aA
Viešojoje erdvėje pastaruoju metu apstu informacijos, kaip po pandemijos atsigaus ekonomika, kaip pakis vartotojų lūkesčiai, kokio bendrojo vidaus produkto augimo tikėtis kitąmet ir panašiai. Pasaulį ištikusi krizė turėjo pasekmių visiems, tačiau ekonomikos ekspertai stebisi – Lietuvoje padėtis nėra tokia dramatiška kaip kitose Europos šalyse, dar daugiau – kai kuriuose sektoriuose net geresnė nei buvo galima tikėtis. Ne išimtis ir saulės energetika.
Andrius Karazinas
Andrius Karazinas
© Asmeninio albumo nuotr.

Praėjusią savaitę Europos saulės energetikos asociacija „Solar Power Europe“ visuotinės fotovoltinės rinkos apžvalgoje pateikė Pasaulio saulės tarybos (angl. Global Solar Council) atliktą tyrimą dėl COVID-19 pandemijos poveikio saulės energetikos sektoriui. Daugiau kaip 500 pasaulio saulės energetikos srityje veikiančių įmonių apklausa atskleidė, kad užsakymų sumažėjimą dėl koronaviruso patyrė apie 72 proc. elektrinių statytojų, o 6 įmonėms iš 10 užsakymų sumažėjo iki 50 proc.

Kalbant apie poveikį kasdienėms operacijoms, daugiau nei pusė respondentų (57 proc.) paminėjo, kad jų veiklą sutrikdė darbo ir judėjimo apribojimai dėl uždarytų miestų. Šiek tiek daugiau nei trečdalis (37 proc.) teigė, kad turi problemų dėl užsakymų, kenčia nuo mažesnės paklausos ir įvairių sutarčių sudarymo trikdžių. Apie penktadalis verslo atstovų sako turintys problemų, susijusių su tiekimo grandinėmis ir logistika.

Nepaisant ne itin džiaugsmingų apklausos rezultatų, prognozuojama, kad šiemet pasaulinė rinka, t. y. naujos saulės elektrinių instaliacijos, susitrauks tik apie 4 proc., iki 112 gigavatų (GW). Tiesa, 2019 m. prognozių duomenimis, rinka šių metų pabaigoje turėjo sudaryti 144 GW, tad šiuo atžvilgiu skirtumas kur kas didesnis – 22 proc., arba 32 GW.

Remiantis realistiniu scenarijumi, pateiktu minėtoje apžvalgoje, 2021-aisiais tikimasi 34 proc. pasaulinės saulės jėgainių rinkos augimo, iki 150 GW naujų instaliacijų, 2022 m. – iki 169 GW. Daroma pagrįsta prielaida, kad pandemijos padariniai visiškai išnyks jau apie 2024 m. Dar geresnė žinia ta, kad net galimu pesimistiniu scenarijumi pasaulis 2024 m. tikisi įveikti suminę 1 teravato instaliuotų saulės elektrinių ribą. Šiandien ši galia sudaro apie 630 GW. Tad per artimiausius 4-erius metus tikimasi mažiausiai 60 proc. augimo.

Tiesa, tokioms augimo prognozėms reikalinga esminė prielaida – šalių vyriausybės turi imtis atitinkamų atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimo programų ir tam kaip tik dabar yra gera proga. Valstybės, siekiančios pagreitinti perėjimą nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos šaltinių, jau ėmėsi veiksmų.

Pavyzdžiui, šveicarai saulės energetikos vystymui privatiems asmenims paskatinti skyrė 46 mln. frankų (apie 43 mln. eurų). Japonija paskelbė apie 1 mlrd. USD (apie 890 mln. eurų) lengvatinių paskolų verslo sektoriui įsirengti saulės jėgaines savo poreikiui. Malaizija paskelbė konkursą 1 GW galios fotovoltinei elektrinei statyti. Dar vienas išskirtinis Vokietijos žingsnis – Brėmeno žemė įpareigojo įrengti saulės elektrines ant visų naujai statomų namų, įskaitant visuomeninius pastatus.

O kaip saulės energetikos sektoriui sekasi Lietuvoje? Dėl neįprastai šiltos žiemos sausį ir vasarį buvo baigiami 2019 m. pabaigoje pradėti projektai. Tiesa, kovą, balandį ir gegužę apyvartos krito gan ženkliai, nes dalis privačių asmenų nusprendė palaukti, iki šiol linkę susilaikyti nuo didesnių investicijų. Kita vertus, reikia tikėtis, kad šis laikotarpis leido dar labiau suprasti, kad investuoti reikia tikslingai – ne tik turėti vardan to, kad „turėti“, bet dėl to, kad tai neštų grąžą arba leistų taupyti.

Skaičiuojama, kad bendras saulės elektrinių instaliacijų skaičius Lietuvoje šiandien – apie 120 MW. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, iš atsinaujinančių energijos išteklių elektrą gaminančių vartotojų skaičius per pastaruosius metus išaugo daugiau nei 3 kartus, o įrengtoji galia didėjo beveik 4 kartus – iki 52.871 MW. Tokios tendencijos nuteikia pozityviai.

Prielaidų Lietuvos saulės energetikos sektoriui augti ir nesustoti šiandien tikrai daug. Pavyzdžiui, balandžio mėnesiui pratęstas, gegužės pradžioje pasibaigė terminas teikti paraiškas paramai gauti pramonės įmonėms pagal priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“ Nr. 4 (1,65+1,65 mln. Eur). Gautos 99 paraiškos šiuo metu vertinamos, finansavimo sutartys turėtų būti baigtos pasirašyti iki vasaros vidurio. Tikėtina, kad dalis įmonių dar šiemet suspės paskelbti elektrinių pirkimo konkursus ir jas įsirengti.

Energetikos ministerija, siekdama sumažinti pandemijos padarinius šalies ūkiui, žada paankstinti kai kuriuos kvietimus pasinaudoti valstybės parama privatiems asmenims. Be šiemet sausį skelbto kvietimo su parama įsirengti saulės jėgaines savo poreikiams tiek ant stogų, tiek saulės parkuose (projektai privalo būti įgyvendinti per 9 mėn., taigi, dar 2020 m.), Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) šiuo metu kviečia teikti paraiškas ne tik įsirengimo paramai, bet ir daliniam palūkanų kompensavimui, perkant išsimokėtinai. Iš viso tam numatyta 5 mln. eurų. Viešojoje erdvėje ne kartą pasirodė pranešimų apie liepą planuojamą pakartotinį kvietimą paramai gauti privatiems asmenims, įsigyjantiems jėgaines saulės parkuose. Spalį vėl tikimasi kvietimo tiems, kas pasiryžę įsirengti elektrinę ant savo stogo.

Jau baigėsi paraiškų pateikimo terminas šilumos ūkio įmonėms, tačiau birželį paskelbtas kvietimas teikti paraiškas atsinaujinančių išteklių panaudojimo projektams visuomeninės ir gyvenamosios paskirties pastatuose, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, tradicinėms religinėms bendruomenėms, religinėms bendrijoms ar centrams. Bendra kvietimo suma sudaro 15 mln. eurų. Tikimasi, kad dalis projektų bus įgyvendinta dar šiemet.

Vėliausiai rudenį laukiama 8 mln. eurų apimties kvietimo energetinėms bendrijoms, ūkininkams, smulkioms ir vidutinėms įmonėms, finansavimo šaltinis – statistiniai žaliosios elektros pardavimai.

Dar daugiau – Vyriausybės patvirtintame „Ekonomikos DNR plane“ Klimato kaitos ir energetikos krypčiai 2020 m. liepos 1 d.–2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui jau suplanuotos investicijos sudaro 567 mln. eurų, o naujos ir papildomos – beveik 360 mln. eurų.

Visa tai nuteikia pozityviai ir leidžia atsargiai nuspėti, kad saulės energetikos sektorius po krizės atsities. Beje, pasak anksčiau minėtos ataskaitos ,pasauliniu mastu atlikti skaičiavimai rodo, kad 1 mln. investicija į atsinaujinančius šaltinius sukuria 6,5 darbo vietų. Jei pavyktų įgyvendinti visus Vyriausybės planus atsinaujinančių energetikos išteklių srityje Lietuvoje iki 2021 m. pabaigos, būtų sukurta per 6 000 naujų darbo vietų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Marius Švaikauskas. C. Ronaldo pasirinkimas – vanduo. O mūsų? (3)

Gerkite vandenį . Bebam água (port.). Šių futbolo megažvaigždės Christiano Ronaldo žodžių...

Dalia Andrulionienė. „Nieko asmeniško“ ir kitos verslo klišės (2)

„Čia nieko asmeniško, čia tik verslas “ – šią filmuose nuvalkiotą frazę tenka dažnai...

Martynas Zaremba. Kodėl prasidėjus hibridinio darbo erai darbuotojų nuotraukos vėl tampa svarbios?

Dar 2012 metais, kaip rašoma JAV verslo žurnale „Forbes“, buvo atliktas tyrimas, parodęs,...

Juozas Rupšys. Kodėl filantropija yra ateities visuomenės gerovė?

Ką visuomenei duoda viskuo apsirūpinęs verslininkas? Tikrai ne tik darbo vietas, mokamus...

Justina Bagdanavičiūtė. Paauglių darbas vasarą: ką būtina žinoti tėvams

Artėjant vasarai dauguma paauglių pradeda galvoti apie pirmuosius darbus. Apmokama veikla jiems ne...

Top naujienos

Skandalingas policijos tyrimas: po svaiginančios šlovės pramogų pasaulyje – gėdingas nuopolis (26)

„DJ mokykla – tai ne tik galimybė gauti mokymų pradmenis, bet ir įsitraukti į pramoginę...

Aistė Žebrauskienė | D+

Geidžiamiausi darbdaviai ir tūkstančius siekiantys atlyginimų skirtumai: kai kur situacija – paradoksali

„Sodrai“ pradėjus skelbti vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus, kai kuriose didelėse Lietuvos...

Vytenis Miškinis | D+

Vieno žymiausių Lietuvos mafiozo nužudyme – mįslingo milijonieriaus šešėlis

Prieš 7 metus Lietuvą sudrebino mafijos laikus primenantis nusikaltimas – 4 šūviais nužudytas...

Po akistatos Ženevoje – vienareikšmis vertinimas: Bidenas gavo tai, ko norėjo (331)

Trečiadienį Ženevoje įvyko Joe Bideno ir Vladimiro Putino susitikimas. Teigiama, kad susitikime...

Itin saulėtas ir sausas: šeštadienis atneš net +33 laipsnių kaitrą (4)

Šeštadienio diena orus lems po truputį tolstantis anticiklonas. Diena vis dar bus saulėta ir...

Daug greičio ir taškų: puolime spindėjusi rinktinė pergalingai pradėjo kontrolinių testų ciklą (154)

Penktadienį vakare Lietuvos krepšinio rinktinė stojo į pirmą kontrolinį testą ruošiantis...

Nėščią žmoną ir dvi dukreles nužudęs monstras teigia tai padaręs iš meilės kitai: ji net susisiekė laiškais (32)

Moteris , dėl kurios Chrisas Wattsas išžudė savo šeimą, vėl su juo susisiekė. Kaip teigia už...

Klampus britų derbis baigėsi be įvarčių (58)

Penktadienio vakarą legendinį „Wembley“ stadioną drebino net ketvirtį amžiaus lauktas Europos...

Vairuotojas skaudžiai pamokė bendrovę, į kurios aikštelę po avarijos policija uždarė automobilį (109)

Po avarijos apgadintą automobilį griovyje palikusio ir iš eismo įvykio vietos pasišalinusio...

Pasaulio vicečempionai neįtikina: vos išnešė kailį prieš čekus (3)

Penktadienio vakarą startavo antrasis Europos futbolo čempionato turas D grupėje. Glazge vykusiame...