aA
Įvairius gamybos procesus padedantys automatizuoti įrenginiai sparčiai plinta visame pasaulyje. Lietuvos gamybos įmonės pastaraisiais metais taip pat vis dažniau dairosi į robotus ir su tuo susijusius sprendimus. Tačiau jei įmonių vadovai jau ruošiasi kylančiai robotizacijos bangai, kyla klausimas, kaip automatizuotą technologinę darbo jėgą yra nusiteikę priimti šalies pramonėje dirbantys darbuotojai, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Antanas Sagatauskas. Pramonės robotizacija: ar darbuotojai Lietuvoje tam pasiruošę?
© Asmeninio albumo nuotr.

Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, per pastaruosius penkerius metų įrengtų robotų skaičius pasaulyje augo daugiau kaip po 20 proc. kasmet. Per ateinančius penketą metų šis augimas kiek sulėtės, bet vis tiek išliks reikšmingas ir sieks apie 14 proc. per metus. Skaičiuojama, kad jau kitąmet į pasaulio pramonės ir gamybos linijas įsilies 0,5 mln. naujų technologinių įrenginių.

Europoje pagal santykinį robotų skaičių pirmauja pramonės galiūnė Vokietija, kurioje 10 tūkst. darbuotojų tenka 322 robotai. Šioje srityje pakankamai į priekį pažengusios yra ir kelios Vidurio bei Rytų Europos šalys. Pavyzdžiui, Slovakijoje minėtas rodiklis siekia 151, Čekijoje – 119. Net Kinijoje, kuri ilgą laiką garsėjo pigia darbo jėga ir gamyba rankomis, šiandien 10 tūkst. darbuotojų tenka apie 100 robotų.

Tuo metu Lietuvos įmonėse robotai sutinkami dar palyginti retai. Lietuvoje 10 tūkst. darbuotojų tenkantis robotų skaičius siekia vos 5. Didžioji dalis gamybos mūsų šalyje vis dar pagrįsta žmonių darbu. Tikėtina, kad per artimiausius penketą metų ši situacija turės keistis, o robotai ims plisti kur kas sparčiau.

Tam yra kelios priežastys − pirmiausia, bus vis labiau jaučiamas darbo jėgos trūkumas, su kuriuo susiduria vis daugiau šalies įmonių. Kitas su tuo susijęs iššūkis yra didėjančios darbo sąnaudos dėl kelerius metus iš eilės sparčiai kilusio vidutinio darbo užmokesčio.

Šie veiksniai jau artimiausiais metais turės tiesioginės įtakos Lietuvos eksporto pajėgumams. „Swedbank“ ekonomistai skaičiuoja, kad Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto augimas nuo 14 proc. praėjusiais metais sulėtės iki 9 proc. šiemet, o per ateinančius dvejus metus – iki 3 procentų. Tam įtakos turės ne tik mažėjanti paklausa Vakarų eksporto rinkose, bet ir menkstantis konkurencinis pajėgumas dėl išaugusių darbo sąnaudų.

Norinčioms išlikti konkurencingoms šalies įmonėms, o ypač eksportuojančioms prekes ir paslaugas į užsienio rinkas, reikės neišvengiamai galvoti apie veiklos efektyvumą. Metas tą daryti dabar tinkamas − įmonės yra sukaupusios užtektinai nuosavų lėšų, bankų finansavimas prieinamas, taip pat galima pasinaudoti įvairiais tam tikslui numatytais valstybės ir ES fondais.

Tačiau yra dar viena kliūtis robotizacijai ir efektyvesnių procesų diegimui, kurios daugelis įmonių kol kas turbūt neįvertina. „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 64 proc. statybų ir gamybos sektoriuje dirbančių šalies gyventojų mano, kad robotizacija grėsmės jų darbo vietoms nekelia, dar 21 proc. mano, kad ta grėsmė gali iškilti tolesnėje ateityje. Tad žmonės jaučiasi pakankamai ramūs ir tą galima suprasti – jie savo aplinkoje nėra matę daug tokių technologijų pritaikymo pavyzdžių.

Ta ramybė turi ir „pilkąją“ pusę. Tos pačios apklausos duomenimis, tik kas trečias dirbantis šalies gyventojas būtų linkęs mokytis naujų profesinių įgūdžių. Kaip parodė apklausa, šalies dirbantieji kur kas daugiau reikšmės teikia profesinei patirčiai ir geriems darbo rezultatams, tuo metu naujus gebėjimus jie sureikšmina mažiau. Dar daugiau – ieškodami naujų profesinių galimybių, maždaug ketvirtadalis apklaustųjų yra pasirengę vykti į užsienio šalis.

Tokios dirbančiųjų nuostatos reiškia, kad įmonių vadovams reikia ne tik galvoti apie investicinius planus, bet ir pradėti ruošti savo darbuotojus. Kad ir kokį pažangų įrenginį įmonė įsigytų, jeigu nebus mokančių ir norinčių juo naudotis, jis didelės vertės nesukurs. Todėl investicijų planai į naujas technologijas turi būti ruošiami kartu su darbuotojų edukacija ir reikalingų įgūdžių apmokymu.

Tuo metu darbuotojams savo ruožtu dažniau teks pratintis prie minties, kad dešimtmečius taikyti darbo metodai nebetinka ir kad norint dirbti su naujomis technologijomis reikalingi nauji gebėjimai. Darbo galimybės Vakarų šalyse vis rečiau galės tapti išeitimi – šiose šalyse paklausa rankiniam darbui gamyboje išseks greičiau negu mūsų šalies vidinėje rinkoje.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Marcus Brinck ir Michael Manke. Esminiai skirtumai tarp Vokietijos GmbH ir Lietuvos UAB

GmbH (ribotos atsakomybės bendrovė) yra viena populiariausių įmonių formų Vokietijoje, kurios...

Rolandas Motieka. Suplanuotas biudžetas – sugaištas laikas ar progreso matavimo įrankis?

Kuo ilgiau gyvuoja įmonė, tuo dažniau bandoma nuspėti, ko tikėtis ateityje ir kaip užtikrinti...

Rolandas Rodzis. Nerimą rinkose pakurstė omikron atmaina ir FED vadovo užuominos

Pirmąją lapkričio pusę investuotojų demonstruotas optimizmas baigiantis mėnesiui išsikvėpė....

Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė. Kur užkoduota naujai įkurto verslo sėkmė?

Per pastaruosius metus šalies gyventojų noras imtis savo verslo tik sustiprėjo, rodo...

Tadas Povilauskas. Gyventojų infliacijos lūkesčiai auga kaip ant mielių

Ekonomistų tyrimai pasaulyje rodo, kad gyventojai dažniausiai yra linkę pervertinti dabartinę...

Top naujienos

Pakilus temperatūrai vilnietė turėjo kovoti dėl kontaktinės gydytojų konsultacijos – nepriėmė nei viešos, nei privačios įstaigos (8)

Pastaruoju metu galima išgirsti daugybę skundų dėl itin sudėtingo patekimo pas gydytojus –...

Alkoholio skyriuje laukia kainų augimas: išimtis – nebent tam tikram alui (14)

Dėl didesnių akcizų butelis alaus Lietuvoje 2022 metais turėtų pabrangti 2 centais, butelis vyno...

Pastebi atsirandantį dar vienos prekės trūkumą: labiausiai kirs skurdesnėms šalims (5)

Pasaulinis trąšų trūkumas sukelia maisto kainų augimą, todėl skurdesnės šalys atsiduria...

D+Modesta Meškė

Dantų balinimui – natūralios priemonės: Sandrija Čapkauskienė paaiškino, kas veikia, o kas – tik apgaulė galite kaip reikiant prisidirbti

Natūralios dantų balinimo priemonės – įdomi ir daugeliui aktuali tema, mat baltos ir...

Paltanavičius apie šventes ir gamtą: turi patarimą vienišiams bei įspėjimą visiems – mes per daug rėkiam, perkam, velkam (1)

Paskutinis metų mėnuo dažnai neapsieina be paskubomis renkamų dovanų, metų tikslų galvojimo bei...

Donato Motiejūno asmeniniame gyvenime – malonūs pokyčiai: širdį šildo nauja mylimoji (3)

Krepšinio žvaigždės Donato Motiejūno asmeniniame gyvenime – netikėti, tačiau malonūs...

Eksperimentas su vandens lašais nustebino mokslininkus: neužšalo net spiginant -44 laipsniams šalčio paaiškino, kaip tai įmanoma

Kokiame šaltyje suledėja grynas vanduo ? Mokykloje tikriausiai išmokote, kad magiškasis skaičius...

Australas, save vadinantis bitkono įkūrėju, turės sumokėti 100 mln. dolerių (3)

Australijos programuotojui, tvirtinančiam, kad būtent jis išrado bitkoiną, JAV prisiekusieji...

D+Arūnas Spraunius

Geopolitiniai grobuonys kelia galvas ir grasina dideliais pokyčiais: Vakarai tik dabar susivokė, kad turi reaguoti į diktatūrų aljansą

Bulgarijoje priverstas reziduoti opozicinis rusų politikas Genadijus Gudkovas šiųmetiniame...

Mityba pasninko metu: dietologo patarimai ir užburiantis šventinis receptas

Mėsos ir pieno produktų ribojimas – tai viena pagrindinių advento laikotarpio tradicijų,...