aA
Konkurencija yra rinkos ekonomikos variklis. Tačiau ji naudinga tuo atveju, jei iš jos laimi vartotojai. Juk ne dėl ko kito, o būtent dėl jų turimų pinigų ir konkuruojama visose sektoriuose – nuo mažmeninės prekybos iki paslaugų. Konkurencijos skatinimas – konkurencijos politikos pagrindinis tikslas. Tačiau tik tuomet, kai konkrečiai įvardinama kur ir kodėl tos konkurencijos trūksta ir numatomos adekvačios priemonės jos skatinimui.
Alvita Armanavičienė
© Asmeninio albumo nuotr.

Šiandien viešumoje pilna pasisakymų, kad Lietuvoje per didelės būtiniausių produktų kainos dėl per mažos konkurencijos mažmeninės prekybos sektoriuje. Tačiau šios situacijos iš esmės nepakeitė išganytoju vadinto vokiečių kapitalo prekybos centro atėjimas į Lietuvą. Tad ar verta tikėtis, jog ji staiga pasikeis užsimojus atvesti dar vieną ar du stambius užsienio prekybos tinklus? Juolab, Europos Sąjungos oficiali statistika rodo, kad maisto ir gėrimų kainos Lietuvoje yra kur kas mažesnės nei Bendrijos vidurkis. Vadinasi, problemos esmė greičiausiai glūdi visai kitur – mūsų perkamoji galia yra maža.

Priešingai nei su kainomis, visai kitokia situacija Lietuvoje yra su gyventojų pajamomis. Su šiais rodikliais oficialioje statistikoje taip pat žymiai atsiliekame nuo europinių vidurkių. O tai, kad Lietuvoje vis labiau ryškėja pajamų nelygybė, garsiai tvirtina ne tik Europos Komisijos, bet ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovai. Tad, greičiau, ne didelės kainos, o menkesnės gyventojų pajamos yra pagrindinė bėda, kuriai priemones turėtų siūlyti ne tik Vyriausybė, bet ir šalies ekonomistai, akademinė bendruomenė bei visuomeninės organizacijos.

Štai kelios idėjos gyventojų pajamų didinimui bei konkurencijos skatinimui, kurias siūlo Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija.

1. PVM dydžio grąžinimas į prieškrizinį lygį

Lietuvos ekonomikai jau kuris laikas augant, vertėtų apsvarstyti teisingumo atkūrimą - krizės metu laikinai padidinto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimą iki prieškrizinio 18 proc. dydžio. Būtent šį mokestį bene labiausiai jaučia nedideles pajamas gaunantys šalies gyventojai, o padidintas PVM vis dar skatina kai kurias, ypač smulkesnes, įmones vengti mokesčių, tuo didinat šešėlinę ekonomiką. Vartotojams šis sumažinimas reikštų mažesnes išlaidas ir galimybę nusipirkti daugiau prekių.

2. PVM dydžio diferencijavimas maisto produktams

Grąžinti PVM iki prieškrizinį lygį ir ištesėti anuometinės valdžios duotą pažadą, kad PVM padidinimas „buvo laikinas“ – neužtenka. Būtina peržiūrėti būtiniausių prekių PVM ir pasiryžti diferencijuoti šį mokestį bent jau maisto prekėms, kaip kad tai daro mūsų kaimynės - Lenkija, Latvija, Švedija bei Europos lyderės - Vokietija, Prancūzija, Italija.

Diferencijavimu turėtų būti skatinamas pirmiausiai smulkiųjų vietos gamintojų produkcijos vartojimas. Jų produkcijos – nesvarbu, ar ja prekiaujama dideliame prekybos tinkle, ar savo specializuotoje parduotuvėje – paklausa galėtų būti skatinama taikant 5 ar net 0 proc. PVM mokestį. Tokiu būdu būtent smulkiųjų gamintojų produkcija įgytų konkurencinį pranašumą pirmiausiai prieš atvežtinę produkciją, antra – prieš stambius vietos gamintojus. Šitoks konkurencijos skatinimas sumažintų daugelio Lietuvoje gaminamų maisto produktų kainas parduotuvių lentynose, padidintų jų paklausą, tuo pačiu - gamintojų ir jų darbuotojų pajamas, paskatintų investicijas į plėtrą ir darbo vietų kūrimą.

PVM diferencijavimas duotų apčiuopiamų rezultatų pirmiausia vartotojams. Pavyzdžiui, jei pigiausias būtiniausių prekių krepšelis (remiantis paskutiniu „Seenext“ agentūros atliktu tyrimu) kainuoja apie 42 eurus, PVM sumažinus iki 18 proc. jo kaina siektų jau apie 39,15 eurų. O diferencijavus PVM maisto produktams (pavyzdžiui, taikant Lenkijos PVM), tokio krepšelio kaina vidutiniškai svyruotų nuo 35 iki 37 eurų. Vadinasi vidutiniškai 8 kartus per mėnesį gausiau apsiperkantis gyventojas ar šeima jau sutaupytų nuo 40 iki 56 eurų, per metus - nuo 480 iki 672 eurų. Tai tikrai nemaža suma ypač gyvenantiems ant skurdo ribos.

3. Socialinės kainos skurstantiems ir daugiavaikėms šeimoms

Seimas šiais metais jau įteisino Šeimos korteles - daugiavaikės šeimos su jomis turės teisę naudotis tam tikromis lengvatomis, paslaugomis, privilegijomis, taip pat nuolaidomis renginiams ar prekėms. Nors kol kas neaišku, kokios konkrečiai nuolaidos ir lengvatos bus taikomos, tačiau jau šiandien galima sveikinti tokį žingsnį. Tiesa, apsiriboti Šeimos kortelės taikymą daugiavaikėms šeimoms nederėtų.

Priešingai – būtina išplėsti galimybę ja naudotis ir gyvenantiems ant skurdo ribos. Kadangi, kaip rodo ekonomistų atlikti tyrimai, daugiausiai gyventojų pajamų „suvalgo“ komunaliniai mokesčiai ir išlaidos maistui, protingiausias sprendimas būtų Šeimos kortelės savininkams užtikrinti galimybę gauti 0 proc. PVM maisto prekėms bei mokesčiams už komunalines paslaugas (elektrą, vandenį, dujas, šilumą). Toks socialinių kainų taikymas bent iš dalies pagerintų mažiausias pajamas gaunančiųjų padėtį.

4. Smulkių gamintojų skatinimas

Pritariame Vyriausybės norui skatinti mažų parduotuvių steigimąsi, tačiau verta prisiminti dar vieną svarbų aspektą - mažas parduotuves dažniausiai (ir beveik visada) steigia smulkūs gamintojai, kurie jose prekiauja savo gaminama produkcija. Todėl pirmiausia reikėtų kalbėti apie priemonių paketą, kuris padėtų gausinti tokių smulkių gamintojų skaičių šalyje. Vyriausybės žadėtas biurokratijos mažinimas būtų tik pirmas ir bazinis žingsnis. Tačiau būtina galvoti ir apie kitas priemones, tokias kaip jau minėtas mažesnis PVM smulkių gamintojų produkcijai ar 0 proc. pelno mokestis mažiems gamintojams iki tam tikros apyvartos.

Gamintojų skaičiaus auginimas didintų bendrą pasiūlą ir mažintų bendras kainas, o galiausiai – padėtų patiems žmonėms daugiau užsidirbti, vykdant ekonominę veiklą, o ne tiesiog gaunant socialines išmokas. Be to, smulkieji gamintojai neretai savo produkciją galėtų sėkmingai realizuoti ir dideliuose prekybos tinkluose, kurie jiems užtikrintų didesnius pirkėjų srautus, tad ir didesnius pardavimus bei greitesnę finansine grąžą. Todėl būtina galvoti, kaip supaprastinti smulkiųjų gamintojų produkcijos kelią į didžiųjų prekybos centrų lentynas. Tokiu būdu būtų prisidedama prie mažų ūkių, šeimos verslų skatinimų, emigracijos mažinimo.

Viena aišku - norint padidinti konkurenciją mažmeninėje prekyboje, pirmiausiai reiktų galvoti apie jos didinimą tarp gamintojų. Kuo didesnis gamintojų skaičius šalyje, tuo didesnis užimtumas, tuo mažesnės socialinės išlaidos, tuo daugiau mokesčių mokėtojų, tuo didesnė visuminė pasiūla ir tuo tikėtinai mažesnės kainos vartotojams.

5. Atviras būtiniausių prekių kainininkas internete

Siekiant užtikrinti, kad visų minėtų mokesčių sumažinimas duotų tokį efektą, kokio ir tikimąsi – žmonių pajamų padidėjimo – būtina užtikrinti visuomenei atvirai prieinamą kainų stebėjimą, kurį įgyvendintų ne tik valstybinės institucijos, bet ir suinteresuotos vartotojų bei gamintojų asociacijos. Tam reikalinga atvira platforma, pavyzdžiui, internetinis portalas, kuris būtų prieinamas kiekvienam norinčiam pasitikrinti, kur galima pigiausiai įsigyti bent jau būtiniausiųjų prekių.

Jų kainas galėtų kas savaitę teikti prekybos visi prekybos tinklai, nuo „Maximos“ iki „Kooperatyvo“ parduotuvėlių. Svarbu pažymėti, kad produktų kainos palyginimui būtų teikiamos ne atskirų produktų, ir ne vidutiniais prekių krepšeliais. Vartotojai lengvai pasimes tarp tūkstančių prekių kainų, jei jos bus lyginamos pagal vienetą. Tuo tarpu vidutinius prekių krepšelius kiekvienas pasirenkame savo nuožiūra, tad iš esmės kiekvieno pirkėjo ar kiekvienos šeimos prekių krepšeliai skiriasi.

Naudingiausia ir aiškiausia vartotojams būtų palyginti produktų kategorijų kainas. Pavyzdžiui: bakalėjos prekių kategorijoje esantys duonos gaminiai – šalia pateikiama mažiausia ir didžiausia galima produkto kaina bei vidutinė visos kategorijos kaina atitinkamoje parduotuvėje. Lyginant prekybos tinkluose esančias produktų kategorijų kainas pirkėjai daug lengviau susidaryti adekvatų visų prekių kainų vaizdą. Panašiomis kategorijomis suskirstytų produktų kainas skaičiuoja Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija.


Be to, aktualią informaciją tokiai platformai galėtų teikti ne tik patys prekybininkai, bet ir Lietuvos bankas. Jo indėlis būtų reikšmingas padedant pirkėjams suvokti infliacijos bei defliacijos poveikį kainų pokyčiams. Prekybininkų pateiktos kainos keliomis nesudėtingomis formulėmis galėtų būti susietos su šalies infliacijos lygiu, tuo atskleidžiant vartotojams kainų dinamikos priežastis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Karolina Mickutė. Lankstus į(si)darbinimas: daugiau galimybių visiems (3)

Daugeliui vasaros atostogos reiškia poilsį ir sumažėjusį darbo krūvį. Tuo tarpu studentams...

Ignas Vėgėlė. Viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktai ar politikų kova dėl valdžios? (10)

Žiniasklaidoje nuskambėjus pareiškimams, kad švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė...

Giedrius Murauskas. Geriau niekada nesusidurti, bet susidūrus naudinga žinoti: tyčinis bankrotas (3)

Tyčiniai bankrotai Lietuvoje yra vieni iš sudėtingiau įrodomų atvejų teisminėje praktikoje,...

Gintarė Deržanauskienė. Kare laimėtojų nebūna (3)

Dar XVII amžiuje Izaokas Niutonas įrodė, kad veiksmas yra lygus atoveiksmiui. Šis dėsnis ne...

Jolanta Blažytė. Kova su skurdu, arba kaip rūpintojėlis pametė erškėčių vainiką (221)

Kol visuomenė karštai diskutuoja, kuri profesija yra labiau prestižinė – mokytojo ar...

Top naujienos

Dakaro žvaigždė Nasseras Al-attiyah važiuos su lietuviška vėliava (3)

Latvijos sostinė Ryga pastarąją savaitę atsidūrė viso automobilių sporto pasaulio akiratyje, o...

Skelbiamas staigus atšalimas: perspėja, kad Vilnius absoliučiai nepasiruošęs (52)

Vilniaus šilumos tinklai ( VŠT ) primena, kad pastatų valdytojai ir administratoriai kasmet iki...

„Valstiečiai“ ištesėjo Karbauskio pažadą be jo paties (1)

Seime bus svarstomas siūlymas riboti plynuosius kirtimus. Parlamentarai prašo Vyriausybės ir...

Berankis įkrėtė į kaulus jauniausiam elitinio dvidešimtuko atstovui (18)

Geriausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis mėgina nustumti į užmarštį 9 nesėkmių...

Ušackas parengė proveržio planą Lietuvai: intrigos atskleisti dar neskuba (21)

Prezidento rinkimuose žadantis dalyvauti diplomatas Vygaudas Ušackas tvirtina su savo sutelkta...

Gavo išskirtinių detalių apie didžiulius pokyčius JAV kariuomenėje (109)

Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos suskaičiavo, kad joms reikia beveik 25 proc. padidinti...

Paprastas kaip dukart du močiutės receptas: skanusis blokados pyragas video receptas (11)

Šis močiutės pyragas – iš tų laikų, kai daug įvairių produktų paprasčiausiai nebūdavo...

Po neįprastų vestuvių Valda Bičkutė ir Mindaugas Valiukas medų kopinėja Islandijoje: ceremonija daug ką pakeitė (5)

Žinoma teatro, televizijos ir kino aktorė Valda Bičkutė ir jos vyras bei rašytojas Mindaugas...

Politologai: Nausėda greičiausiai nerizikuos varžytis su Šimonyte (339)

Artėjantys prezidento rinkimai nebus tokie nuspėjami, kokie buvo pastaruosius du kartus juose...

Reveransas mele skendusiai Rusijai: vėl pati vykdys dopingo kontrolę (14)

Pasaulinės antidopingo agentūros ( WADA ) vykdomojo komiteto posėdyje Seišeliuose ketvirtadienį...