aA
Kone nulinės indėlių palūkanos verčia gyventojus ir įmones ieškoti alternatyvių investavimo formų, kad pinigai nenuvertėtų. Pastaraisiais metais jų žvilgsnis vis dažniau krypsta į nekilnojamojo turto (NT) vystytojus, kurie ieško alternatyvių skolinimosi šaltinių, tam pasitelkdami sutelktinio finansavimo platformas ar leisdami obligacijas. Tokios tendencijos jau fiksuojamos ne būsto, bet ir komercinio NT sektoriuje.
Andrius Barštys
Andrius Barštys
© Asmeninio archyvo nuotr.

Investicijos – ne tik į būstą, bet ir į biurus

Turintys pakankamai laisvų lėšų jau seniai ryžtasi investuoti į NT, tačiau paprastai renkamasi gyvenamojo būsto segmentą, tikintis uždirbti iš augančių nuomos kainų. Registrų centro ir Lietuvos banko duomenimis, investicijai arba nuomai įsigyti antriniai butai sudaro maždaug penktadalį visų butų Lietuvoje, ir ši dalis, ypač didmiesčiuose, toliau didėja.

Kita vertus, toks pinigų įdarbinimo modelis susijęs su papildomomis laiko ir pinigų sąnaudomis, kadangi būstą reikia prižiūrėti, pasirinkti tinkamus nuomininkus, jiems išsikrausčius ieškoti naujų.

Turtingesnėse Europos valstybės jau seniai egzistuojanti galimybė investuoti kur kas mažesnes sumas, nei reikia būstui įsigyti, į komercinio NT rinką pastaraisiais metais atkeliavo ir į Baltijos valstybes. NT plėtra užsiimančios kompanijos ryžtasi leisti obligacijas, kurios siūlomos ir neinformuotiems investuotojams.

Kokios tokio investavimo perspektyvos ir rizikos?

Regiono potencialas – itin didelis

Kaip rodo visos Europos statistika, vien per pastaruosius kelerius metus investicijos į komercinį NT vidutiniškai pasiekė apie 260 mlrd. Eur, iš kurių apie 45 procentai tenka dominuojančiam biurų segmentui.

Kelerius metus iš eilės metinė komercinio NT sandorių apyvarta Baltijos valstybėse siekė apie vieną milijardą eurų, ir pagal šį rodiklį gerokai atsiliko nuo netolimos Suomijos (apie 7,5 mlrd. eurų). Tačiau mūsų regione dėl mažesnių sąnaudų biuruose itin sparčiai kuriasi tarptautiniai paslaugų centrai – vien Lietuvoje metinis jų augimas siekė 17 proc., o pernai šiuose centruose dirbo apie 17 tūkst. specialistų.

Todėl biurų poreikis išlieka itin aukšto lygio ir, tikėtina, paklausa artimiausioje ateityje tik didės. Juolab kad paslaugų centruose dirbančių žmonių skaičius, remiantis „Newsec“ duomenimis, tūkstančiui gyventojų Kaune tesiekia 7,8, Rygoje – 11,9, Taline – 17,8, Vilniuje – 23. Tuo metu Bukarešte šis rodiklis yra 47,3, Krokuvoje – net 73,2.

Investuok Lietuvoje“ statistika rodo, kad Baltijos šalyse vienam asmeniui tenka kur kas mažiau biuro ploto nei Skandinavijos šalyse: Kaune – 0,47 kvadratinio metro, Rygoje – 0,73, Vilniuje – 1,23, Taline – 1,54, tuo metu Helsinkyje – 6,21, o Stokholme ir Osle – maždaug po 8,2 kvadratinio metro. Todėl nieko nuostabaus, kad biurų rinka mūsų regione yra sparčiai vystoma. Jų nuomininkų gausėja ir dėl patrauklių kainų: jei Vilniuje už 100 eurų mėnesiui galima išsinuomoti 6,25 kvadratinio metro, tai Helsinkyje – 4,4, o Stokholme – vos 1,82 kvadratinio metro.

Laimi ir NT vystytojai, ir investuotojai

Bankai atsargiai žvelgia į komercinio NT rinką, konservatyviai finansuodami tokius projektus. Natūralu, kad vystytojai ieško papildomų finansavimo būdų, o vienas iš jų yra obligacijos.

Tai patrauklu abiem pusėms. NT plėtros kompanijos diversifikuoja finansavimo šaltinius, obligacijos pasižymi tuo, kad joms netaikomas skolos dalies grąžinimas amortizacija. Savo ruožtu investuotojams tai pakankamai aukšto pelningumo instrumentas valdyti pinigų srautams.

Greičiausiai artimiausiais metais teks dar ne sykį išgirsti apie NT vystytojų platinamus vertybinius popierius. Žinoma, jei koronaviruso ar kitų veiksnių įtaka ekonomikos plėtrai nepristabdys prognozuojamo komercinio NT rinkos augimo Baltijos šalyse.

Pajamingumas – aukštesnis nei Vakaruose

Kaip rodo statistika, ilgalaikė investicijų į komercinį NT grąža yra pakankamai aukšta – vidutinė listinguojamų Europos NT fondų 10 metų metinė grąža siekė 12,3 proc.

Baltijos valstybėse galima tikėtis dar didesnės grąžos dėl aukštesnio A klasės biurų pajamingumo. 2019 metų trečiojo ketvirčio „Colliers International“ bei „BNP Paribas Real Estate“ duomenimis, Rygoje jis siekia 6,4 proc., Taline – 6,15 proc., Vilniuje – 5,8 proc., o Europos vidurkis yra 3,45 proc.

Ar didesnės palūkanos kelia pavojų?

Žinoma, nulinių palūkanų laikotarpis anksčiau ar vėliau baigsis. Investuojantiems į komercinį NT neretai atrodo, kad didesnės palūkanos gali sumažinti objektų vertę bei padidinti finansavimo kaštus.

Tačiau tai tik viena medalio pusė. Praktika rodo, kad palūkanos dažniausiai kyla augant ekonomikai, o atitinkamai – ir infliacijai. O spartėjanti ekonomikos plėtra kaip tik didina komercinės paskirties NT užimtumą, paklausą ir nuomos kainas. Suprantama, dėl to didėja iš nuomos gaunamų pajamų srautas.

Auganti investicinė grąža paprastai atsveria palūkanų didėjimo kaštus, todėl sunku tikėtis, kad investicijų į komercinį NT pajamingumas galėtų mažėti. Žinoma, prieš investuojant reikia apsvarstyti visas galimas rizikas – tiek situaciją NT segmente tuo atveju, jei koronaviruso plitimas pristabdys globalią ekonomikos plėtrą, tiek prognozuojamą kapitalo srautų judėjimą po „Brexit“, tiek tolesnes Baltijos šalių regiono perspektyvas pritraukiant užsienio įmones.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
1.3333

Jūratė Cvilikienė. Kaip lietuvių pinigines paveiks maisto kainų augimas?

Dėl sutrūkinėjusių tiekimo grandinių bei išaugusių žaliavų kainų, kurioms įtakos turi ir...

Marius Švaikauskas. Mėlynoji ekonomika užtikrintai žengia į Europos jūrų uostus

Dažniau plakamas nei giriamas mūsų šalies viešasis sektorius įgyvendina žaidimo taisykles...

Jurgita Navikienė. Finansinių ataskaitų stebėsena: kiek bus nubaustų?

LR Finansinės apskaitos įstatymas jau skaičiuoja pirmąsias gyvavimo dienas. Atrodo, kol kas...

Raimondas Imbrasas. Atsinaujinantis kuras šilumos gamyboje: laikas turėti valstybės strategiją

Kaip reikia ruošti roges vasarą , taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant....

Vytenis Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai?

Prasidėjus invazijai Ukrainoje vakarų pasaulis gana greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai...

Top naujienos

Nausėda pirmą kartą sureagavo į aršias kovas sukėlusį projektą: detales komentuoti šiandien anksti

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmą kartą sureagavo į valdančiųjų pasiūlytą Civilinės...

Paskutinę pavasario savaitę – blogos sinoptikų žinios: pokyčių teks palaukti ilgiau, nei norėtųsi

Penktadienio dieną Lietuvos orus lems žemo slėgio sūkurio pietinė dalis. Vyraus debesuoti su...

Naujomis karo prognozėmis dalijasi jau ne tik ukrainiečiai: pagrindinė Rusijos puolimo ašis – ties vienu miestu

Pagrindiniai mūšiai Ukrainoje verda Donbase, aplink Severodonecką. Panašu kad Rusijos kariuomenė...

Po Kissingerio pareiškimo – griežta Landsbergio reakcija: tai pavojinga Lietuvai (4)

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad jokia Vakarų ar pasaulio...

Ukraina: turime galingą poveikio Vengrijai svertą (6)

Vengrija pasinaudojo Rusijos karu prieš Ukrainą ir iš esmės šantažuoja Europos Sąjungą, bet...

Linas Kojala. Ką reiškia karas, ką reiškia taika

Henry Kissingerio teiginiai apie būtinybę Ukrainai susitaikyti su dalies teritorijų praradimu...

Šimonytė sulaukė klausimo dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose

Premjerė Ingrida Šimonytė nesutinka įvertinti jau beveik tris metus trunkančios prezidento...

Karas Ukrainoje. Britų žvalgyba: elitiniai rusų daliniai patyrė milžiniškų nuostolių Rusija pademonstravo, kas liko iš „Azovstal“ gamyklos (7)

„Ateinanti savaitė bus lemiama“, – pabrėžė Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus ir...

Delfi PliusGreta Klimkaitė, laida „Iš esmės“

Lietuvos ekspertai atsakė, ar dėl beždžionių raupų gali tekti riboti keliones: yra dvi netipiškos situacijos (1)

Pastarosiomis dienomis virtinėje Europos ir Šiaurės Amerikos šalių, įskaitant Jungtinę...