aA
Pasaulio pramonės sektoriui praėję 2019-ieji metai nebuvo lengvi. Nerimą kėlusių priežasčių netrūko: lėtėjanti pasaulinė ekonomika, įtampa darbo rinkoje ir protestų bangos, prekybos karai bei kitos geopolitinės rizikos. Todėl atrodo dėsninga, kad pramonės pasitikėjimo rodikliai ir euro zonoje, ir JAV mažėjo nuo praėjusių metų pradžios.
Antanas Sagatauskas
Antanas Sagatauskas
© Asmeninio albumo nuotr.

Visgi toks susirūpinimas ir neapibrėžtumas, kuris praėjusiais metais vyravo tarp Vakarų šalių gamybininkų, į mūsų šalį nepersikėlė. Per praėjusius metus įsitikinome, kad mūsų šalies gamybos įmonės yra gana atsparios nuosaikiam sulėtėjimui gyvybiškai svarbiose rinkose. Tačiau suprantama, kad situacija gali keistis atsitikus force majeure įvykiui, pavyzdžiui, koronaviruso pasekmės ekonomikai kol kas lieka nenuspėjamos.

Augo ir gamybos apimtys, ir lėšos sąskaitose

Per 2019 m. gamybos apimtys šalyje išaugo 6 proc., o įmonių gamybinių pajėgumų panaudojimas išliko palyginti aukštame lygyje. Kaip rodo įmonių apklausos, tik nedidelė įmonių dalis mano, kad paklausa artimiausiu metu gali mažėti.

Neseniai Statistikos departamento paskelbtas sausio mėnesio pramonės pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, išaugo 6 procentiniais punktais. Didesnė dalis apklaustų pramonės įmonių vadovų prognozavo gamybos augimą per artimiausius 3 mėnesius ir mažiau jų tikėjosi gamybos sumažėjimo.

Teigiamą nuotaiką šalies pramonėje lemia ne tik lūkesčiai dėl ateities, bet ir pakankamai užtikrinta įmonių finansinė padėtis. Šalies gamintojai vis dar atsimena prieš gerą dešimtmetį įgytas pamokas ir kur kas tvariau tvarko savo finansus. 2015 m. įmonių nuosavam kapitalui viršijus jų finansinius įsipareigojimus, ši tendencija išlieka pastaruosius penkerius metus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad įmonių laisvų pinigų kiekis pastaruosius keletą metų yra linkęs didėti.

Sveiki finansai leidžia plėstis

Tvari gamybos įmonių finansinė padėtis joms leidžia investuoti į gamybos pajėgumų plėtrą ir produktyvumo didinimą. Investicijų į gamybos pajėgumų didinimą šuolį stebėjome 2017 m., kai buvo investuota rekordinė beveik 1 mlrd. eurų siekusi suma. Pastaruosius dvejus metus gamybininkų investicijos buvo šiek tiek mažesnės.

Tačiau šių investicijų užteko, kad pramonės įmonių produktyvumo augimas atsvertų sparčiai kylantį darbo užmokestį. Kaip rodo „Swedbank“ skaičiavimai, nors reikšmingas atlyginimų kilimas buvo fiksuojamas pastaruosius kelerius metus iš eilės, kartu augo ir darbo našumas, ypač po rekordinių investicijų 2017 m.

Be to, pramonės įmonės nurodo, kad darbuotojų trūkumo problema per praėjusius metus tapo nuosaikesnė. Vadinasi, investicijos į našumo didinimą ir atlyginimų kėlimą davė apčiuopiamų rezultatų.

Kokios ateities perspektyvos?

Per pastaruosius trejus metus gamybininkai nemažai investavo į plėtrą ir našumo didinimą, tačiau erdvės tolesnėms investicijoms yra. Pavyzdžiui, pagal skaitmenizacijos lygį versle, Lietuva pastebimai lenkia ES vidurkį, kas suteikia mums konkurencinį pranašumą. Kita vertus, turime ir kur pasistiebti − neišnaudojame robotizacijos potencialo.

Šalies įmonėse robotai – ir pramoniniai, ir aptarnaujantieji, dar menkai paplitę ir sudaro nedidelę dalį „darbo rankų“. Todėl siekis „įdarbinti“ daugiau robotų, taip dar labiau didinant gamybos našumą, galėtų tapti viena iš tikslinių investicijų krypčių.

Išvardinti veiksniai ir tendencijos rodo, kad šalies gamybininkų optimizmas nėra be pagrindo. Tačiau ar jo užteks iki 2020-ųjų pabaigos? Tai nemažai priklausys nuo pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų Vakaruose – Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Švedijos ir kitų.

Be to, vis tik panašu, kad bent daliai įmonių turbūt nepavyks išvengti dėl koronaviruso sutrikusios pasaulinės tiekimo grandinės pasekmių. Kita vertus, kai kurioms įmonėms gali atsirasti galimybė padidinti savo gamybos apimtis, pakeičiant stringantį prekių tiekimą iš Kinijos bei pietryčių Azijos. Bet kuriuo atveju belieka tikėtis, kad viruso plitimas bus greitai sustabdytas, o pasekmės mūsų gamintojams bus laikinos ir nedidelės.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Vytenis Šimkus. Nerūpestinga atsigavimo vasara

Vasarai persiritus į antrąją pusę įsibėgėja ir šalies ekonomikos atsigavimas. Ekonominės...

Zenonas Buivydas. Vairuotojų trūkumas ne vien vežėjų, bet ir Lietuvos problema (7)

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ dar pavasarį kreipėsi į...

Indrė Genytė-Pikčienė. Pramonė: po duobės pernai, šiemet – istoriniai rekordai (3)

Lietuvos gamintojams į antrąjį ketvirtį išsitęsęs karantinas ir kiti pandemijos keliami...

Agnė Jonaitytė-Karalienė. Asmeninės lyderystės svarba – pandemijos nulemtas pokytis, kuris išliks (1)

Gyvenimas ir darbas pandemijos padiktuotu ritmu dar labiau išryškino asmeninės lyderystės svarbą...

Tadas Povilauskas. Ko laukti žaliavų rinkose antrą pusmetį?

Bene aktualiausias šiandien daugelį įmonių vadovų kamuojančių klausimų – ar dar ilgai...

Top naujienos

Paaiškėjo daugiau aplinkybių apie Dzūkijos stovykloje pagimdžiusią trylikametę: vaiko tėvo ieško teisėsauga (37)

Trylikametei kaunietei atostogos Dzūkijos vaikų vasaros stovykloje baigėsi labai netikėtai: naktį...

Nausėda: su diktatoriumi nesikalbėsime taip, kaip jis galbūt tikisi  šiandien nemato reikalo įvesti nepaprastąją padėtį (363)

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pakomentavo Vidaus reikalų ministerijos ( VRM )...

Bilotaitė dėl įvykių Rūdninkuose: tai buvo pikta tyčinė provokacija neteisėtų migrantų skaičius netrukus pasieks 3000 (178)

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė įspėja, kad neteisėtų migrantų skaičius tuoj...

Prokurorė: „Grigeo Klaipėdos“ taršos byloje – jau 15 įtariamųjų (7)

Ikiteisminiame tyrime dėl Kuršių marias nevalytomis nuotekomis teršusios „Grigeo“ grupės...

Armonaitė: panašu, kad restoranai ir parduotuvės bus atviri tik pasiskiepijusiems žmonėms (798)

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė komentuodama žurnalistams tolimesnį...

JK skiepų priešininkės sūnus prašo policijos pagalbos (27)

Po šeštadienį Londone įvykusio protesto prieš žmonių skiepijimą nuo COVID-19 , žinomos...

Rolando Mackevičiaus poilsis Nidoje apkarto: dingo net keturi šeimos dviračiai, prašo pagalbos

Vienas populiariausių televizijos ir renginių vedėjų – Rolandas Mackevičius – pastaruoju...

Perspėja dėl audros: šiandien prognozuoja škvalą, perkūniją, vietomis kris kruša (19)

Netrukus galime sulaukti staigių oro permainų, todėl šalies sinoptikai ragina pasiruošti. Jie...

Buvęs KT pirmininkas susituokė su savo išrinktąja Danėliene (19)

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas vedė savo ilgametę draugę teisininkę...

Estijos triumfas: po 13 metų iškovoti olimpiniai aukso medaliai (1)

Estijos sporto bendruomenė turi pagrindo švęsti: antradienį popiet Tokijo žaidynėse aukso...