aA
Nepaisant nuolatinio žinių srauto apie geopolitines grėsmes, prekybos karus ir didžiųjų pasaulio ekonomikų iššūkius, Lietuvos pramonė jau dešimtmetį neišklysta iš nuoseklaus augimo kelio. Šiemet jos laukia dar vieni geri metai, žadantys teigiamų dalykų ir šalies regionams, ir viso pramonės sektoriaus darbuotojams.
Antanas Sagatauskas
Antanas Sagatauskas
© Asmeninio albumo nuotr.

Per 2018 m. šalies apdirbamoji pramonė (atmetus rafinuotus naftos produktus) išlaikė sveiką apie 7 proc. siekusį metinį augimą. Savo produkciją gamybos įmonės toliau sėkmingai eksportavo į užsienio rinkas, ir bendros šalies eksporto apimtys per praėjusius metus, palyginti su 2017 m., taip pat išaugo daugiau nei 7 procentais.

Toks augimas lyg ir nėra netikėtas – žvelgiant į 2010–2018 m. laikotarpį, šalies gamybos įmonės kasmet paaugdavo nuo 4 iki 10 procentų. Vis dėlto šis nuoseklus augimas lėmė, kad gamybos įmonių produkcijos vertė per pastarąjį dešimtmetį padidėjo apie du kartus. O tai jau gana įspūdingas pasiekimas, už kurio slypi gebėjimas įsitvirtinti naujose eksporto rinkose ir rasti balansą tarp produkcijos kainos, sąnaudų ir našumo augimo.

Per praėjusius metus pajamas padidino praktiškai visi gamybos sektoriai, o sparčiu augimu išsiskyrė metalo apdirbimo, plastiko ir jo gaminių, taip pat maisto gamybos srityse veikiančios įmonės. Teigiama žinia ir tai, kad beveik visi gamybos sektoriai per 2018 m. fiksavo mažesnį ar didesnį pelną, kas leidžia optimistiškai žvelgti į ateitį ir planuoti investicijas.

Šiuo metu įmonių gamybinio pajėgumo panaudojimo lygis siekia apie 77 proc., ir šiame lygyje jis laikosi trečius metus iš eilės. Panašu, kad gamybos įmonės laikosi gana racionalaus požiūrio į investicijas, tai yra, jos investuoja tiek, kad to pakaktų artimiausių metų augimo poreikiui patenkinti.

Tiesa, pačių įmonių nuomone, šįmet galima tikėtis didesnio investicijų šuolio. Statistikos departamento apklausos duomenimis, pastaruosius ketverius metus planus didinti investicijas minėdavo penktadalis įmonių, o šiuo metu apie investicijų didinimą 2019 m. kalba 37 proc. šalies įmonių. Jeigu tokių savo planų įmonės laikysis, bendra jų investicijų suma per šiuos metus turėtų viršyti 1 mlrd. eurų.

Gamybos įmonių optimizmą atskleidžia ir tai, kaip jos pačios vertina situaciją rinkoje. Pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį didesnė dalis šio sektoriaus atstovų teigia, kad jų augimą ribojančių veiksnių nėra, mažesnė dalis įžvelgia nepakankamą paklausą, mažiau kaip dešimtadalis įmonių – finansinius sunkumus. Tiesa, darbuotojų trūkumo problema tampa ryškesnė, ir su tuo susiduriančių gamybos įmonių skaičius per pastaruosius trejus metus padvigubėjo.

Kita vertus, tai turėjo įtakos spartesniam vidutinio darbo užmokesčio augimui gamybos sektoriuje. Jis praėjusiais metais siekė daugiau kaip 950 eurų prieš mokesčius, o šįmet, įvertinus mokestinius pasikeitimus, turėtų pasiekti 1300 eurų prieš mokesčius arba gerokai virš 800 eurų į rankas. Vakarietiškų standartų link artėjantis darbo užmokestis po truputį ima veikti migracijos tendencijas – tai tampa priežastimi vieniems šalies gyventojams neišvykti, o kitiems realiai apsvarstyti galimybę grįžti.

Galima pasidžiaugti ir tuo, kad gamybos įmonės plečiasi ne tik apie didžiuosius šalies miestus, tačiau jos vis drąsiau investuoja ir šalies regionuose. Ilgainiui iš to gali laimėti visi – ir regionų gyventojai, kuriems gamybininkai gali pasiūlyti didesnius atlyginimus, ir pačios gamybos įmonės, nes tai joms leidžia sumažinti konkurencinį didmiesčių „spaudimą“ dėl darbo jėgos.

Galiausiai, šiandien kelių dešimčių ar net šimtų milijonų investicijoms yra pribrendusios ne tik užsienio kapitalo, bet ir vietos verslininkų valdomos įmonės, vykdančios didelius ir ambicingus projektus. Visa tai leidžia prognozuoti, kad šalies pramonės sektoriaus ir jame dirbančiųjų laukia dar vieni geri, stabilaus augimo metai, nepaisant žinių apie neramius vėjus užsienio rinkose.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Arnas Zuikis. Krizių valdymas ir technologijos: kokius raumenis ir kaip turėtų auginti Lietuva? (7)

Pastarieji metai Lietuvoje buvo pažymėti neeilinių ekstremalių situacijų: nuotekų skandalas...

Natalja Kobzevienė. Medikų darbo užmokestis – įstaigų vadovai turėtų pakeisti darbo apmokėjimo tvarkas

Vyriausybė vykdo jau ketvirtą medicinos personalo atlyginimų didinimo etapą, tačiau vienodų...

Nerijus Andrijauskas. Patarimai verslui: kaip planuoti finansus, kad valstybės parama vėliau netaptų našta

Tiek pirmasis, tiek ir antrasis karantinas – rimtas iššūkis Lietuvoje veikiančioms verslo...

Naglis Vyšniauskas. Verslo rizikų kompasas: prasidėjus vakcinacijai – rinkų žvilgsnis pro rožinius akinius

Gruodžio mėnuo rinkose buvo gana ramus, nors buvo pasirašytas ne vienas pasaulio mastu svarbus...

Olga Petroševičienė. COVID-19 rizikos nuomos rinkoje tęsiasi: ar galima užginčyti „prisiimtos rizikos“ nuostatas?

Tęsiantis antrajam karantinui ir daugeliui verslų vėl uždarius patalpas, vis dar susiduriama su...

Top naujienos

Viskam pasiruošę. Ypatingos parengties pareigūnai, mokantys vairuoti kaip filmuose apie šnipus

Ties įvažiavimu į žiedą susidariusi spūstis palengva skiriasi pusiau. Pirmoje juostoje stovintys...

Raminta Rakauskė | D+

Šešeri metai su euru: kas labiausiai pigo ir brango prognozuoja, kaip kainos keisis toliau

Nuo euro įvedimo Lietuvoje labiausiai didėjo paslaugų kainos , kurios bendrai kilo 24 proc.,...

CSKA dominavimą pažabojęs Šaras prisipažino: rungtynių pradžia mane tikrai išgąsdino (10)

Eurolygos lyderius jų pačių tvirtovėje ant menčių paguldę „ Barcelona “ krepšininkai turi...

Schilleris įvardino akivaizdžią „Žalgirio“ nesėkmės priežastį, Jokubaitis baiminasi dėl COVID-19 (60)

Po pralaimėjimo Sankt Peterburge Kauno „Žalgirio“ strategas Martinas Schilleris tvirtino, kad...

Paspaus tikras žiemiškas šaltis: termometrai rodys 19-24 laipsnių šalčio (8)

Šeštadienį per Lietuvą slinks, šaltame ore susiformavęs, nedidelis ciklonas. Jis tiek naktį,...

Autostopu keliavusios merginos nužudymo byloje – šiurpus liudininko pasakojimas: girdėjosi kraują stingdantys riksmai (68)

1976 metų gegužės 9-oji – Motinos diena : jie laukė ir laukė... Šeimos namuose Australijos...

Fotografė įamžino moterų kūnus ir istorijas po gimdymo: liūdna, kad daugelis gėdijasi savo kūno po to, kai jis atliko didžiausią darbą (96)

Daugelis moterų sutiks, kad nėštumas ir gimdymas – vieni svarbiausių įvykių gyvenime. Atėjęs...

Antras antausis Rusijoje – „Žalgiriui“ per kietas ir „Zenit“ riešutas (461)

Dvigubą Eurolygos savaitę Kauno „Žalgiris“ (11-9) baigė dar viena nesėkme. Po pralaimėjimo...

Eurolygos lyderiams – Jasikevičiaus pamokos: „Barcelona“ pranoko CSKA Ulanovas sužaidė sezono rungtynes (80)

Svarbią pergalę Eurolygos lyderių mūšyje Maskvoje pasiekė „Barcelona“ (14/6), kurį antrą...

Kada karantino ribojimai keisis: rimtesnes atlaisvinimo priemones siūlo atidėti vasariui (414)

Koronaviruso statistiniai skaičiai lėtai, bet pozityvesni. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (...