aA
Neseniai žiniasklaidoje pasklido nuomonė, jog Lietuva per mažai investuoja į elektros tinklų infrastruktūrą.
Andrius Džiaugys
Andrius Džiaugys
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak nuomonės autoriaus, į skirstomąjį tinklą neinvestuojama jau dvejus metus, o tai lemia didesnį tinklo pažeidžiamumą esant blogoms oro sąlygoms. Kita problema – esą Lietuvoje nelieka patyrusių energetikų. Nuomonės autorius didžiausia grėsme laiko valstybės sprendimą investuoti ne į tinklus, o į vėjo ir saulės elektrinių parkus.

Kyla klausimas, iš kur tikimasi gauti lėšų elektros tinklų atnaujinimui? Neskirti pinigų atsinaujinančios energetikos plėtrai neatrodo gera išeitis – taip būtų nusižengiama pasaulį vienijančiam tikslui mažinti taršą. Peršasi vienintelis atsakymas, jog šias sąskaitas apmokėtų gyventojai bei verslas, pirkdami elektrą brangiau.

Daugelyje Europos Sąjungos šalių pusę elektros kainos paprastai sudaro infrastruktūros mokesčiai. Pavyzdžiui, Vokietijoje už kilovatvalandę gyventojai moka virš 30 euro centų. Apie 15 centų iš šios sumos yra skiriama mokesčiams: infrastruktūrai, tinklų atnaujinimui ir kitoms išlaidoms.

Lietuvoje šių metų pradžioje elektrą pabranginus vidutiniškai 14,7 proc., kilovatvalandė kainuoja apie 15 euro centų. Faktinė elektros energijos įsigijimo kaina – 5,33 ct/kWh. Už elektrą mokame tiek todėl, jog kainos dedamojoje numatytos išlaidos infrastruktūrai yra nepakankamos. Elektrai pabrangus, sinchronizacijos projektams ir kitoms investicijoms į infrastruktūrą skirta beveik 6 mln. Eur, padidėjo sąnaudos, skirtos elektros sistemos palaikymui ir saugumui užtikrinti – apie 87 mln. Eur.

Vadinasi, būdas atnaujinti elektros tinklus – dar labiau didinti elektros kainą.

Jei bus pasirinkta tokia strategija, išloš žmonės, investuojantys į alternatyvius energijos išgavimo būdus, pavyzdžiui, saulės elektrines. Kylanti elektros kaina reikš, kad saulės elektrinių atsiperkamumas didės. Įsirengę elektrinę galės tikėtis atgauti investiciją po ženkliai trumpesnio laikotarpio nei anksčiau prognozuoti vidutiniškai 6-7 metai.

Egzistuoja dar vienas būdas gyventojams tapti nepriklausomiems nuo skirstomųjų tinklų – nuosavo akumuliatoriaus naudojimas. Kol kas Lietuvoje tokia energetinės nepriklausomybės forma dar nėra taikoma, bet kylant elektros kainai, ji galėtų tapti sprendimu pigesnės energijos ieškantiems vartotojams.

Energetiniai klausimai yra ypač svarbūs šalies nepriklausomybei ir saugumui. Egzistuoja būdai, kaip valstybė gali didinti energetinę nepriklausomybę neužkraudama gyventojams ir verslui naštos mokėti už ją iš savo kišenės. Tai – jau plačiai taikomos subsidijos atsinaujinančios energetikos sprendimams, bei kitos, su ES suderintos, priemonės. Reikia gerai apsvarstyti, ar investicijos į elektros tinklų atnaujinimą valstybės interesui pasitarnaus geriau nei prieš tai išvardinti sprendimai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
3.0000

Arvydas Pakštalis. Viešieji darbai – bausmė ar išsigelbėjimo ratas krizės metu? (1)

Covid-19 pandemijos metu augant nedarbo lygiui Lietuva, kaip ir kitos pasaulio valstybės, ieško...

Indrė Genytė-Pikčienė. Nacionaliniai kainų medžioklės ypatumai (2)

Koronaviruso pandemija kardinaliai pakeitė mūsų kasdienę elgseną, vartojimo įpročius bei...

Paulius Kabelis. Neuždirbta grąža taip pat yra nuostolis (3)

Legendinis JAV investuotojas Peteris Lynchas yra pasakęs, kad daug daugiau pinigų investuotojai...

Dalius Misiūnas. Valdžios lyderystės beieškant: kiek realu to tikėtis? (11)

Stebint reakcijas į valstybės veiksmus kovojant su COVID-19 , nesunku daryti išvadą, kad...

Tadas Povilauskas. Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų apsivertė aukštyn kojomis (11)

Gyventojų nuomonė apie būsto kainų pokyčius Lietuvoje prasidėjus karantinui smarkiai...

Top naujienos

Nedarbas kasdien didėja: kur buvo daugiausia galimybių įsidarbinti, dabar didžiausia tikimybė būti atleistam (121)

Įvestas karantinas neabejotinai vienaip ar kitaip paveikė Lietuvos verslą – vieni prarado...

Verslininkai: pinigų ir greitų sprendimų reikia dabar, po to bus vėlu (17)

Įpusėjo ketvirta savaitė karantine, šalies verslas susiduria su ypatingais iššūkiais, o...

Nustebino kainos degalinėje: kodėl kortelių naudotojams už kurą reikia mokėti brangiau? (67)

„Delfi“ sulaukė skaitytojo laiško, kuriame jis išdėstė savo pastebėjimus apie kuro kainas...

Po grįžimo iš Londono laukė akibrokštas: tyrimo duomenys dingo, o kaip elgtis toliau niekas nepaaiškino (98)

Turbūt neginčijamai šiandien aktualiausia tema – testai dėl koronaviruso. Algoritmai...

Pranešė, kur lankėsi užsikrėtę koronavirusu: ėjo į darbus, apsipirkinėjo parduotuvėse, lankėsi vaistinėse (33)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliko epidemiologinį tyrimą ir išnagrinėjo, kur...

Parduodamas žinomas viešbučio kompleksas: kainą sumažino trečdaliu (80)

Vieniems šis kol kas dar neilgas sunkmetis yra pabaiga, o kitiems – galimybė. Ypač tiems, kurie...

Įspėja apie „dezinfekciją iš vidaus“: pasekmes gydytojai sprendžia priėmimo skyriuje (36)

Pasaulyje siaučiant koronavirusui , žmonės jo išvengti bando ir pačiais keisčiausiais būdais....

Užkalnis. Gyvenimo jums niekas nekompensuos (241)

„Man pradingo kelionė, pinigus sumokėjau, kas man dabar viską kompensuos per tą karantiną?“,...

Anytos vengiau kaip velnias kryžiaus – tik kai ji mirė sužinojau visą tiesą (5)

Man – ne dvidešimt. Ir ne trisdešimt, o mano anyta jau senokai iškeliavusi anapilin.

Paviešintos išvados dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės: ar miesto valdžia ir prokurorai gavo tą patį? (177)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga vieną dieną prabilo apie galimai gresiančią...

|Maža didelių žinių kaina