlygų neįvykdę e. piliečiai gauna pranešimus, kad jų sąskaitos bus uždarytos. Pasak bankų, tokia situacija kilo dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu įstatymo, sugriežtinusio finansinės atskaitomybės tvarką.

Uždarytos sąskaitos – tuštėjantis iždas

Ne paslaptis, kad e. pilietybės iniciatyva Estijos valstybei pasiteisino. Programos dalyviai gali naudotis šalies teikiamais privalumais: išvystyta Estijos elektroninių paslaugų infrastruktūra, vystyti savo verslą aukšto skaidrumo šalyje. Tuo tarpu Estijos biudžetas per pirmąjį pusmetį vien dėl šios iniciatyvos buvo papildytas 7 mln. eurų, o per visą programos gyvavimo laikotarpį (nuo 2014 m. gruodžio) šalies biudžetas pasipildė apie 25 mln. eurų.

Šiuo metu šalyje įregistruoti 57969 e. piliečiai – daugiausia jų atėjo iš trijų šalių: Suomijos – 5010, Rusijos – 3943 bei Ukrainos – 3647. Rekordinis e. piliečių skaičius užregistruotas pirmąjį 2018 m. ketvirtį – iš viso net 6578. Pagal įsteigtų bendrovių bei e. piliečių skaičių Estijoje pirmauja Ukraina – per visus metus ukrainiečiai įsteigė net 799 bendroves, iš kurių daugiausia – IT srities verslų, eksportuojančių paslaugas į ES. Tuo tarpu kaimyninės Latvijos gyventojai įsteigė 214, o lietuviai – 104 bendroves.

Vis dėlto, pinigų plovimo skandalas paveikė ir e. piliečių programos sėkmę. Per pirmąjį 2019 m. ketvirtį Estijoje užsiregistruoti panoro 4940, o per antrąjį 2019 m. ketvirtį – viso labo 3423 e. piliečiai, tad panašu, kad programa išties prarado savo populiarumo mastą, lieka tik klausimas, kas tokius pokyčius nulėmė?

Svarbiausia – aiškios žaidimo taisyklės

Pirmuosius žingsnius bankų problemai spręsti Estija jau žengė – e. piliečiams, kuriems šalies teritorijoje reikia vykdyti tik atsiskaitymo ir kasos operacijas, leista verslą vystyti per finansinių technologijų startuolius ir naudojantis kitų šalių bankų paslaugomis, tačiau šalies bankais besinaudojančių e. piliečių sąskaitos tebeuždaromos.

Tam, kad Estija ir toliau galėtų likti e. piliečių namais, o „e-Residency“ programa šalyje galėtų funkcionuoti pilnu pajėgumu ir be trikdžių – valdžios atstovams reikėtų suvienyti jėgas ir suformuluoti bendrus bei aiškius reikalavimus e. piliečių veiklai reglamentuoti. Kol tai nebus atlikta, šalis ir toliau praras daugybę investicijų.

Tiesa, siekdama tobulinti „e-Residency“ programos įgyvendinimą, Estija galėtų imti pavyzdį ir iš Skandinavijos šalių, kuriose stambūs bankai įsteigs patikros centrą – „Nordic KYC Utility“. Šis centras tikrins, ar e. piliečiai ir kiti verslai nevykdė finansinių machinacijų – tai suteiks galimybę padaryti finansų sektorių skaidresnį.

E. piliečių programa Lietuvoje – misija įmanoma

Reaguodama į spartų elektroninių paslaugų vystymąsi, nuo 2021 metų Lietuva, sekdama Estijos pavyzdžiu, svarsto kurti e. rezidento statusą užsieniečiams, kuris supaprastintų galimybes jiems elektroniniu būdu įsteigti įmones, atidaryti banko sąskaitas ir šalyje deklaruoti mokesčius. Tokia iniciatyva leistų užsieniečiams aktyviai dalyvauti Lietuvos ūkio ir ekonomikos plėtroje, o įgyvendinant programą šalyje augtų prekių, paslaugų pasiūla, didėtų patrauklumas užsienio investicijoms.

Net ir svarstymų stadijoje Lietuvoje yra atidžiai vertinamos galimos su naujove susijusios saugumo bei finansinių nusikaltimų – pinigų plovimo grėsmės. Vis dėlto, prieš įgyvendinant ir net tik svarstant „e-Residency“ programą Lietuvoje būtų verta pasisemti tiek gerosios, tiek ir kartesnės Estijos patirties. Sakoma, kad verčiau mokytis iš svetimų, o ne iš savo padarytų klaidų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Dalius Misiūnas. Kritinis žvilgsnis į „Ignitis“ IPO: o apie valstybę kas nors pagalvojo? (8)

Šiuo metu vykstantis „ Ignitis “ IPO procesas turi nemažai sąjungininkų . Tai ir bankai,...

Inga Balnanosienė. Kas Lietuvoje nori dirbti? (13)

Darbuotojai iš trečiųjų šalių išvykę, atvažiuoti dirbti niekas nenori, statybų įmonės su...

Nerijus Mačiulis. Rudenį – ekonomikos pavasaris, bet ne visiems (2)

Pirmąjį šių metų pusmetį daugelis pasaulio valstybių patyrė nuo Antrojo pasaulinio karo...

Dalius Misiūnas. Pasaka apie pinigų lietų, arba kaip nelikti prie suskilusios geldos (8)

Kada paskutinį kartą klausėte radijo pasakos? Nevaikiškos. Apie šalį, kuri ne už jūrų...

Ramūnas Miliauskas. Europos dilema: gamyba ar totali žiedinė ekonomika? (1)

Po Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kalbos pasipylė vertinimai – ar turi...

Top naujienos

Apklausa prieš pat Seimo rinkimus: reitingų lentelėje – įnirtinga kova aiškus ir rinkėjo portretas (720)

Tiksint paskutinėms dienoms iki Seimo rinkimų, partijų reitingų lentelėje – dramatiška...

Įmonių skolos toliau velkasi: atidedami mokėjimai gali atsirūgti (46)

Nepaisant gerėjančios Lietuvos ekonomikos situacijos, auga įmonių skolos. Jos „ Sodrai “...

Viskas, ką reikia žinoti apie Seimo rinkimus: kaip, kada ir kas bus visiškai kitaip (9)

Rinkimai šiemet bus kitokie – apie pokyčius ir naujas taisykles einant balsuoti laidoje „Delfi...

„Ar užsičiaupsi pagaliau, žmogau?“: piktais pareiškimais prasidėjo Trumpo ir Bideno debatų ciklas išvadino „Putino šuniuku“ (252)

Donaldas Trumpas ir jo varžovas rinkimuose Joe Bidenas antradienį Klivlande surėmė ietis...

7 patys nuodingiausi Lietuvos grybai: vos paragavus gali ištikti siaubinga mirtis (66)

Šie metai miško gėrybių mėgėjams iš tiesų yra išskirtiniai, mat į miškus sugužėję...

Mano išsiaiškinę, kodėl vieniems žmonėms COVID-19 yra mirtina liga, o kitiems – besimptomė (65)

Jau daugiau nei milijonas pasaulio gyventojų mirė nuo COVID-19 , tačiau į kai kuriuos klausimus...

Pažinčių svetainėje užsiregistravęs vyras pasigedo 44 eurų: noriu įspėti, būkit atidūs

Mano pasakojimas suteiks informacijos dabar besiregistruojantiems į pažinčių svetaines ....

Tai – vienas iš 3 būtiniausių mikroelementų, toks pat svarbus, kaip vitaminai C ir D (13)

Apie geležį , magnį ar kalį kalbama dažnai, cinkas yra rečiau minimas mikroelementas, nors...

Pandemija vejasi ir galinguosius: „Disney“ atleis keliasdešimt tūkstančių darbuotojų

Žiniasklaidos ir pramogų bendrovė „ Disney “ antradienį paskelbė, kad jos pramogų parkų...

|Maža didelių žinių kaina