aA
Bankinis sektorius neabejotinai išgyvena labai įdomų laikotarpį – ilgą laiką nekitusiame bankų horizonte atsiranda vis daugiau naujų žaidėjų, kurie iš pradžių savo pasiūlymais gali net lengvai apstulbinti. Save jie vadina neobankais, skaitmeniniais bankais, skaitmeninėmis bankų alternatyvomis ir iš esmės yra dažnai linksniuojamo FinTech pasaulio atstovai.
Andrius Bičeika
© Įmonės archyvas

Beveik visi jie siūlo kasdienes finansines operacijas perkelti į mobiliuosius telefonus bei įgalina klientą jas atlikti gerokai pigiau nei tradiciniai bankai, arba ir visai nemokamai. Be abejo, kiekvienas naujas ir sparčiai populiarėjantis darinys visada iškelia tą patį klausimą: ar tai ir yra ateitis, ar tik trumpalaikė mada?

Žinoma, tikslų ateities vaizdą po 20 metų nupiešti beveik neįmanoma – juk vos prieš 2–3 metus mažai kas būtų patikėjęs ir šiandieninių skaitmeninių bankų vizija, kuri šiandien jau yra realybė. Ir tai, kaip technologijų dėka jie pakeitė bankinių paslaugų struktūrą – taikydami inovacijas atsiskaitymuose, draudimo ir paskolų teikime, automatizuodami darbus ir tobulindami saugumo funkcijas – iš tiesų sudrebino daugelio suvokimą apie bankinį sektorių ir bankų teigiamas paslaugas. Netikėti skaitmeninių bankų ateitimi yra beveik tas pats, kaip netikėti pačiomis technologijomis ir jų galia. Galiu tik priminti, kad ypač skeptiškai būdavo priimami visi įdomesni technologiniai laimėjimai: telefonas, ausinukas, iPod‘as, ir daugelis kitų. Nepanašu, kad skeptikų argumentai buvo ypač tikslūs.

Grįžtant prie skaitmeninių bankų, galima išskirti bent tris svarbius faktorius, kurie suteikia skaitmeniniams bankams tokį svarbų konkurencinį pranašumą prieš tradicinius bankus:

1. Jie mąsto kaip technologijų kompanijos. Akivaizdžiausias skirtumas yra tas, kad tokie neobankai iš esmės paneigia fizinės infrastruktūros svarbą – jie paprastai neturi savo atstovybių ar ofisų su konsultantais. Tai leidžia tokioms įmonės savo klientų ratą plėsti ypač greitai ir pirmiausia nukreipti savo resursus į produkto tobulinimą. Darbo prioritetų perskirstymas lemia, kad naujos paslaugos gali būti sukurtos, ištestuotos ir pristatytos kelių savaičių ar net dienų bėgyje. Sugebėjimas greitai prisitaikyti prie kintančių rinkos poreikių ir viską spręsti technologijų pagalba ir yra tas laimintis derinys, kuris taip patinka prie tradicinių bankų nelankstumo pratusius klientus.

2. Žmonės vis labiau nori, kad su jais būtų kalbama jų pačių kalba. O didieji bankai tuo rūpinasi ypač retai – galima tuo įsitikinti kaskart, kai tenka pildyti kalnus popierių norint atlikti vieną paprastą veiksmą. Be to, Z karta vadinama visuomenės dalis (visi, gimę po 1995 m.) iš esmės yra skaitmeninė karta. Įpratę prie interneto ir technologijų nuo pat vaikystės, jie nori greitų, suprantamų atsakymų ir sprendimų. Bet kokia paslauga, kuri reikalauja per daug susitelkimo ir yra pernelyg sudėtinga, jų nebedomina. Nereikia ilgai įrodinėti, kad tradiciniai bankai nesispecializuoja greitų, patogių ir intuityvių sprendimų kūrime – dėl to jie ir praranda vis daugiau jaunų vartotojų ir klientų, kurie savo laiką nori investuoti prasmingiau.

3. Neobankai nereikalauja ribojančio, sudėtingo ar absoliutaus įsipareigojimo. Nemažai skaitmeninių bankų pasirenka vieną konkrečią sritį, kurioje nori dirbti – valiutų keitimas, kreditų teikimas ar kita. Pradėti naudotis tokių bankų paslaugomis yra paprasta – dažniausiai tam tereikia skirti porą minučių užpildant anketą su savo duomenimis išmaniajame telefone. Kad taptų tokio banko klientu, žmogui nereikia uždaryti kitų savo sąskaitų, dažnai neobanke nereikia mokėti ir už sąskaitos atsidarymą ar jos turėjimą (t. y. nėra abonentinių mokesčių ar krepšelių). Tokiu būdu žmogus nepatiria streso ar barjero išbandant tokį produktą tiesiog iš įdomumo, norėdamas patenkinti smalsumą ar klausydamas aplinkinių rekomendacijų. Natūralu, kad patirtas pasitenkinimas išbandžius vieną ar kitą paslaugą ilgainiui žmogų paverčia lojaliu klientu, kuris įvertina paslaugos paprastumą ir prieinamumą.

Atsižvelgiant į tokias tendencijas, tiksliausias klausimas būtų ne „ar“ tradiciniai bankai turės keistis, bet „kaip“ jie turės keistis. Kaip ir bet kuri kita dėl klientų konkuruojanti įmonė, bankai turės pergalvoti būdus, kaip išlaikyti lojalumą. Stebint pastarųjų metų pokyčius, darosi sunku patikėti, kad pasaulyje dar ilgai dominuos sistema, kuri reikalauja išsamių dokumentacijų ar vizitų į fizinius banko filialus, jei žmogus svečioje šalyje nori atsidaryti banko sąskaitą. Tai, kad didieji bankai kuria savo filialus įvairiose šalyse, nepadaro jų pasauliniais bankais: tikras pasaulinis (ir, greičiausiai, skaitmeninis) bankas bus tas, kuris leis žmogui sąskaitą bet kurioje šalyje, su bet kuriuo galiojančiu tapatybės dokumentu, atsidaryti per minutę. Pageidautina – savo išmaniojo programėlėje, kuri geolokacijos technologijų dėka dar pasiūlys ir kelionės draudimą arba galimybę pateikti pretenziją ir gauti kompensaciją už vėlavusį skrydį, ar primins, kad šiandien yra gera diena investuoti į akcijas. Tikėtina, kad pasauliniame finansų sektoriuje kelių metų bėgyje išryškės keli pagrindiniai rinkoje dominuojantys žaidėjai, populiarumu panašūs į „Facebook“, „Google“ ar „Twitter“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Jurgita Navikienė. Apskaitos politika: naudinga prievolė, apie kurią žino ne visi vadovai

Apskaitos politika – tai naudingas įrankis įmonei, gelbstintis keblioje situacijoje, ar beprasmis...

Evelina Liutkutė. Nemokumo reforma Lietuvoje – ar pavyks „išgelbėti“ sunkumus patiriančias įmones? (1)

Finansų ministerija parengė Nemokumo įstatymo projektą, iš esmės reformuojantį visą nemokumo...

Eglė Džiugytė. Didžioji Britanija sankryžoje – kur veda britų neapsisprendimas? (1)

Skandalingu rezultatu Jungtinės karalystės parlamente baigėsi naujausias balsavimas dėl...

Mantas Gofmanas. Dar daugiau aiškumo dėl listinguojamų įmonių reguliacinių reikalavimų (1)

Lietuvos bankas (LB) šiuo metu rengia naujas Informacijos atskleidimo gaires, kuriomis bus...

Rūta Vainienė. Amžina kova. Su kainomis (3)

Tokie štai mūsų naujieji metai – ir vėl „viskas pabrango“. Valdišku sprendimu buvo...

Top naujienos

Biurokratija trauktis nenori: išskyrė ministerijas rekordininkes ir tikras klampynes (189)

Bene visos iki šiol dirbusios Lietuvos valdžios žadėjo mažinti biurokratinį aparatą. Ne...

Niekas apie tai nepagalvojo: skyrybų atveju tektų dalintis ir kaupiamą pensiją (133)

Senatvei kaupiamos lėšos pagal įstatymą yra laikomos bendru sutuoktinių turtu, tad skyrybų...

Orai: šaltis parodys savo nagus (32)

Pirmadienio dieną iš vakarų priartės nauja kritulių zona. Debesuotumas sparčiai didės....

Protiniai dantys: kam rauti būtina, o kas tai padaręs gali smarkiai pasigailėti (24)

Vieni suaugę žmonės turi keturis protinius dantis , kitiems per visą gyvenimą jie taip ir...

Pagalvojo ne apie visus? Atlyginimas – pusantro šimto eurų mažesnis (58)

Kai garsiai buvo pristatoma mokesčių reforma, ir finansų ministras, ir premjeras pabrėžė –...

Šią naktį visas pasaulis stebėjo kruvinojo Mėnulio užtemimą (25)

Praėjusią naktį žmonės visame pasaulyje stebėjo Mėnulio užtemimą.

Ką susirgę renkasi lietuviai - žolelę ar piliulę (25)

Įpusėjus šaltajam metu laikui, kuomet vis mažiau laiko praleidžiama gryname ore ir padidėjus...

Inga Stumbrienė prisipažino: augindama vaikus darė vieną klaidą (18)

Žinoma verslininkė ir modelis Inga Stumbrienė kartu su vyru Aivaru augina berniuką ir mergaitę,...

Didžiausi grožio mitai, kuriais lietuvės vis dar aklai tiki (1)

Turėti skaisčią ir švarią odą – nelengva, o kai kuriems ir ypač sudėtinga užduotis....

Nusivylė sistema, kuri gyvybiškai reikalinga šimtams tūkstančių jaunų šeimų (7)

Vilniečių šeima labai nusiminė, kai sužinojo, kad jų dukra negavo vietos darželyje. O taip...