aA
Neseniai žiniasklaidoje pasklido nuomonė, jog Lietuva per mažai investuoja į elektros tinklų infrastruktūrą.
Andrius Džiaugys
Andrius Džiaugys
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak nuomonės autoriaus, į skirstomąjį tinklą neinvestuojama jau dvejus metus, o tai lemia didesnį tinklo pažeidžiamumą esant blogoms oro sąlygoms. Kita problema – esą Lietuvoje nelieka patyrusių energetikų. Nuomonės autorius didžiausia grėsme laiko valstybės sprendimą investuoti ne į tinklus, o į vėjo ir saulės elektrinių parkus.

Kyla klausimas, iš kur tikimasi gauti lėšų elektros tinklų atnaujinimui? Neskirti pinigų atsinaujinančios energetikos plėtrai neatrodo gera išeitis – taip būtų nusižengiama pasaulį vienijančiam tikslui mažinti taršą. Peršasi vienintelis atsakymas, jog šias sąskaitas apmokėtų gyventojai bei verslas, pirkdami elektrą brangiau.

Daugelyje Europos Sąjungos šalių pusę elektros kainos paprastai sudaro infrastruktūros mokesčiai. Pavyzdžiui, Vokietijoje už kilovatvalandę gyventojai moka virš 30 euro centų. Apie 15 centų iš šios sumos yra skiriama mokesčiams: infrastruktūrai, tinklų atnaujinimui ir kitoms išlaidoms.

Lietuvoje šių metų pradžioje elektrą pabranginus vidutiniškai 14,7 proc., kilovatvalandė kainuoja apie 15 euro centų. Faktinė elektros energijos įsigijimo kaina – 5,33 ct/kWh. Už elektrą mokame tiek todėl, jog kainos dedamojoje numatytos išlaidos infrastruktūrai yra nepakankamos. Elektrai pabrangus, sinchronizacijos projektams ir kitoms investicijoms į infrastruktūrą skirta beveik 6 mln. Eur, padidėjo sąnaudos, skirtos elektros sistemos palaikymui ir saugumui užtikrinti – apie 87 mln. Eur.

Vadinasi, būdas atnaujinti elektros tinklus – dar labiau didinti elektros kainą.

Jei bus pasirinkta tokia strategija, išloš žmonės, investuojantys į alternatyvius energijos išgavimo būdus, pavyzdžiui, saulės elektrines. Kylanti elektros kaina reikš, kad saulės elektrinių atsiperkamumas didės. Įsirengę elektrinę galės tikėtis atgauti investiciją po ženkliai trumpesnio laikotarpio nei anksčiau prognozuoti vidutiniškai 6-7 metai.

Egzistuoja dar vienas būdas gyventojams tapti nepriklausomiems nuo skirstomųjų tinklų – nuosavo akumuliatoriaus naudojimas. Kol kas Lietuvoje tokia energetinės nepriklausomybės forma dar nėra taikoma, bet kylant elektros kainai, ji galėtų tapti sprendimu pigesnės energijos ieškantiems vartotojams.

Energetiniai klausimai yra ypač svarbūs šalies nepriklausomybei ir saugumui. Egzistuoja būdai, kaip valstybė gali didinti energetinę nepriklausomybę neužkraudama gyventojams ir verslui naštos mokėti už ją iš savo kišenės. Tai – jau plačiai taikomos subsidijos atsinaujinančios energetikos sprendimams, bei kitos, su ES suderintos, priemonės. Reikia gerai apsvarstyti, ar investicijos į elektros tinklų atnaujinimą valstybės interesui pasitarnaus geriau nei prieš tai išvardinti sprendimai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
3.0000

Jurgita Navikienė. Komandiruotės užsienyje: sutaupyti mokesčiai ar galvos skausmas?

Mūsų šaliai įstojus į Europos Sąjungą ir prasidėjus laisvam darbo jėgos judėjimui, vis...

Darius Imbrasas. Lietuvos ekonomikos plėtra tęsiasi

Lietuvos ekonomika nenustoja augti. Švelninamais karantino ribojimais pagrindinėse Lietuvos...

Indrė Genytė-Pikčienė. BVP šuolis – ne tik žemos palyginamosios bazės pasekmė

Statistikos departamento duomenimis, per trečiąjį ketvirtį Lietuvos BVP išaugo 0,4 proc., o...

Aurimas Stikliūnas. Aviacija pasirengusi kilti: kaip keliausime popandeminiu laikotarpiu? (3)

Nors aviacijos sektoriaus laukia nelengvas atsigavimas, tačiau optimizmo nestokojama: keleiviai...

Aleksandras Izgorodinas. Lietuvos BVP į viršų kelia ne tik stiprūs pagrindinių sektorių rezultatai (3)

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2021 m. ketvirtį, palyginti su antruoju...

Top naujienos

Eskedar Maštavičienė: apie 7000 nelegalių migrantų gali likti Lietuvoje – jie taps legaliais gyventojais (10)

14 metų Lietuvoje gyvenanti ir Lietuvos pilietybę turinti pabėgėlė iš Etiopijos Eskedar...

Pareigūnai vandeniu iš žarnos ir ašarinėmis dujomis „vėsino“ Rūdninkų poligone kilusias aistras (944)

Rūdninkų poligone, kur yra apgyvendinti keli šimtai neteisėtų migrantų, neramumai nesibaigia....

Už Vyriausybės durų strateguojami slapti sprendimai dėl migrantų: parlamentarus įspėja būti pasirengus papildyta (220)

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė po neformalaus ministrų posėdžio sakė,...

Naujosios Šimašiaus sutuoktinės įmonę lydi didžiulė sėkmė: laimėtas ne vienas savivaldybės konkursas (438)

Vilniaus mieste architektūros įmonę UAB „DO Architects" jau kurį laiką lydi ypatinga sėkmė....

Turistų dar neatrastas Europos miestas, kuriame vaizdai pasakiški, o kainos – nesikandžioja (1)

Nenuvalkiota gražuolė – taip vienas vietinis man apibūdino Valensiją. Trečią pagal dydį...

Armonaitė: galimybių pasas galios du mėnesius (76)

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad galimybių paso galiojimo laikas...

Gydytojas pasidalijo iliustracija, kaip skiepai apsaugo nuo COVID-19: viliasi išsklaidyti abejones (183)

Apie pusė Lietuvos gyventojų vis dar nėra pilnai paskiepyti nuo koronaviruso , nes abejoja...

Ekspertė papasakojo, kaip pasiruošti sveikesnių uogienių be pridėtinio cukraus

Vasarą ne tik mėgaujamės šviežiomis uogomis ir vaisiais, bet ir skubame pasiruošti atsargų...

Teismas išteisino protesto akcijos prieš Kauno savivaldybę organizatorę (43)

Žinoma kaunietė, Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė Vita Gelūnienė teisme įrodė,...

COVID-19 pandemijos įkarštyje aktorė Kristen Bell pasigailėjo dėl savo dukrai prieš 6 metus suteikto vardo

Garsi Holivudo aktorė Kristen Bell niekada negalėjo numatyti, kad vieną dieną teks gailėtis...