aA
Konkurencija yra rinkos ekonomikos variklis. Tačiau ji naudinga tuo atveju, jei iš jos laimi vartotojai. Juk ne dėl ko kito, o būtent dėl jų turimų pinigų ir konkuruojama visose sektoriuose – nuo mažmeninės prekybos iki paslaugų. Konkurencijos skatinimas – konkurencijos politikos pagrindinis tikslas. Tačiau tik tuomet, kai konkrečiai įvardinama kur ir kodėl tos konkurencijos trūksta ir numatomos adekvačios priemonės jos skatinimui.
Alvita Armanavičienė
© Asmeninio albumo nuotr.

Šiandien viešumoje pilna pasisakymų, kad Lietuvoje per didelės būtiniausių produktų kainos dėl per mažos konkurencijos mažmeninės prekybos sektoriuje. Tačiau šios situacijos iš esmės nepakeitė išganytoju vadinto vokiečių kapitalo prekybos centro atėjimas į Lietuvą. Tad ar verta tikėtis, jog ji staiga pasikeis užsimojus atvesti dar vieną ar du stambius užsienio prekybos tinklus? Juolab, Europos Sąjungos oficiali statistika rodo, kad maisto ir gėrimų kainos Lietuvoje yra kur kas mažesnės nei Bendrijos vidurkis. Vadinasi, problemos esmė greičiausiai glūdi visai kitur – mūsų perkamoji galia yra maža.

Priešingai nei su kainomis, visai kitokia situacija Lietuvoje yra su gyventojų pajamomis. Su šiais rodikliais oficialioje statistikoje taip pat žymiai atsiliekame nuo europinių vidurkių. O tai, kad Lietuvoje vis labiau ryškėja pajamų nelygybė, garsiai tvirtina ne tik Europos Komisijos, bet ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovai. Tad, greičiau, ne didelės kainos, o menkesnės gyventojų pajamos yra pagrindinė bėda, kuriai priemones turėtų siūlyti ne tik Vyriausybė, bet ir šalies ekonomistai, akademinė bendruomenė bei visuomeninės organizacijos.

Štai kelios idėjos gyventojų pajamų didinimui bei konkurencijos skatinimui, kurias siūlo Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija.

1. PVM dydžio grąžinimas į prieškrizinį lygį

Lietuvos ekonomikai jau kuris laikas augant, vertėtų apsvarstyti teisingumo atkūrimą - krizės metu laikinai padidinto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimą iki prieškrizinio 18 proc. dydžio. Būtent šį mokestį bene labiausiai jaučia nedideles pajamas gaunantys šalies gyventojai, o padidintas PVM vis dar skatina kai kurias, ypač smulkesnes, įmones vengti mokesčių, tuo didinat šešėlinę ekonomiką. Vartotojams šis sumažinimas reikštų mažesnes išlaidas ir galimybę nusipirkti daugiau prekių.

2. PVM dydžio diferencijavimas maisto produktams

Grąžinti PVM iki prieškrizinį lygį ir ištesėti anuometinės valdžios duotą pažadą, kad PVM padidinimas „buvo laikinas“ – neužtenka. Būtina peržiūrėti būtiniausių prekių PVM ir pasiryžti diferencijuoti šį mokestį bent jau maisto prekėms, kaip kad tai daro mūsų kaimynės - Lenkija, Latvija, Švedija bei Europos lyderės - Vokietija, Prancūzija, Italija.

Diferencijavimu turėtų būti skatinamas pirmiausiai smulkiųjų vietos gamintojų produkcijos vartojimas. Jų produkcijos – nesvarbu, ar ja prekiaujama dideliame prekybos tinkle, ar savo specializuotoje parduotuvėje – paklausa galėtų būti skatinama taikant 5 ar net 0 proc. PVM mokestį. Tokiu būdu būtent smulkiųjų gamintojų produkcija įgytų konkurencinį pranašumą pirmiausiai prieš atvežtinę produkciją, antra – prieš stambius vietos gamintojus. Šitoks konkurencijos skatinimas sumažintų daugelio Lietuvoje gaminamų maisto produktų kainas parduotuvių lentynose, padidintų jų paklausą, tuo pačiu - gamintojų ir jų darbuotojų pajamas, paskatintų investicijas į plėtrą ir darbo vietų kūrimą.

PVM diferencijavimas duotų apčiuopiamų rezultatų pirmiausia vartotojams. Pavyzdžiui, jei pigiausias būtiniausių prekių krepšelis (remiantis paskutiniu „Seenext“ agentūros atliktu tyrimu) kainuoja apie 42 eurus, PVM sumažinus iki 18 proc. jo kaina siektų jau apie 39,15 eurų. O diferencijavus PVM maisto produktams (pavyzdžiui, taikant Lenkijos PVM), tokio krepšelio kaina vidutiniškai svyruotų nuo 35 iki 37 eurų. Vadinasi vidutiniškai 8 kartus per mėnesį gausiau apsiperkantis gyventojas ar šeima jau sutaupytų nuo 40 iki 56 eurų, per metus - nuo 480 iki 672 eurų. Tai tikrai nemaža suma ypač gyvenantiems ant skurdo ribos.

3. Socialinės kainos skurstantiems ir daugiavaikėms šeimoms

Seimas šiais metais jau įteisino Šeimos korteles - daugiavaikės šeimos su jomis turės teisę naudotis tam tikromis lengvatomis, paslaugomis, privilegijomis, taip pat nuolaidomis renginiams ar prekėms. Nors kol kas neaišku, kokios konkrečiai nuolaidos ir lengvatos bus taikomos, tačiau jau šiandien galima sveikinti tokį žingsnį. Tiesa, apsiriboti Šeimos kortelės taikymą daugiavaikėms šeimoms nederėtų.

Priešingai – būtina išplėsti galimybę ja naudotis ir gyvenantiems ant skurdo ribos. Kadangi, kaip rodo ekonomistų atlikti tyrimai, daugiausiai gyventojų pajamų „suvalgo“ komunaliniai mokesčiai ir išlaidos maistui, protingiausias sprendimas būtų Šeimos kortelės savininkams užtikrinti galimybę gauti 0 proc. PVM maisto prekėms bei mokesčiams už komunalines paslaugas (elektrą, vandenį, dujas, šilumą). Toks socialinių kainų taikymas bent iš dalies pagerintų mažiausias pajamas gaunančiųjų padėtį.

4. Smulkių gamintojų skatinimas

Pritariame Vyriausybės norui skatinti mažų parduotuvių steigimąsi, tačiau verta prisiminti dar vieną svarbų aspektą - mažas parduotuves dažniausiai (ir beveik visada) steigia smulkūs gamintojai, kurie jose prekiauja savo gaminama produkcija. Todėl pirmiausia reikėtų kalbėti apie priemonių paketą, kuris padėtų gausinti tokių smulkių gamintojų skaičių šalyje. Vyriausybės žadėtas biurokratijos mažinimas būtų tik pirmas ir bazinis žingsnis. Tačiau būtina galvoti ir apie kitas priemones, tokias kaip jau minėtas mažesnis PVM smulkių gamintojų produkcijai ar 0 proc. pelno mokestis mažiems gamintojams iki tam tikros apyvartos.

Gamintojų skaičiaus auginimas didintų bendrą pasiūlą ir mažintų bendras kainas, o galiausiai – padėtų patiems žmonėms daugiau užsidirbti, vykdant ekonominę veiklą, o ne tiesiog gaunant socialines išmokas. Be to, smulkieji gamintojai neretai savo produkciją galėtų sėkmingai realizuoti ir dideliuose prekybos tinkluose, kurie jiems užtikrintų didesnius pirkėjų srautus, tad ir didesnius pardavimus bei greitesnę finansine grąžą. Todėl būtina galvoti, kaip supaprastinti smulkiųjų gamintojų produkcijos kelią į didžiųjų prekybos centrų lentynas. Tokiu būdu būtų prisidedama prie mažų ūkių, šeimos verslų skatinimų, emigracijos mažinimo.

Viena aišku - norint padidinti konkurenciją mažmeninėje prekyboje, pirmiausiai reiktų galvoti apie jos didinimą tarp gamintojų. Kuo didesnis gamintojų skaičius šalyje, tuo didesnis užimtumas, tuo mažesnės socialinės išlaidos, tuo daugiau mokesčių mokėtojų, tuo didesnė visuminė pasiūla ir tuo tikėtinai mažesnės kainos vartotojams.

5. Atviras būtiniausių prekių kainininkas internete

Siekiant užtikrinti, kad visų minėtų mokesčių sumažinimas duotų tokį efektą, kokio ir tikimąsi – žmonių pajamų padidėjimo – būtina užtikrinti visuomenei atvirai prieinamą kainų stebėjimą, kurį įgyvendintų ne tik valstybinės institucijos, bet ir suinteresuotos vartotojų bei gamintojų asociacijos. Tam reikalinga atvira platforma, pavyzdžiui, internetinis portalas, kuris būtų prieinamas kiekvienam norinčiam pasitikrinti, kur galima pigiausiai įsigyti bent jau būtiniausiųjų prekių.

Jų kainas galėtų kas savaitę teikti prekybos visi prekybos tinklai, nuo „Maximos“ iki „Kooperatyvo“ parduotuvėlių. Svarbu pažymėti, kad produktų kainos palyginimui būtų teikiamos ne atskirų produktų, ir ne vidutiniais prekių krepšeliais. Vartotojai lengvai pasimes tarp tūkstančių prekių kainų, jei jos bus lyginamos pagal vienetą. Tuo tarpu vidutinius prekių krepšelius kiekvienas pasirenkame savo nuožiūra, tad iš esmės kiekvieno pirkėjo ar kiekvienos šeimos prekių krepšeliai skiriasi.

Naudingiausia ir aiškiausia vartotojams būtų palyginti produktų kategorijų kainas. Pavyzdžiui: bakalėjos prekių kategorijoje esantys duonos gaminiai – šalia pateikiama mažiausia ir didžiausia galima produkto kaina bei vidutinė visos kategorijos kaina atitinkamoje parduotuvėje. Lyginant prekybos tinkluose esančias produktų kategorijų kainas pirkėjai daug lengviau susidaryti adekvatų visų prekių kainų vaizdą. Panašiomis kategorijomis suskirstytų produktų kainas skaičiuoja Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija.


Be to, aktualią informaciją tokiai platformai galėtų teikti ne tik patys prekybininkai, bet ir Lietuvos bankas. Jo indėlis būtų reikšmingas padedant pirkėjams suvokti infliacijos bei defliacijos poveikį kainų pokyčiams. Prekybininkų pateiktos kainos keliomis nesudėtingomis formulėmis galėtų būti susietos su šalies infliacijos lygiu, tuo atskleidžiant vartotojams kainų dinamikos priežastis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kristina Ivanovė. Nuo 2019 m. balandžio – nauja tvarka: kada tiekėjai galės būti įrašyti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą

2018 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos Seime registruotame Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ)...

Jūratė Cvilikienė. Kaip nepermokėti už šventes?

Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto,...

Vaidas Žagūnis. Koks finansinis įgūdis jaunajai kartai padėtų svajones paversti tikrove?

Nors jaunosios kartos lūkesčiai ir ambicijos įkvepia, kyla klausimas, kiek jos pagrįstos? Ir ar...

Vytautas Ašeris. Trys ingredientai naujos kartos komandai: mokslas, emocijos ir laisvė (2)

Visos – tradicinės, didelės, jaunos ar startuoliškais principais paremtos kompanijos – nuolat...

Vytenis Šimkus. Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai? (5)

Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido....

Top naujienos

Apklausa: „valstiečiai“ iš balos lipa sausi, kova naudinga dviem partijoms (19)

Nei Registrų centro istorijos, nei istorijos dėl vaiko teisių, nei prasidėję mokytojų streikai...

Mauricas: Lietuva negaus 500 mln. eurų paramos, nes yra per „pigi“ 0_0 (188)

Ne paslaptis buvo tai, kad nuo 2020 metų Lietuvai mažės Europos Sąjungos (ES) finansinė parama....

„MG Baltic“ byloje Landsbergis pasakojo apie susitikimus su Kurlianskiu atnaujinta 12.32 val. (391)

Teisėjai konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui taiko išskirtines sąlygas, nors šis to...

Kručinskai paviešino tarnyboms įteiktą pareiškimą: toks mokymas mums yra amoralus (515)

Gintaras Kručinskas savo socialinio tinklo paskyroje paviešino pareiškimą, kurį vakar įteikė...

Būsto įperkamumas Vilniuje ekonomistams kelia nuostabą: kas bus toliau? (2)

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, pastaruoju metu būsto rinka buvo gana aktyvi, tačiau naujų...

Kauniečiai sutrikę dėl pavogtos eglutės: esame nesaugūs ir įbauginti dalijasi savo versijomis

Likus mažiau ne dviem savaitėm iki Šv. Kalėdų Kleboniškio miško pašonėje esančio...

Amerikiečių ekspertai: Rusija Ukrainoje planuoja sukelti masinę isteriją Ukrainos admirolas: Putinas dabar ypač susinervinęs (489)

Kaip rodo naujai atlikta analizė, panašu, kad Rusija ir toliau kurstys nesantaiką Ukrainoje: jau...

Geriausias amžius pastoti: įvardijo, nuo kada vaisingumas ima sparčiai mažėti (30)

Kada tinkamiausias metas pastoti ? Pasirodo, ko bepaklaustum, sulauksi skirtingų atsakymų....

Besilaukiančios Gerdos Žemaitės namuose gyva eglutė pridarė nemažai rūpesčių (29)

Gandrų laukimo emocijomis gyvenantys Gerda ir Andrius Žemaičiai savo namuose po ilgos pertraukos ir...

Skvernelis gauna atsakymus iš žvalgybos institucijų: konservatoriams tos informacijos neteiks (417)

Premjeras Saulius Skvernelis teigia iš žvalgybos subjektų jau sulaukęs pirmųjų atsakymų į...