aA
Įvairius gamybos procesus padedantys automatizuoti įrenginiai sparčiai plinta visame pasaulyje. Lietuvos gamybos įmonės pastaraisiais metais taip pat vis dažniau dairosi į robotus ir su tuo susijusius sprendimus. Tačiau jei įmonių vadovai jau ruošiasi kylančiai robotizacijos bangai, kyla klausimas, kaip automatizuotą technologinę darbo jėgą yra nusiteikę priimti šalies pramonėje dirbantys darbuotojai, teigiama pranešime žiniasklaidai.
© Asmeninio albumo nuotr.

Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, per pastaruosius penkerius metų įrengtų robotų skaičius pasaulyje augo daugiau kaip po 20 proc. kasmet. Per ateinančius penketą metų šis augimas kiek sulėtės, bet vis tiek išliks reikšmingas ir sieks apie 14 proc. per metus. Skaičiuojama, kad jau kitąmet į pasaulio pramonės ir gamybos linijas įsilies 0,5 mln. naujų technologinių įrenginių.

Europoje pagal santykinį robotų skaičių pirmauja pramonės galiūnė Vokietija, kurioje 10 tūkst. darbuotojų tenka 322 robotai. Šioje srityje pakankamai į priekį pažengusios yra ir kelios Vidurio bei Rytų Europos šalys. Pavyzdžiui, Slovakijoje minėtas rodiklis siekia 151, Čekijoje – 119. Net Kinijoje, kuri ilgą laiką garsėjo pigia darbo jėga ir gamyba rankomis, šiandien 10 tūkst. darbuotojų tenka apie 100 robotų.

Tuo metu Lietuvos įmonėse robotai sutinkami dar palyginti retai. Lietuvoje 10 tūkst. darbuotojų tenkantis robotų skaičius siekia vos 5. Didžioji dalis gamybos mūsų šalyje vis dar pagrįsta žmonių darbu. Tikėtina, kad per artimiausius penketą metų ši situacija turės keistis, o robotai ims plisti kur kas sparčiau.

Tam yra kelios priežastys − pirmiausia, bus vis labiau jaučiamas darbo jėgos trūkumas, su kuriuo susiduria vis daugiau šalies įmonių. Kitas su tuo susijęs iššūkis yra didėjančios darbo sąnaudos dėl kelerius metus iš eilės sparčiai kilusio vidutinio darbo užmokesčio.

Šie veiksniai jau artimiausiais metais turės tiesioginės įtakos Lietuvos eksporto pajėgumams. „Swedbank“ ekonomistai skaičiuoja, kad Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto augimas nuo 14 proc. praėjusiais metais sulėtės iki 9 proc. šiemet, o per ateinančius dvejus metus – iki 3 procentų. Tam įtakos turės ne tik mažėjanti paklausa Vakarų eksporto rinkose, bet ir menkstantis konkurencinis pajėgumas dėl išaugusių darbo sąnaudų.

Norinčioms išlikti konkurencingoms šalies įmonėms, o ypač eksportuojančioms prekes ir paslaugas į užsienio rinkas, reikės neišvengiamai galvoti apie veiklos efektyvumą. Metas tą daryti dabar tinkamas − įmonės yra sukaupusios užtektinai nuosavų lėšų, bankų finansavimas prieinamas, taip pat galima pasinaudoti įvairiais tam tikslui numatytais valstybės ir ES fondais.

Tačiau yra dar viena kliūtis robotizacijai ir efektyvesnių procesų diegimui, kurios daugelis įmonių kol kas turbūt neįvertina. „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 64 proc. statybų ir gamybos sektoriuje dirbančių šalies gyventojų mano, kad robotizacija grėsmės jų darbo vietoms nekelia, dar 21 proc. mano, kad ta grėsmė gali iškilti tolesnėje ateityje. Tad žmonės jaučiasi pakankamai ramūs ir tą galima suprasti – jie savo aplinkoje nėra matę daug tokių technologijų pritaikymo pavyzdžių.

Ta ramybė turi ir „pilkąją“ pusę. Tos pačios apklausos duomenimis, tik kas trečias dirbantis šalies gyventojas būtų linkęs mokytis naujų profesinių įgūdžių. Kaip parodė apklausa, šalies dirbantieji kur kas daugiau reikšmės teikia profesinei patirčiai ir geriems darbo rezultatams, tuo metu naujus gebėjimus jie sureikšmina mažiau. Dar daugiau – ieškodami naujų profesinių galimybių, maždaug ketvirtadalis apklaustųjų yra pasirengę vykti į užsienio šalis.

Tokios dirbančiųjų nuostatos reiškia, kad įmonių vadovams reikia ne tik galvoti apie investicinius planus, bet ir pradėti ruošti savo darbuotojus. Kad ir kokį pažangų įrenginį įmonė įsigytų, jeigu nebus mokančių ir norinčių juo naudotis, jis didelės vertės nesukurs. Todėl investicijų planai į naujas technologijas turi būti ruošiami kartu su darbuotojų edukacija ir reikalingų įgūdžių apmokymu.

Tuo metu darbuotojams savo ruožtu dažniau teks pratintis prie minties, kad dešimtmečius taikyti darbo metodai nebetinka ir kad norint dirbti su naujomis technologijomis reikalingi nauji gebėjimai. Darbo galimybės Vakarų šalyse vis rečiau galės tapti išeitimi – šiose šalyse paklausa rankiniam darbui gamyboje išseks greičiau negu mūsų šalies vidinėje rinkoje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Barclays“ pasitraukimas ir mokytojų streikas (12)

„ Barclays “ išėjimas iš Lietuvos ir šiuo metu vykstantis mokytojų streikas yra susiję...

Rūta Armonė. Nuo sausio 1 d. visos įmonės privalės nustatyti ir registruoti galutinius naudos gavėjus (3)

Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys nuo 2019-01-01 privalės gauti, atnaujinti ir...

Linas Sesickas. Merkel pasufleravo, kaip sumažinti kainas Lietuvoje (4)

Pasaulinėje įsigijimų ir susijungimų rinkoje vyrauja ne tik ekonomikos ir teisės dėsniai, ten...

Rūtenis Paukštė. Ką pasakė Stasys Jakeliūnas? (13)

Jau savaitę aptarinėjama Stasio Jakeliūno išsakyta mintis apie Lietuvos poreikį parduoti vieną...

Jolanta Blažytė. Visuotinio gėrio perskirstymas su sofų perstumdymu švietimo ministerijoje (288)

Viena kandidatė į prezidento postą minėjo, kad reikia visiems susitarti, kaip turi būti...

Top naujienos

Motina dėl su buvusiu vyru gyvenančios dukros beldžiasi į tarnybų širdis: specialistai grėsmės nemato

Buvusi žurnalisto Tomo Čyvo žmona Jurgita Motiejūnaitė kreipėsi į DELFI ir pateikė Vaiko...

Kada sprogs NT burbulas: ekspertai turi skirtingas nuomones (6)

Kuomet vis garsiau kalbama apie galimai artėjančią krizę, ekonomistų nuomonė kiek išsiskiria...

„Apačių“ prezidentas: ar šis titulas Skverneliui dar pasiekiamas? (15)

Pastaruoju metu, kilus vyriausybės krizei, premjeras Saulius Skvernelis , užuot gesinęs laužą,...

Po protesto akcijos mokytojai lieka ŠMM: nuotaikos dabar kitos (1353)

Prieš protesto akciją ministerijoje budintys mokytojai su ašaromis akyse kalbėjo, kad nuotaika...

Sprendžiama, ką daryti dėl plynųjų kirtimų gražiausiose Lietuvos vietose (43)

Vos prieš kelis mėnesius aktyvūs visuomenės nariai, gamtosaugininkai ir miškų gynėjai...

Priežastys, dėl kurių darbuotojai nusprendžia keisti darbą: dažniausiai – ne dėl algos

Talentų lojalumas yra kritiškai svarbus organizacijos veiklos tęstinumui. Įmonės, prarasdamos...

Taupyklės ir sankcijos: kaip subyrėjo rublio ir naftos kainų ryšys (136)

Pastarąjį kartą žaliavinės naftos kainos staigiai smigo žemyn 2015 metų pabaigoje, patraukdamos...

Psichologas įvardijo dovanas, kurioms išleidžiama daugiausiai pinigų, bet mažiausiai džiugina jų gavėjus

Dovanojimas ir dovanų laukimas mums visiems pažįstamas ir geidžiamas. Tačiau turbūt kiekvienas...

Jurga Klimaitė-Riebling nusivylė šventiniu Vilniumi: žinau, kodėl sostinės eglutė gavo į skudurus (50)

Šiemet kalėdinis laikotarpis daugeliui lietuvių sukėlė ne tik džiugias emocijas, bet ir...

Didelė dalis nežino, kad yra alergiški kasdien vartojamiems produktams: Unikauskas siūlo pasitikrinti patiems (10)

Tam tikru momentu savo gyvenime kiekvienas žmogus gali patirti jautrumą maistu, LRT TELEVIZIJOS...