Vertinant 2019 m. biudžeto projektą, kitų metų biudžetą galima pavadinti cikliniu, kadangi jam didelės įtakos turės Lietuvos ekonomikos augimo aspektai, ypač kalbant apie biudžeto pajamų pusę. Kaip ir anksčiau, 2019 m. valstybės biudžeto pajamų pusė išlieka itin priklausoma nuo vartojimo mokesčių – PVM įplaukos generuos beveik pusę (48 proc.) valstybės biudžeto mokestinių pajamų, o dar 18 proc. sugeneruos akcizų įplaukos. Taigi kitąmet net 66 proc. visų valstybės biudžeto mokestinių pajamų sugeneruos vartojimo mokesčiai.
2019 m. turėtų būti palankūs įplaukoms iš vartojimo mokesčių dėl dviejų aspektų. Pirma, Finansų ministerija 2019 m. prognozuoja 7,2 proc. vidutinio darbo užmokesčio padidėjimą, kas neabejotinai skatins tolesnį vidaus vartojimo augimą. Negana to, 2019 m. biudžeto pajamas papildomai didins ir vartojimo kainų augimas, kurį skatins tiek išorės veiksniai (pirmiausia – brangstanti nafta), tiek ir vidaus veiksniai (kylantys atlyginimai). Taigi, vertinant iš Lietuvos ekonomikos perspektyvų, 2019 m. valstybės biudžeto pajamų pusė dvigubai išlos iš Lietuvos ekonomikos augimo, t. y. per vartojimo augimą bei per kainų augimą – abu veiksniai gerokai papildys valstybės biudžeto pajamas.
Iš kitos pusės, pačioje valstybės biudžeto struktūroje galima įžvelgti ir rizikų. Pirma – mokesčių pajamų aspektu valstybės biudžeto pajamos lieka itin priklausomos nuo vartojimo mokesčių. Net 66 proc. visų valstybės biudžeto mokestinių pajamų sugeneruos vartojimo mokesčiai – tokiu atveju, didesnis šokas pasaulio ekonomikoje gali gana reikšmingai pakoreguoti žemyn ir Lietuvos biudžeto pajamas.
Negana to, egzistuoja rizika, kad kitąmet vartojimas gali augti lėčiau nei šiuo metu prognozuojama – dabartiniu metu Lietuvos darbo rinkoje yra fiksuojamas rekordiškai didelis gyventojų aktyvumas ir užimtumas, ir šių rodiklių atžvilgiu Lietuvos darbo rinka jau pasiekė arba yra itin arti savo piko. Todėl dėl darbo jėgos aktyvumo ir užimtumo stagnacijos 2019 m. galime turėti lėtesnį vartojimo augimą, o vidaus vartojimo plėtrą palaikys tik augantys atlyginimai. Dėl didelės valstybės biudžeto pajamų orientacijos į vartojimo mokesčius, vidaus vartojimo augimo sulėtėjimas automatiškai gali pasijusti ir biudžeto pajamose.
Galų gale, reikėtų pastebėti, kad dabartinė Lietuvos ekonomikos būklė sudaro kaip niekad palankias sąlygas viešųjų finansų rezervo formavimui, o tokį rezervą būtų galima panaudoti atėjus kitam sunkmečiui. Vidutinio darbo užmokesčio, infliacijos ir vidaus rinkos augimas turės didelį indėlį valstybės biudžetui, kuriame gerokai daugiau nei pusę visų mokesčių pajamų generuoja vartojimo mokesčiai. Dalį šių mokestinių įplaukų būtų protinga atidėti į rezervą, kadangi nepaisant gerų dabartinių Lietuvos ekonomikos rodiklių, pavojaus ženklų pasaulio ekonomikoje tikrai netrūksta – prekybos karai įgauna vis didesnį pagreitį; ES ir Didžioji Britanija iki šiol nepasiekė rimtesnio progreso „Brexit“ atžvilgiu; kapitalo nutekėjimas iš besivystančių rinkų jau sukėlė nemažai problemų Turkijai, Kinijai ir kitoms besivystančioms valstybėms; 2019 m. Europos centrinis bankas visiškai nutrauks euro zonos ekonomikos skatinimą ir griežtins pinigų politiką, dėl ko euro zonos ekonomikos augimas bus subtilus.
