aA
Kone nulinės indėlių palūkanos verčia gyventojus ir įmones ieškoti alternatyvių investavimo formų, kad pinigai nenuvertėtų. Pastaraisiais metais jų žvilgsnis vis dažniau krypsta į nekilnojamojo turto (NT) vystytojus, kurie ieško alternatyvių skolinimosi šaltinių, tam pasitelkdami sutelktinio finansavimo platformas ar leisdami obligacijas. Tokios tendencijos jau fiksuojamos ne būsto, bet ir komercinio NT sektoriuje.
Andrius Barštys
Andrius Barštys
© Asmeninio archyvo nuotr.

Investicijos – ne tik į būstą, bet ir į biurus

Turintys pakankamai laisvų lėšų jau seniai ryžtasi investuoti į NT, tačiau paprastai renkamasi gyvenamojo būsto segmentą, tikintis uždirbti iš augančių nuomos kainų. Registrų centro ir Lietuvos banko duomenimis, investicijai arba nuomai įsigyti antriniai butai sudaro maždaug penktadalį visų butų Lietuvoje, ir ši dalis, ypač didmiesčiuose, toliau didėja.

Kita vertus, toks pinigų įdarbinimo modelis susijęs su papildomomis laiko ir pinigų sąnaudomis, kadangi būstą reikia prižiūrėti, pasirinkti tinkamus nuomininkus, jiems išsikrausčius ieškoti naujų.

Turtingesnėse Europos valstybės jau seniai egzistuojanti galimybė investuoti kur kas mažesnes sumas, nei reikia būstui įsigyti, į komercinio NT rinką pastaraisiais metais atkeliavo ir į Baltijos valstybes. NT plėtra užsiimančios kompanijos ryžtasi leisti obligacijas, kurios siūlomos ir neinformuotiems investuotojams.

Kokios tokio investavimo perspektyvos ir rizikos?

Regiono potencialas – itin didelis

Kaip rodo visos Europos statistika, vien per pastaruosius kelerius metus investicijos į komercinį NT vidutiniškai pasiekė apie 260 mlrd. Eur, iš kurių apie 45 procentai tenka dominuojančiam biurų segmentui.

Kelerius metus iš eilės metinė komercinio NT sandorių apyvarta Baltijos valstybėse siekė apie vieną milijardą eurų, ir pagal šį rodiklį gerokai atsiliko nuo netolimos Suomijos (apie 7,5 mlrd. eurų). Tačiau mūsų regione dėl mažesnių sąnaudų biuruose itin sparčiai kuriasi tarptautiniai paslaugų centrai – vien Lietuvoje metinis jų augimas siekė 17 proc., o pernai šiuose centruose dirbo apie 17 tūkst. specialistų.

Todėl biurų poreikis išlieka itin aukšto lygio ir, tikėtina, paklausa artimiausioje ateityje tik didės. Juolab kad paslaugų centruose dirbančių žmonių skaičius, remiantis „Newsec“ duomenimis, tūkstančiui gyventojų Kaune tesiekia 7,8, Rygoje – 11,9, Taline – 17,8, Vilniuje – 23. Tuo metu Bukarešte šis rodiklis yra 47,3, Krokuvoje – net 73,2.

Investuok Lietuvoje“ statistika rodo, kad Baltijos šalyse vienam asmeniui tenka kur kas mažiau biuro ploto nei Skandinavijos šalyse: Kaune – 0,47 kvadratinio metro, Rygoje – 0,73, Vilniuje – 1,23, Taline – 1,54, tuo metu Helsinkyje – 6,21, o Stokholme ir Osle – maždaug po 8,2 kvadratinio metro. Todėl nieko nuostabaus, kad biurų rinka mūsų regione yra sparčiai vystoma. Jų nuomininkų gausėja ir dėl patrauklių kainų: jei Vilniuje už 100 eurų mėnesiui galima išsinuomoti 6,25 kvadratinio metro, tai Helsinkyje – 4,4, o Stokholme – vos 1,82 kvadratinio metro.

Laimi ir NT vystytojai, ir investuotojai

Bankai atsargiai žvelgia į komercinio NT rinką, konservatyviai finansuodami tokius projektus. Natūralu, kad vystytojai ieško papildomų finansavimo būdų, o vienas iš jų yra obligacijos.

Tai patrauklu abiem pusėms. NT plėtros kompanijos diversifikuoja finansavimo šaltinius, obligacijos pasižymi tuo, kad joms netaikomas skolos dalies grąžinimas amortizacija. Savo ruožtu investuotojams tai pakankamai aukšto pelningumo instrumentas valdyti pinigų srautams.

Greičiausiai artimiausiais metais teks dar ne sykį išgirsti apie NT vystytojų platinamus vertybinius popierius. Žinoma, jei koronaviruso ar kitų veiksnių įtaka ekonomikos plėtrai nepristabdys prognozuojamo komercinio NT rinkos augimo Baltijos šalyse.

Pajamingumas – aukštesnis nei Vakaruose

Kaip rodo statistika, ilgalaikė investicijų į komercinį NT grąža yra pakankamai aukšta – vidutinė listinguojamų Europos NT fondų 10 metų metinė grąža siekė 12,3 proc.

Baltijos valstybėse galima tikėtis dar didesnės grąžos dėl aukštesnio A klasės biurų pajamingumo. 2019 metų trečiojo ketvirčio „Colliers International“ bei „BNP Paribas Real Estate“ duomenimis, Rygoje jis siekia 6,4 proc., Taline – 6,15 proc., Vilniuje – 5,8 proc., o Europos vidurkis yra 3,45 proc.

Ar didesnės palūkanos kelia pavojų?

Žinoma, nulinių palūkanų laikotarpis anksčiau ar vėliau baigsis. Investuojantiems į komercinį NT neretai atrodo, kad didesnės palūkanos gali sumažinti objektų vertę bei padidinti finansavimo kaštus.

Tačiau tai tik viena medalio pusė. Praktika rodo, kad palūkanos dažniausiai kyla augant ekonomikai, o atitinkamai – ir infliacijai. O spartėjanti ekonomikos plėtra kaip tik didina komercinės paskirties NT užimtumą, paklausą ir nuomos kainas. Suprantama, dėl to didėja iš nuomos gaunamų pajamų srautas.

Auganti investicinė grąža paprastai atsveria palūkanų didėjimo kaštus, todėl sunku tikėtis, kad investicijų į komercinį NT pajamingumas galėtų mažėti. Žinoma, prieš investuojant reikia apsvarstyti visas galimas rizikas – tiek situaciją NT segmente tuo atveju, jei koronaviruso plitimas pristabdys globalią ekonomikos plėtrą, tiek prognozuojamą kapitalo srautų judėjimą po „Brexit“, tiek tolesnes Baltijos šalių regiono perspektyvas pritraukiant užsienio įmones.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
1.0000

Greta Ilekytė. Ar naftos sektorius nesuklups po dvigubo smūgio?

Šiemet naftos sektorius susiduria su didžiausia krize per pastarąjį šimtmetį. Šiuo metu jam...

Robertas Lapinskas. COVID-19 purtant rinkas, Lietuvos ūkininkams siūloma spėti aukštesnėmis kainomis parduoti dalį derliaus

COVID-19 stabdant pasaulio ekonomiką, investuotojai atsigręžia į šiuo metu stabilesnes turto...

Jūratė Cvilikienė. Praėjo dvi karantino savaitės − matuojam asmeninių finansų temperatūrą (2)

Asmeninių finansų ekspertų patarimai, kad būtina kaupti finansinę pagalvę nenumatytiems...

Daiva Apšegienė. Kaip darbdaviui sudaryti saugias ir darbuotojo sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas per karantiną

Nacionaliniai įstatymai skelbia, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir...

Neringa Ivanauskienė. Staigus kritimas prasidėjo – kaip po jo galėsime atsigauti? (11)

Įpusėjo antroji naujos realybės savaitė Lietuvoje. Didelės visuomenės dalies karantinavimas,...

Top naujienos

Sutuoktiniai po skambučio į karštąją liniją – įbauginti: sudvejojome, ar verta tikrintis (252)

Pokalbis su karštosios linijos savanore dėl koronaviruso tyrimo vyrui ir jo žmonai pasirodė labai...

Nausėda pažėrė kritikos Seimui: man visiškai neįdomu, kas yra kaltas – kalti visi papildyta (256)

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienio rytą apsilankęs Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM)...

Patarimas darbuotojams: jei sutinkate su mažesne alga, turi mažėti ir darbo krūvis (96)

Su sunkumais dėl karantino susiduriančiose įmonėse darbuotojų gali būti prašoma susimažinti...

Šiems būstams karantino metu žada aukso amžių: žmonės turi pinigų ir nori juos išleisti (61)

Nekilnojamojo turto rinka šiuo metu patiria milžinišką sąstingį. Kol NT pardavėjai stengiasi...

Mokslininkas paaiškina: štai, ką reikėtų daryti, jei pandemijos metu norite apsipirkti saugiai (12)

Donaldas Schaffneris yra mikrobiologas ir maisto saugos ekspertas iš Rutgerso universiteto....

ULAC vadovas: 6 iš 7 koronaviruso atvejų gali likti nepastebėti (52)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas neslepia,...

Koronavirusu užsikrėtusi aktorė izoliavosi psichikos sveikatos centre: norėčiau nusikeikti, bet geriau sukalbėsiu maldą (112)

„Pradėsiu pozityviai“, – pirmadienio vakarą savo mintimis dalijosi Ieva Labanauskaitė ....

Mokslininkas – apie virusui atvertą užnugarį: kai kurias klaidas dar galima ištaisyti (54)

Lietuvoje jau daugiau nei pusė tūkstančio medikų turėjo izoliuotis dėl kontaktų su koronavirusu...

Adam Tooze

Ar koronaviruso sukelta finansinė krizė bus didesnė už 2008 m. krizę? (2)

Paskutinioji ekonominė krizė buvo finansinis širdies smūgis. O ši gali būti panaši į viso...

Kaip sterilizuoti namus, jei baigėsi valikliai: šias priemones rasite ir savo spintelėje (2)

Kai išeigas tenka riboti beveik iki nulio, turime daug gražaus laiko susitvarkyti namus. Apie...

|Maža didelių žinių kaina