aA
Konkurencija yra rinkos ekonomikos variklis. Tačiau ji naudinga tuo atveju, jei iš jos laimi vartotojai. Juk ne dėl ko kito, o būtent dėl jų turimų pinigų ir konkuruojama visose sektoriuose – nuo mažmeninės prekybos iki paslaugų. Konkurencijos skatinimas – konkurencijos politikos pagrindinis tikslas. Tačiau tik tuomet, kai konkrečiai įvardinama kur ir kodėl tos konkurencijos trūksta ir numatomos adekvačios priemonės jos skatinimui.
Alvita Armanavičienė
© Asmeninio albumo nuotr.

Šiandien viešumoje pilna pasisakymų, kad Lietuvoje per didelės būtiniausių produktų kainos dėl per mažos konkurencijos mažmeninės prekybos sektoriuje. Tačiau šios situacijos iš esmės nepakeitė išganytoju vadinto vokiečių kapitalo prekybos centro atėjimas į Lietuvą. Tad ar verta tikėtis, jog ji staiga pasikeis užsimojus atvesti dar vieną ar du stambius užsienio prekybos tinklus? Juolab, Europos Sąjungos oficiali statistika rodo, kad maisto ir gėrimų kainos Lietuvoje yra kur kas mažesnės nei Bendrijos vidurkis. Vadinasi, problemos esmė greičiausiai glūdi visai kitur – mūsų perkamoji galia yra maža.

Priešingai nei su kainomis, visai kitokia situacija Lietuvoje yra su gyventojų pajamomis. Su šiais rodikliais oficialioje statistikoje taip pat žymiai atsiliekame nuo europinių vidurkių. O tai, kad Lietuvoje vis labiau ryškėja pajamų nelygybė, garsiai tvirtina ne tik Europos Komisijos, bet ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovai. Tad, greičiau, ne didelės kainos, o menkesnės gyventojų pajamos yra pagrindinė bėda, kuriai priemones turėtų siūlyti ne tik Vyriausybė, bet ir šalies ekonomistai, akademinė bendruomenė bei visuomeninės organizacijos.

Štai kelios idėjos gyventojų pajamų didinimui bei konkurencijos skatinimui, kurias siūlo Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija.

1. PVM dydžio grąžinimas į prieškrizinį lygį

Lietuvos ekonomikai jau kuris laikas augant, vertėtų apsvarstyti teisingumo atkūrimą - krizės metu laikinai padidinto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimą iki prieškrizinio 18 proc. dydžio. Būtent šį mokestį bene labiausiai jaučia nedideles pajamas gaunantys šalies gyventojai, o padidintas PVM vis dar skatina kai kurias, ypač smulkesnes, įmones vengti mokesčių, tuo didinat šešėlinę ekonomiką. Vartotojams šis sumažinimas reikštų mažesnes išlaidas ir galimybę nusipirkti daugiau prekių.

2. PVM dydžio diferencijavimas maisto produktams

Grąžinti PVM iki prieškrizinį lygį ir ištesėti anuometinės valdžios duotą pažadą, kad PVM padidinimas „buvo laikinas“ – neužtenka. Būtina peržiūrėti būtiniausių prekių PVM ir pasiryžti diferencijuoti šį mokestį bent jau maisto prekėms, kaip kad tai daro mūsų kaimynės - Lenkija, Latvija, Švedija bei Europos lyderės - Vokietija, Prancūzija, Italija.

Diferencijavimu turėtų būti skatinamas pirmiausiai smulkiųjų vietos gamintojų produkcijos vartojimas. Jų produkcijos – nesvarbu, ar ja prekiaujama dideliame prekybos tinkle, ar savo specializuotoje parduotuvėje – paklausa galėtų būti skatinama taikant 5 ar net 0 proc. PVM mokestį. Tokiu būdu būtent smulkiųjų gamintojų produkcija įgytų konkurencinį pranašumą pirmiausiai prieš atvežtinę produkciją, antra – prieš stambius vietos gamintojus. Šitoks konkurencijos skatinimas sumažintų daugelio Lietuvoje gaminamų maisto produktų kainas parduotuvių lentynose, padidintų jų paklausą, tuo pačiu - gamintojų ir jų darbuotojų pajamas, paskatintų investicijas į plėtrą ir darbo vietų kūrimą.

PVM diferencijavimas duotų apčiuopiamų rezultatų pirmiausia vartotojams. Pavyzdžiui, jei pigiausias būtiniausių prekių krepšelis (remiantis paskutiniu „Seenext“ agentūros atliktu tyrimu) kainuoja apie 42 eurus, PVM sumažinus iki 18 proc. jo kaina siektų jau apie 39,15 eurų. O diferencijavus PVM maisto produktams (pavyzdžiui, taikant Lenkijos PVM), tokio krepšelio kaina vidutiniškai svyruotų nuo 35 iki 37 eurų. Vadinasi vidutiniškai 8 kartus per mėnesį gausiau apsiperkantis gyventojas ar šeima jau sutaupytų nuo 40 iki 56 eurų, per metus - nuo 480 iki 672 eurų. Tai tikrai nemaža suma ypač gyvenantiems ant skurdo ribos.

3. Socialinės kainos skurstantiems ir daugiavaikėms šeimoms

Seimas šiais metais jau įteisino Šeimos korteles - daugiavaikės šeimos su jomis turės teisę naudotis tam tikromis lengvatomis, paslaugomis, privilegijomis, taip pat nuolaidomis renginiams ar prekėms. Nors kol kas neaišku, kokios konkrečiai nuolaidos ir lengvatos bus taikomos, tačiau jau šiandien galima sveikinti tokį žingsnį. Tiesa, apsiriboti Šeimos kortelės taikymą daugiavaikėms šeimoms nederėtų.

Priešingai – būtina išplėsti galimybę ja naudotis ir gyvenantiems ant skurdo ribos. Kadangi, kaip rodo ekonomistų atlikti tyrimai, daugiausiai gyventojų pajamų „suvalgo“ komunaliniai mokesčiai ir išlaidos maistui, protingiausias sprendimas būtų Šeimos kortelės savininkams užtikrinti galimybę gauti 0 proc. PVM maisto prekėms bei mokesčiams už komunalines paslaugas (elektrą, vandenį, dujas, šilumą). Toks socialinių kainų taikymas bent iš dalies pagerintų mažiausias pajamas gaunančiųjų padėtį.

4. Smulkių gamintojų skatinimas

Pritariame Vyriausybės norui skatinti mažų parduotuvių steigimąsi, tačiau verta prisiminti dar vieną svarbų aspektą - mažas parduotuves dažniausiai (ir beveik visada) steigia smulkūs gamintojai, kurie jose prekiauja savo gaminama produkcija. Todėl pirmiausia reikėtų kalbėti apie priemonių paketą, kuris padėtų gausinti tokių smulkių gamintojų skaičių šalyje. Vyriausybės žadėtas biurokratijos mažinimas būtų tik pirmas ir bazinis žingsnis. Tačiau būtina galvoti ir apie kitas priemones, tokias kaip jau minėtas mažesnis PVM smulkių gamintojų produkcijai ar 0 proc. pelno mokestis mažiems gamintojams iki tam tikros apyvartos.

Gamintojų skaičiaus auginimas didintų bendrą pasiūlą ir mažintų bendras kainas, o galiausiai – padėtų patiems žmonėms daugiau užsidirbti, vykdant ekonominę veiklą, o ne tiesiog gaunant socialines išmokas. Be to, smulkieji gamintojai neretai savo produkciją galėtų sėkmingai realizuoti ir dideliuose prekybos tinkluose, kurie jiems užtikrintų didesnius pirkėjų srautus, tad ir didesnius pardavimus bei greitesnę finansine grąžą. Todėl būtina galvoti, kaip supaprastinti smulkiųjų gamintojų produkcijos kelią į didžiųjų prekybos centrų lentynas. Tokiu būdu būtų prisidedama prie mažų ūkių, šeimos verslų skatinimų, emigracijos mažinimo.

Viena aišku - norint padidinti konkurenciją mažmeninėje prekyboje, pirmiausiai reiktų galvoti apie jos didinimą tarp gamintojų. Kuo didesnis gamintojų skaičius šalyje, tuo didesnis užimtumas, tuo mažesnės socialinės išlaidos, tuo daugiau mokesčių mokėtojų, tuo didesnė visuminė pasiūla ir tuo tikėtinai mažesnės kainos vartotojams.

5. Atviras būtiniausių prekių kainininkas internete

Siekiant užtikrinti, kad visų minėtų mokesčių sumažinimas duotų tokį efektą, kokio ir tikimąsi – žmonių pajamų padidėjimo – būtina užtikrinti visuomenei atvirai prieinamą kainų stebėjimą, kurį įgyvendintų ne tik valstybinės institucijos, bet ir suinteresuotos vartotojų bei gamintojų asociacijos. Tam reikalinga atvira platforma, pavyzdžiui, internetinis portalas, kuris būtų prieinamas kiekvienam norinčiam pasitikrinti, kur galima pigiausiai įsigyti bent jau būtiniausiųjų prekių.

Jų kainas galėtų kas savaitę teikti prekybos visi prekybos tinklai, nuo „Maximos“ iki „Kooperatyvo“ parduotuvėlių. Svarbu pažymėti, kad produktų kainos palyginimui būtų teikiamos ne atskirų produktų, ir ne vidutiniais prekių krepšeliais. Vartotojai lengvai pasimes tarp tūkstančių prekių kainų, jei jos bus lyginamos pagal vienetą. Tuo tarpu vidutinius prekių krepšelius kiekvienas pasirenkame savo nuožiūra, tad iš esmės kiekvieno pirkėjo ar kiekvienos šeimos prekių krepšeliai skiriasi.

Naudingiausia ir aiškiausia vartotojams būtų palyginti produktų kategorijų kainas. Pavyzdžiui: bakalėjos prekių kategorijoje esantys duonos gaminiai – šalia pateikiama mažiausia ir didžiausia galima produkto kaina bei vidutinė visos kategorijos kaina atitinkamoje parduotuvėje. Lyginant prekybos tinkluose esančias produktų kategorijų kainas pirkėjai daug lengviau susidaryti adekvatų visų prekių kainų vaizdą. Panašiomis kategorijomis suskirstytų produktų kainas skaičiuoja Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija.


Be to, aktualią informaciją tokiai platformai galėtų teikti ne tik patys prekybininkai, bet ir Lietuvos bankas. Jo indėlis būtų reikšmingas padedant pirkėjams suvokti infliacijos bei defliacijos poveikį kainų pokyčiams. Prekybininkų pateiktos kainos keliomis nesudėtingomis formulėmis galėtų būti susietos su šalies infliacijos lygiu, tuo atskleidžiant vartotojams kainų dinamikos priežastis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Ieva Valeškaitė. Mokesčių pakeitimai arba kaip Grinčas per Kalėdas vogė (1)

Jei Kalėdų laikotarpiu kurį nors šventinį vakarą praleisite prie televizoriaus, neabejotinai...

Linas Sesickas. Priešrinkiminis „atimti ir padalyti“ eksperimentas (1)

Nuolatiniai eksperimentai su mokesčiais yra nesibaigianti politinė klajonė. Valstybės juos tai...

Dalia Kolmatsui. Darbuotojų skatinimas kaupimu pensijai: stabdžio spausti nebereikia (5)

Net 61 proc. šalies gyventojų šių metų pradžioje teigė, kad juos motyvuotų darbdavio...

Vitalijus Mitrofanovas. Vandentvarka iliuzijų pasaulyje (2)

Ką , kur ir kaip turėtume daryti, kad visas šalies vandentvarkos ūkis funkcionuotų kaip...

Martynas Bielskis. Mažėja paramos gavėjams skiriamas paramos procentas nuo sumokėto GPM

Šie metai buvo paskutiniai, kuomet gyventojai galėjo paramos gavėjams skirti iki 2 proc. paramą,...

Top naujienos

Jautri gydytojos išpažintis: turėjau pažadinti jį iš komos ir pažiūrėti, kokio dydžio insultą jam padariau (123)

Gydytoja Lina Griauslytė prieš kurį laiką kalbėjusi Seime surengtoje konferencijoje papasakojo...

Keisis verslo liudijimų tvarka: pokyčiai paveiks tūkstančius Lietuvoje (71)

Nuo kitų metų keičiasi verslo liudijimų tvarka: pagal juos nebebus galima teikti kai kurių...

Rusų pora pasikvietė į savo butą ir parodė, kaip gyvena vidutinė šeima Sankt Peterburge (699)

„Aš nesu nacionalistas. Rusai su lietuviais turi draugauti“, – žurnalistui Orijui Gasanovui...

Sabonis sutiko sau lygius oponentus, bet ir vėl neliko be dvigubo dublio

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Detroite vykusiose NBA rungtynėse Indianos „Pacers“...

Sunkiai suvokiamas Siamo dvynių gyvenimas: sugebėjo gimdyti vaikus ir net vairuoti (38)

Kartais sakoma, kad šiems žmonėms likimas iškrėtė nepavydėtiną išdaigą, su kuria susitaikyti...

Ekspertas apie Bernatonio kandidatūrą į KT: tai pavojinga ir absurdiška (1)

Tai, kad valdantiesiems „socialdarbiečiams“ priklausančio Juozo Bernatonio kandidatūra į...

Pasakiškas Dubaujaus milijardieriaus sūnaus gyvenimas: nuo specialiai jam pagamintų superautomobilių iki 500 egzotinių gyvūnų namuose (5)

Jis draugauja su Rihanna, Nicki Minaj, Shahrukhu Khanu ir Khloe Kardashian. O Jungtinių Arabų...

Priminė, ką dokumentuose įrašo tiems, kurie bando duoti kyšį techninėje apžiūroje (193)

Savaitgalį Lietuvos techninės apžiūros įmonės vairuotojams primins, kad užsimerkti į...

Savaitgalis nedžiugins: lietų keis lijundra ir sniegas (7)

Savaitgalį Lietuvos orus lems iš vakarų greitai keliaujančios ir viena kitą keičiančios drėgno...

Vilniaus taksi automobiliams sugrąžintas anksčiau atimtas leidimas

Vilniuje, Ukmergės gatvėje, A juosta gali važiuoti viešasis transportas ir elektromobiliai ,...