aA
Nuo 2020 m. kovo vidurio Lietuvoje galioja karantino režimas, kuris stipriai paveikė Lietuvos verslo būklę, įskaitant ir regionuose įsikūrusių bendrovių situaciją. Lietuvos, kaip ir kitų ES valstybių, valdžia Covid-19 viruso metu skatino ekonomiką, dėjo pastangas padėti verslui susidoroti su Covid-19 krizės pasekmėmis. Teoriškai, Lietuvos ekonomikos skatinimo planą apėmė gana daug įvairių priemonių. Tačiau kaip parodė praktika, ne visada verslas turėjo galimybių pretenduoti į valstybės pagalbą – tai liečia regione įsikūrusias įmones.
Andrius Urbonas
Andrius Urbonas
© Asmeninio albumo

Papasakosiu, kaip skatinimo priemonių lėšas sekėsi gauti mano vadovaujamai įmonei „Glassbee“, kuri yra įsikūrusi Alytuje.

Regioninio verslo skatinimo priemonės – planai ir tikrovė

Norėčiau pradėti nuo šiandieninės situacijos. Mūsų langų gamybos verslas dėl nustatytų kriterijų neatitiko keliamų reikalavimų paramai ir subsidijoms gauti. Pavyzdžiui, paramą gali gauti verslai, kurių veiklos srityse ryškus pardavimų kritimas. Kadangi Lietuvoje nekilnojamojo turto paklausa augo kartu su statybų sektoriumi, atitinkamai didėjo ir mūsų langų užsakymai. Dėl išaugusių pardavimų neatitikome valstybės keliamų reikalavimų paramai gauti. Pardavimai išaugo apie tris kartus, lyginant su 2019 metų rodikliais.

Kita priežastis, kodėl mes ir kitos įmonės negalėjome pasinaudoti parama, yra lietuviška biurokratinė sistema, lydima įvairių pokyčių bei trukdžių. Pirmiausia, trūksta aiškios komunikacijos ir informacijos sklaidos apie lėšų teikimo bei gavimo sąlygas.

Pavyzdžiui, užsienyje gyvenantys kolegos pasidalino savo patirtimi ir papasakojo apie ten veikiančią pagalbą verslui. Jie tikino, kad įmonės tiesiogiai sulaukė skambučių iš juos aptarnaujančių bankų, kurie gavo konkrečios šalies vyriausybės nurodymą operatyviai įvertinti įmonių finansinę padėtį ir pasiūlyti finansavimą minimaliais finansavimo kaštais. Kitos valstybės pirma siūlė pagalbą, o paskui ieškojo būdų, kaip ją tinkamai įforminti.

Lietuvoje viskas priešingai, visiškas nesusipratimas. Biurokratija, biurokratija ir dar kartą biurokratija. Kitaip negaliu pavadinti. Pirmiausia, verslui norint gauti paramą, tenka pildyti šūsnį prašymų/paraiškų. Paskui laukia ilgas procesas vertinant paraiškas. Jau nekalbu apie institucijose dirbančių žmonių krūvį, darbuotojų trūkumą.

Ne visos įmonės, kurioms reikėjo paramos, ją gavo. Kalbu apie mokesčių atidėjimą ir kitas lengvatas. Ne išimtis ir „Glassbee“. Pradedančiam verslui globalios pandemijos atveju tokios sąlygos tikrai sudėtingos, išsilaikyti per tokią krizę nesulaukus bent minimalios pagalbos pakankamai sudėtinga. Be to, kredito įstaigose dėl keliamų sąlygų bei reikalavimų gauti finansavimą beveik neįmanoma. Geriausiu atveju pavyksta pasinaudoti alternatyviais finansavimo ir paskolų šaltiniais. Mūsų atveju pagrindinė viltis – augantis NT ir statybų sektorius bei didėjanti langų paklausa.

Valstybinės skatinimo priemonės nuo krizės nukentėjusiam verslui

Mums, kaip ir kitiems verslininkams, visos skatinimo priemonės yra svarbios. Pavyzdžiui, užimtumo tarnyba skelbia apie priemones, kurias įgyvendinus, verslui kompensuojama dalis sumokėto darbo užmokesčio (prastovos ir pan.). Tai išties gera parama verslui siekiant išlaikyti darbo vietas, jau nekalbant apie naujų darbo vietų kūrimą – brangus malonumas pandemijos akivaizdoje. „Glassbee“ ne išimtis, naudojosi užimtumo tarnybos teikiamomis priemonėmis. Kaip sako sena liaudies patarlė „nėra namų be dūmų“. Dėl žymiai išaugusių paraiškų kiekio ir per mažo darbuotojų skaičiaus, paraiškų svarstymas užimtumo tarnyboje yra sutrikęs. Jei anksčiau paraiškų svarstymas buvo operatyvus (trukdavo iki 15 d.), pastaruoju metu tenka laukti gerokai ilgiau. Tokie vėlavimai nepadeda verslui.

Įmonės dovanų iš valstybės neprašo, bet skubi pagalba tikrai reikalinga. Todėl reagavimo greitis yra labai svarbus. Kol vyksta dokumentų pildymas, taisymas, vertinimas, įmonėms tenka galvoti kaip išgyventi. Jau minėjau, kad kitose valstybėse kaip Airija, Italija, Vokietija, finansinę paramą galima gauti gerokai paprasčiau ir operatyviau.

Ne visiems reikalingos subsidijos, kiti laukia plėtros galimybių

Mano nuomone, valstybė apskritai turi dėti daugiau pastangų skatinti regionuose veikiantį verslą. Tai yra svarbus aspektas, kadangi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos BVP struktūroje dominuoja Vilniaus apskritis: ji 2019 m. sugeneravo net 42 proc. viso Lietuvos BVP. Palyginumui – 2019 m. Alytaus apskritis generavo tik 3 proc. Lietuvos BVP.

Įmonės, kuriančios didelę pridėtinę vertę ir mokančios mokesčius, kaip tik turėtų sulaukti palaikymo ir palankių sąlygų augimui. Valdžios atstovams reikia ieškoti sprendimų, kaip mažinti biurokratiją, spartinti sprendimų priėmimą. Būtinas glaudus bendradarbiavimas tarp centrinės ir regiono valdžios institucijų.

Verslui reikia palankių sąlygų plėtrai. Pavyzdžiui, valstybė deda dideles pastangas pritraukti užsienio investicijas, tačiau pamiršta, kad Lietuvos verslininkai taip pat planuoja plėtrą. Kodėl tautiečiai verslininkai nesulaukia valstybės dėmesio, lengvatų?

Mums pasisekė, „Glassbee“ ir verslo partneriai „LINI grupė“ sulaukė Alytaus miesto savivaldybės ypatingo dėmesio ir kartu aptarė bendradarbiavimo galimybes plėtojant verslą. Pozityvus Alytaus miesto valdžios, bendruomenės dėmesys skatina verslą ieškoti sprendimų, kurti naujas darbo vietas, kurių taip reikia Alytaus miestui. Anaiptol ne visuose regionuose situacija yra identiška kaip Alytaus mieste.

Galiu paminėti Valstybės kontrolės ataskaitą, kurioje tarnyba yra išsakiusi nuomonę dėl LEZ išnaudojimo, vangiai vykstančių procesų siekiant pritraukti investicijas, prastos valstybės tarnybų komunikacijos, informacijos trūkumo apie galimybes investuoti regionuose. Neretai regionų valdžia neturi galimybės pasiūlyti verslui tinkamos infrastruktūros, reikiamo dydžio sklypo verslo plėtrai. Todėl turėtų būti suformuota aiški valdžios vizija, kaip pritraukti stambius investuotojus į regionus, Laisvas ekonomines zonas.

Tik pasikartosiu, verslas neprašo paramos, o tikisi laikinų lengvatų ir palankių sąlygų investavimui ne tik miestuose, bet ir regionuose.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Aušra Bytautienė. Hibridinio darbo era įsivažiuoja: kokia praktika jau taikoma?

Jau antrus metus iš eilės gyvename apribotų galimybių etape. Įmonės adaptuojasi, permąsto...

Marius Švaikauskas. C. Ronaldo pasirinkimas – vanduo. O mūsų? (4)

Gerkite vandenį . Bebam água (port.). Šių futbolo megažvaigždės Christiano Ronaldo žodžių...

Dalia Andrulionienė. „Nieko asmeniško“ ir kitos verslo klišės (2)

„Čia nieko asmeniško, čia tik verslas “ – šią filmuose nuvalkiotą frazę tenka dažnai...

Martynas Zaremba. Kodėl prasidėjus hibridinio darbo erai darbuotojų nuotraukos vėl tampa svarbios?

Dar 2012 metais, kaip rašoma JAV verslo žurnale „Forbes“, buvo atliktas tyrimas, parodęs,...

Juozas Rupšys. Kodėl filantropija yra ateities visuomenės gerovė?

Ką visuomenei duoda viskuo apsirūpinęs verslininkas? Tikrai ne tik darbo vietas, mokamus...

Top naujienos

Dėl tragedijos Tenerifėje visa Ispanija ištikta šoko: pateiktoje ataskaitoje – sukrečiančios detalės (29)

Prie Tenerifės krantų ir toliau tęsiamos povandeninės vienerių metų mergaitės, kurią, kaip...

Lukašenkos šantažas pildosi: įspėja – gali tekti griebtis kraštutinio scenarijaus (194)

Aliaksandro Lukašenkos grasinimai užtvindyti Lietuvą nelegaliais migrantais, panašu, pildosi.

Keltai į Smiltynę dirba nepaisydami grafiko: jei dirbtų įprastai, poilsiautojai jau nuo ryto dustų spūstyse (34)

Poilsį pajūryje, vos atšilus orams, apkartina kilometrinės spūstys. O jei keliaujate į...

Šokolado cechą atidarinėjo pas šeichus, o dabar Lietuvoje imasi savo verslo: tai – svajonės išsipildymas (46)

33-iejų Justinas Duchovskis prieš keletą metų Dubajuje šeichams padėjo įrengti šokolado...

Užkalnis: kuo kvepia saugus seksas ir saugus pasirinkimas (28)

Prisimenate, kai automobiliai buvo panašūs į sensaciją ir buvo sukurti, kaip meno kūriniai? Kokie...

Vienos geriausių gimnazijų Lietuvoje abiturientė: išėję iš kabinetų verkėme – iš mūsų tiesiog pasišaipė (315)

Birželio 14 d. Lietuvos abiturientai laikė anglų kalbos egzaminą, kuris dalį jų jau spėjo...

Gydytojas pasakė viską, ką reikėtų žinoti apie implantus: svajojančias apie didesnes krūtis įspėja dėl vieno (2)

Krūtų didinimas implantai s – tai operacija atliekama jau šešis dešimtmečius visame...

Skandalingas policijos tyrimas: po svaiginančios šlovės pramogų pasaulyje – gėdingas nuopolis (224)

„DJ mokykla – tai ne tik galimybė gauti mokymų pradmenis, bet ir įsitraukti į pramoginę...

Aistė Žebrauskienė | D+

Geidžiamiausi darbdaviai ir tūkstančius siekiantys atlyginimų skirtumai: kai kur situacija – paradoksali

„Sodrai“ pradėjus skelbti vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus, kai kuriose didelėse Lietuvos...

Sveika lėkštė su Vaida Kurpiene. Ką daryti, kad oda būtų sveika, švari ir spindinti?

Pats brangiausias kremas ar kosmetinės procedūros nepadės, jei valgysite netinkamą maistą ir...