aA
Neseniai žiniasklaidoje pasklido nuomonė, jog Lietuva per mažai investuoja į elektros tinklų infrastruktūrą.
Andrius Džiaugys
Andrius Džiaugys
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak nuomonės autoriaus, į skirstomąjį tinklą neinvestuojama jau dvejus metus, o tai lemia didesnį tinklo pažeidžiamumą esant blogoms oro sąlygoms. Kita problema – esą Lietuvoje nelieka patyrusių energetikų. Nuomonės autorius didžiausia grėsme laiko valstybės sprendimą investuoti ne į tinklus, o į vėjo ir saulės elektrinių parkus.

Kyla klausimas, iš kur tikimasi gauti lėšų elektros tinklų atnaujinimui? Neskirti pinigų atsinaujinančios energetikos plėtrai neatrodo gera išeitis – taip būtų nusižengiama pasaulį vienijančiam tikslui mažinti taršą. Peršasi vienintelis atsakymas, jog šias sąskaitas apmokėtų gyventojai bei verslas, pirkdami elektrą brangiau.

Daugelyje Europos Sąjungos šalių pusę elektros kainos paprastai sudaro infrastruktūros mokesčiai. Pavyzdžiui, Vokietijoje už kilovatvalandę gyventojai moka virš 30 euro centų. Apie 15 centų iš šios sumos yra skiriama mokesčiams: infrastruktūrai, tinklų atnaujinimui ir kitoms išlaidoms.

Lietuvoje šių metų pradžioje elektrą pabranginus vidutiniškai 14,7 proc., kilovatvalandė kainuoja apie 15 euro centų. Faktinė elektros energijos įsigijimo kaina – 5,33 ct/kWh. Už elektrą mokame tiek todėl, jog kainos dedamojoje numatytos išlaidos infrastruktūrai yra nepakankamos. Elektrai pabrangus, sinchronizacijos projektams ir kitoms investicijoms į infrastruktūrą skirta beveik 6 mln. Eur, padidėjo sąnaudos, skirtos elektros sistemos palaikymui ir saugumui užtikrinti – apie 87 mln. Eur.

Vadinasi, būdas atnaujinti elektros tinklus – dar labiau didinti elektros kainą.

Jei bus pasirinkta tokia strategija, išloš žmonės, investuojantys į alternatyvius energijos išgavimo būdus, pavyzdžiui, saulės elektrines. Kylanti elektros kaina reikš, kad saulės elektrinių atsiperkamumas didės. Įsirengę elektrinę galės tikėtis atgauti investiciją po ženkliai trumpesnio laikotarpio nei anksčiau prognozuoti vidutiniškai 6-7 metai.

Egzistuoja dar vienas būdas gyventojams tapti nepriklausomiems nuo skirstomųjų tinklų – nuosavo akumuliatoriaus naudojimas. Kol kas Lietuvoje tokia energetinės nepriklausomybės forma dar nėra taikoma, bet kylant elektros kainai, ji galėtų tapti sprendimu pigesnės energijos ieškantiems vartotojams.

Energetiniai klausimai yra ypač svarbūs šalies nepriklausomybei ir saugumui. Egzistuoja būdai, kaip valstybė gali didinti energetinę nepriklausomybę neužkraudama gyventojams ir verslui naštos mokėti už ją iš savo kišenės. Tai – jau plačiai taikomos subsidijos atsinaujinančios energetikos sprendimams, bei kitos, su ES suderintos, priemonės. Reikia gerai apsvarstyti, ar investicijos į elektros tinklų atnaujinimą valstybės interesui pasitarnaus geriau nei prieš tai išvardinti sprendimai.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
3.0000

Remigijus Lapinskas. Energetikos ministerijai laikas grįžti iš atostogų

Vakar rekordus mušanti elektros kaina. Šiandien – stabdoma „ Perlas Energija “ veikla....

Kęstutis Jauniškis. 5 punktai, kaip sumažinti elektros kainą, kad nebesigąsdintume

Baisioji elektros valanda už 400 eur/kWh praslinko. Tačiau karštos diskusijos dėl beprotiškų...

Sigita Strockytė-Varnė. Kaip nuspėti savo investicijų ateitį?

Įsivaizduokite, jei pasaulyje egzistuotų stebuklingas rutulys, kuris leistų nuspėti rytojų:...

Jūratė Cvilikienė. Finansiniai rugsėjo išbandymai: kiek tėvams kainuos išleisti vaikus į mokyklą

Liniuotė , rašiklis, keli sąsiuviniai ir pratybos – vaiko suruošimas į mokyklą prieš...

Vitalija Varnaitienė. Įmonių bendrai atliekami pirkimai – būdas viešųjų pirkimų tikslus pasiekti paprasčiau

Perkančiosios organizacijos , siekdamos pasirinkti optimaliausią viešojo pirkimo strategiją,...

Top naujienos

Valdžios sprendimas sudomino ir STT: svarbi paslauga gyventojams pabrango net 14 kartų (14)

Aplinkos ministerijai pakeitus statybos užbaigimo procedūras jos ne tik 14 kartų pabrango, bet ir...

„Perlo Energijos“ žlugimą nuspėjęs Raimondas Kuodis: yra visos sąlygos revoliucijai (34)

Apie tai, kad kai kurie nepriklausomi elektros tiekėjai gali pasinaudoti bankrotu ekonomistas...

Rusija nebesirenka, ką žudyti: nauji grasinimai – grėsmė visai Europai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar karta ragina Rusijos pajėgas pasitraukti, o...

Karas Ukrainoje. Rusijai – juoda naktis: sprogimai griaudėjo ir Kryme, ir jos pačios teritorijoje Rusija evakavo dvi gyvenvietes

Yra kelios galimos sprogimų Rusijos okupuotame Kryme priežastys, tačiau sprogimų šaltinis...

Po smūgių bazėms Kryme neliko Medvedevo grasinimų apie „teismo dieną“ (2)

Prieš mėnesį buvęs Kremliaus vadovas Dmitrijus Medvedevas švaistėsi grasinimais apie „teismo...

Ukrainietė išslydus bronzai nevaldė įtūžio, karūnos netekusi pasaulio čempionė patyrė kraujotakos kolapsą

Europos lengvosios atletikos čempionate įspūdingų emocijų pažėrė ketvirtadienio kovos dėl...

Paulius Gritėnas. Kantrybės mūšis prieš Rusiją vakarietiškame laikinumo pasaulyje

Pirmosiomis karo savaitėmis buvo daug visiškai pateisinamos paguodos, tikintis greito sprendimo,...

Skvernelis: Survilos tapimas viceministru parodo, kad URM yra didžiulė bėda (3)

Ekspremjeras Saulius Skvernelis teigia, kad pokyčiai užsienio reikalų ministro Gabrieliaus...

Liaupsės iš Brazdeikio lūpų: Sabonis – vienas geriausių pasaulyje, duetas su JV – be analogų (1)

„Be Iggy būtų labai sunku: ir pats gali užsikurti, ir kitiems sukuria. Mums to ir reikia“, –...