aA
Estijoje jau kurį laiką sėkmingai veikia e. pilietybė – užsieniečiai, tapę „e-Residency“ programos dalyviais, steigė tarptautines bendroves ir tapo itin reikšminga šalies investicinę aplinką veikiančia grandimi. Tiesa, Estijos finansų sektorių ištikęs pinigų plovimo skandalas sukėlė trikdžių sklandžiam e. piliečių verslų funkcionavimui, o šalis praranda didžiules pinigų sumas. Apie kiek mažesnio masto e. pilietybę jau kalba ir Lietuva, tad kokiu pavyzdžiu reikėtų sekti ir ko pasimokyti iš kitos Baltijos šalies?
Artem Umanets
Artem Umanets
© Asmeninio albumo nuotr.

Po pinigų plovimo skandalo – nesklandumai e. piliečiams

Dar iki Estijoje kilusio pinigų plovimo skandalo šalies bankai gana teigiamai vertino e. piliečius ir siūlė jiems palankias paslaugų sąlygas. Tiesa, nieko stebėtino, kad po šalį sudrebinusio įvykio situacija kiek pasikeitė bei nepasitikėjimo šešėliai ėmė kristi ir ant elektroninių piliečių verslų.

Tarptautinės aktyvų apsaugos ir diversifikavimo portalo „Internationalwealth“ duomenimis, pastaruoju metu Estijoje uždaryta keli šimtai e. piliečių banko sąskaitų. Aiškinama, kad bankų klientai turi nuolat atnaujinti savo duomenis ir atsakyti į papildomus bankų klausimus, o šių sąlygų neįvykdę e. piliečiai gauna pranešimus, kad jų sąskaitos bus uždarytos. Pasak bankų, tokia situacija kilo dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu įstatymo, sugriežtinusio finansinės atskaitomybės tvarką.

Uždarytos sąskaitos – tuštėjantis iždas

Ne paslaptis, kad e. pilietybės iniciatyva Estijos valstybei pasiteisino. Programos dalyviai gali naudotis šalies teikiamais privalumais: išvystyta Estijos elektroninių paslaugų infrastruktūra, vystyti savo verslą aukšto skaidrumo šalyje. Tuo tarpu Estijos biudžetas per pirmąjį pusmetį vien dėl šios iniciatyvos buvo papildytas 7 mln. eurų, o per visą programos gyvavimo laikotarpį (nuo 2014 m. gruodžio) šalies biudžetas pasipildė apie 25 mln. eurų.

Šiuo metu šalyje įregistruoti 57969 e. piliečiai – daugiausia jų atėjo iš trijų šalių: Suomijos – 5010, Rusijos – 3943 bei Ukrainos – 3647. Rekordinis e. piliečių skaičius užregistruotas pirmąjį 2018 m. ketvirtį – iš viso net 6578. Pagal įsteigtų bendrovių bei e. piliečių skaičių Estijoje pirmauja Ukraina – per visus metus ukrainiečiai įsteigė net 799 bendroves, iš kurių daugiausia – IT srities verslų, eksportuojančių paslaugas į ES. Tuo tarpu kaimyninės Latvijos gyventojai įsteigė 214, o lietuviai – 104 bendroves.

Vis dėlto, pinigų plovimo skandalas paveikė ir e. piliečių programos sėkmę. Per pirmąjį 2019 m. ketvirtį Estijoje užsiregistruoti panoro 4940, o per antrąjį 2019 m. ketvirtį – viso labo 3423 e. piliečiai, tad panašu, kad programa išties prarado savo populiarumo mastą, lieka tik klausimas, kas tokius pokyčius nulėmė?

Svarbiausia – aiškios žaidimo taisyklės

Pirmuosius žingsnius bankų problemai spręsti Estija jau žengė – e. piliečiams, kuriems šalies teritorijoje reikia vykdyti tik atsiskaitymo ir kasos operacijas, leista verslą vystyti per finansinių technologijų startuolius ir naudojantis kitų šalių bankų paslaugomis, tačiau šalies bankais besinaudojančių e. piliečių sąskaitos tebeuždaromos.

Tam, kad Estija ir toliau galėtų likti e. piliečių namais, o „e-Residency“ programa šalyje galėtų funkcionuoti pilnu pajėgumu ir be trikdžių – valdžios atstovams reikėtų suvienyti jėgas ir suformuluoti bendrus bei aiškius reikalavimus e. piliečių veiklai reglamentuoti. Kol tai nebus atlikta, šalis ir toliau praras daugybę investicijų.

Tiesa, siekdama tobulinti „e-Residency“ programos įgyvendinimą, Estija galėtų imti pavyzdį ir iš Skandinavijos šalių, kuriose stambūs bankai įsteigs patikros centrą – „Nordic KYC Utility“. Šis centras tikrins, ar e. piliečiai ir kiti verslai nevykdė finansinių machinacijų – tai suteiks galimybę padaryti finansų sektorių skaidresnį.

E. piliečių programa Lietuvoje – misija įmanoma

Reaguodama į spartų elektroninių paslaugų vystymąsi, nuo 2021 metų Lietuva, sekdama Estijos pavyzdžiu, svarsto kurti e. rezidento statusą užsieniečiams, kuris supaprastintų galimybes jiems elektroniniu būdu įsteigti įmones, atidaryti banko sąskaitas ir šalyje deklaruoti mokesčius. Tokia iniciatyva leistų užsieniečiams aktyviai dalyvauti Lietuvos ūkio ir ekonomikos plėtroje, o įgyvendinant programą šalyje augtų prekių, paslaugų pasiūla, didėtų patrauklumas užsienio investicijoms.

Net ir svarstymų stadijoje Lietuvoje yra atidžiai vertinamos galimos su naujove susijusios saugumo bei finansinių nusikaltimų – pinigų plovimo grėsmės. Vis dėlto, prieš įgyvendinant ir net tik svarstant „e-Residency“ programą Lietuvoje būtų verta pasisemti tiek gerosios, tiek ir kartesnės Estijos patirties. Sakoma, kad verčiau mokytis iš svetimų, o ne iš savo padarytų klaidų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Jūratė Cvilikienė. Trys priežastys, kodėl jūsų vaikas turėtų savanoriauti (2)

Nieko nenustebinsiu pasakydama, kad visi tėvai linki savo vaikams užaugti gerais žmonėmis....

Julius Sakalauskas. Lietuvoje saule džiaugsimės mažiau (5)

Energijos skirstymo operatoriaus ( ESO ) duomenimis, pastaruoju metu saulės jėgainių savininkų...

Liutauras Vasiliauskas. Ragina suskubti finansų sektoriaus įmones: pasikeitę veiklos funkcijų perdavimo reikalavimai įnešė ne tik aiškumo

Šių metų pradžioje įsigaliojusios veiklos funkcijų perdavimo taisyklės įnešė daug daugiau...

Greta Ilekytė. Kokią žinią siunčia kylančios dujų kainos? (9)

Pastarosiomis savaitėmis gamtinių dujų kainos šovė į seniai regėtas aukštumas. Dėl tokio...

Artūras Kokoškinas. Kaip maisto gamintojai mažais kąsneliais artėja prie mėsos ir daržovių auginimo laboratorijose

Ar atsimenate, kaip važiuodami iš vieno Lietuvos miesto į kitą palei kelią būtinai pamatydavote...

Top naujienos

Per slaptą operaciją Vilniuje įkliuvo 4 policininkai: metę darbus kaip skėriai puldavo stabdyti automobilių (102)

Po itin slaptos operacijos Vilniaus apskrities policijos pareigūnai buvo priversti sulaikyti net...

Degalinėse – ilgai nematytos kainos: brangimą lemia ne tik nafta (105)

Dyzelio kaina populiariuose degalinių tinkluose jau sukasi apie 1,25 euro už litrą, benzinas –...

Po žinomo Panevėžio verslininko mirties nuo COVID-19 aiškėja skaudžios aplinkybės: teko imtis kraštutinių priemonių (884)

Klastingojo COVID-19 pražudytą žinomą Panevėžio verslininką Aidą Nauronį šiandien...

Tyrimas: Lavrovas su meiluže mėgaujasi įspūdinga prabanga (566)

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas į oficialias diplomatines komandiruotes...

Modesta Meškė | D+

Nežinantiems, ką rengtis šiemet – paltą ar striukę? Stilistė turi dvi žinias: viena gerą, kitą – blogą (1)

Šaltasis metų sezonas nieko nelaukęs atskubėjo jau dabar. Su juo staiga pamiršome lengvesnius...

Atkeliauja sausesni orai (3)

Pagaliau ciklonai iš Lietuvos pasitraukė. Kartu su jai iškeliavo ir lietaus debesys.

Odontologas tai vadina dar viena epidemija: į ligonines kai kurie atvyksta be 5 dantų (112)

Vilniaus universiteto Odontologijos instituto dėstytojas gydytojas odontologas Vytenis Almonaitis...

„Netflix“ filme – buvusio JAV pareigūno liudijimas apie Lietuvoje kalintą teroristą (222)

Amerkiečių kompanijos „Netflix“ sukurtame dokumentiniame filme buvęs Federalinio tyrimų biuro...

Šįvakar sostinės padangė nusidažė ryškiausiomis spalvomis: Vingio parke vyko tryliktoji „Vilniaus fejerija“ (107)

Šiandien, rugsėjo 25-ąją, Vingio parke vyko XIII tarptautinis fejerverų festivalis „Vilniaus...

Justina Asakavičiūtė | D+

Afganistano moterų realybė: seksas pagal Civilinį kodeksą ir mirties bausmė už išdavystę

Kaip reaguotumėte, jei jums staiga lieptų išeiti iš patalpos, nes joje sėdi vyras? Dar baisiau,...