aA
Estijoje jau kurį laiką sėkmingai veikia e. pilietybė – užsieniečiai, tapę „e-Residency“ programos dalyviais, steigė tarptautines bendroves ir tapo itin reikšminga šalies investicinę aplinką veikiančia grandimi. Tiesa, Estijos finansų sektorių ištikęs pinigų plovimo skandalas sukėlė trikdžių sklandžiam e. piliečių verslų funkcionavimui, o šalis praranda didžiules pinigų sumas. Apie kiek mažesnio masto e. pilietybę jau kalba ir Lietuva, tad kokiu pavyzdžiu reikėtų sekti ir ko pasimokyti iš kitos Baltijos šalies?
Artem Umanets
© Asmeninio albumo nuotr.

Po pinigų plovimo skandalo – nesklandumai e. piliečiams

Dar iki Estijoje kilusio pinigų plovimo skandalo šalies bankai gana teigiamai vertino e. piliečius ir siūlė jiems palankias paslaugų sąlygas. Tiesa, nieko stebėtino, kad po šalį sudrebinusio įvykio situacija kiek pasikeitė bei nepasitikėjimo šešėliai ėmė kristi ir ant elektroninių piliečių verslų.

Tarptautinės aktyvų apsaugos ir diversifikavimo portalo „Internationalwealth“ duomenimis, pastaruoju metu Estijoje uždaryta keli šimtai e. piliečių banko sąskaitų. Aiškinama, kad bankų klientai turi nuolat atnaujinti savo duomenis ir atsakyti į papildomus bankų klausimus, o šių sąlygų neįvykdę e. piliečiai gauna pranešimus, kad jų sąskaitos bus uždarytos. Pasak bankų, tokia situacija kilo dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu įstatymo, sugriežtinusio finansinės atskaitomybės tvarką.

Uždarytos sąskaitos – tuštėjantis iždas

Ne paslaptis, kad e. pilietybės iniciatyva Estijos valstybei pasiteisino. Programos dalyviai gali naudotis šalies teikiamais privalumais: išvystyta Estijos elektroninių paslaugų infrastruktūra, vystyti savo verslą aukšto skaidrumo šalyje. Tuo tarpu Estijos biudžetas per pirmąjį pusmetį vien dėl šios iniciatyvos buvo papildytas 7 mln. eurų, o per visą programos gyvavimo laikotarpį (nuo 2014 m. gruodžio) šalies biudžetas pasipildė apie 25 mln. eurų.

Šiuo metu šalyje įregistruoti 57969 e. piliečiai – daugiausia jų atėjo iš trijų šalių: Suomijos – 5010, Rusijos – 3943 bei Ukrainos – 3647. Rekordinis e. piliečių skaičius užregistruotas pirmąjį 2018 m. ketvirtį – iš viso net 6578. Pagal įsteigtų bendrovių bei e. piliečių skaičių Estijoje pirmauja Ukraina – per visus metus ukrainiečiai įsteigė net 799 bendroves, iš kurių daugiausia – IT srities verslų, eksportuojančių paslaugas į ES. Tuo tarpu kaimyninės Latvijos gyventojai įsteigė 214, o lietuviai – 104 bendroves.

Vis dėlto, pinigų plovimo skandalas paveikė ir e. piliečių programos sėkmę. Per pirmąjį 2019 m. ketvirtį Estijoje užsiregistruoti panoro 4940, o per antrąjį 2019 m. ketvirtį – viso labo 3423 e. piliečiai, tad panašu, kad programa išties prarado savo populiarumo mastą, lieka tik klausimas, kas tokius pokyčius nulėmė?

Svarbiausia – aiškios žaidimo taisyklės

Pirmuosius žingsnius bankų problemai spręsti Estija jau žengė – e. piliečiams, kuriems šalies teritorijoje reikia vykdyti tik atsiskaitymo ir kasos operacijas, leista verslą vystyti per finansinių technologijų startuolius ir naudojantis kitų šalių bankų paslaugomis, tačiau šalies bankais besinaudojančių e. piliečių sąskaitos tebeuždaromos.

Tam, kad Estija ir toliau galėtų likti e. piliečių namais, o „e-Residency“ programa šalyje galėtų funkcionuoti pilnu pajėgumu ir be trikdžių – valdžios atstovams reikėtų suvienyti jėgas ir suformuluoti bendrus bei aiškius reikalavimus e. piliečių veiklai reglamentuoti. Kol tai nebus atlikta, šalis ir toliau praras daugybę investicijų.

Tiesa, siekdama tobulinti „e-Residency“ programos įgyvendinimą, Estija galėtų imti pavyzdį ir iš Skandinavijos šalių, kuriose stambūs bankai įsteigs patikros centrą – „Nordic KYC Utility“. Šis centras tikrins, ar e. piliečiai ir kiti verslai nevykdė finansinių machinacijų – tai suteiks galimybę padaryti finansų sektorių skaidresnį.

E. piliečių programa Lietuvoje – misija įmanoma

Reaguodama į spartų elektroninių paslaugų vystymąsi, nuo 2021 metų Lietuva, sekdama Estijos pavyzdžiu, svarsto kurti e. rezidento statusą užsieniečiams, kuris supaprastintų galimybes jiems elektroniniu būdu įsteigti įmones, atidaryti banko sąskaitas ir šalyje deklaruoti mokesčius. Tokia iniciatyva leistų užsieniečiams aktyviai dalyvauti Lietuvos ūkio ir ekonomikos plėtroje, o įgyvendinant programą šalyje augtų prekių, paslaugų pasiūla, didėtų patrauklumas užsienio investicijoms.

Net ir svarstymų stadijoje Lietuvoje yra atidžiai vertinamos galimos su naujove susijusios saugumo bei finansinių nusikaltimų – pinigų plovimo grėsmės. Vis dėlto, prieš įgyvendinant ir net tik svarstant „e-Residency“ programą Lietuvoje būtų verta pasisemti tiek gerosios, tiek ir kartesnės Estijos patirties. Sakoma, kad verčiau mokytis iš svetimų, o ne iš savo padarytų klaidų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Jolanta Blažytė. Kiek kainuoja gerovės valstybė? (67)

Atrodo, dar taip neseniai visi, kas tik netingėjo, turėjo galimybę stebėti Seime vykstantį...

Marius Dubnikovas. Pirmadienio naftos brangimas 5 proc. šokdins degalų kainas (8)

Pirmadienis pasižymėjo stipriai brangusia nafta. Dėl dronų atakų Saudo Arabija neteko pusės...

Greta Ilekytė. Kodėl moterims galima mokėti mažiau? (13)

Vokietijoje jas vadina Rabenmütter (liet. moterys varnos). Šie paukščiai tikrai neturi...

Justina Milašauskienė. Nuo rugsėjo 14 d. – atvirosios bankininkystės eros pradžia? (2)

2019 metų rugsėjo 14 d. daugumai paslaugų teikėjų (PSP) kalendoriuje raudonai apibrėžta diena....

Marius Dubnikovas. Kaunas kaip Londonas, tik žmonių mažiau ir du merai (13)

Visą gyvenimą teko sieti su Kaunu ir Kauno rajonu, o dabar ir būti Kauno regiono plėtros...

Top naujienos

Ušackas gina Rusijoje pralobusį Žiemelį: žmonės padarė biznį ir išėjo, kas čia tokio? (287)

„Buvo padarytas biznis, greičiausiai iki Krymo, Ukrainos krizės ir karo. Aš tų detalių...

Neseniai karo niokotas Europos miestas šiandien laikomas vienu saugiausiu: į čia patekti galima buvo tik vienu tuneliu (32)

Ar esate matę muzikinį klipą kuriame dainą „Miss Sarajevo“ atlieka U2 ir Lučianas Pavarotis?...

Turistų įžūlumas Venecijoje peržengia sveiko proto ribas (42)

Venecijoje viešintis turistas šiurkščiai užsipuolė miesto gondolininką, neleidusį...

Ruduo vadžių nepaleis: kai kur lis gausiai (1)

Šiandien Lietuvos orus lems tolstančio vakarykščio ciklono vakarinis pakraštys. Bus debesuota...

Lietuvos krepšinio sirgalius Pekine po ištikusio insulto paniro į komą: prašoma pagalbos (191)

Pasaulio krepšinio čempionatas Kinijoje vienam iš Lietuvos krepšinio gerbėjų baigėsi nelaime....

Lietuvos krepšinio rinktinės vairas siūlomas Maksvyčiui (87)

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) laisvą likusią vyriausiojo vyrų rinktinės trenerio kėdę...

Čempionų lygos čempionas „Liverpool“ pralaimėjo jau pirmą grupių varžybų vakarą (3)

Jau pirmąją UEFA Čempionų lygos grupių varžybų dieną nesėkmę praėjusio sezono laimėtojai...

Po nepalankaus sprendimo Norvegijos „Barnevernet“ Lietuvos motinoms sužibo viltis atgauti vaikus (101)

Tris kartus per metus po dvi valandas – tiek Gražinai Leščinskienei leidžiama pamatyti savo...

Spjūvis sovietų aukoms: neigia Baltijos šalių okupaciją, nes „gyventojams buvo suteikta pilietybė“ (565)

Rusijos karinės ir istorinės bendruomenės patariamosios tarybos pirmininkas Sergejus Ivanovas...

Kuzminskas „Olympiakos“ gretose debiutavo pralaimėjimu (4)

Mindaugas Kuzminskas Pirėjo „Olympiakos“ komandos gretose sužaidė pirmas kontrolines rungtynes.