Kaip ir pirmąjį šių metų pusmetį, Lietuvos ekonomikos augimo struktūra išliko subalansuota, t. y. prie BVP augimo prisidėjo tiek į eksportą besiorientuojantys sektoriai, tiek ir į vidaus rinką besiorientuojantys ūkio sektoriai. Visgi, trečiąjį ketvirtį Lietuvos ekonomikos rezultatai pateikė šiokių tokių siurprizų – tiek teigiamų, tiek ir neigiamų. Pozityviai nustebino eksportuojančių sektorių (pramonės ir transporto) rezultatai, sparčią plėtrą išlaikė statybų ir NT sektoriai. Tačiau neigiamą staigmeną pateikė mažmeninės prekybos sektorius, kuriame fiksuojamas gana ryškus apsukų sulėtėjimas.
Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, Lietuvos pramonė (generuoja 75 proc. visų Lietuvos eksporto apimčių) pasiekė solidų 5,5 proc. gamybos apimčių prieaugį. Pozityviai reikėtų vertinti tai, kad nepaisant visus 2019 m. besitęsiančio nuosmukio Vokietijos pramonėje, Lietuvos pramonės plėtros tempas palyginti su pirmąjį ketvirtį pasiektu 8,2 proc. prieaugiu sulėtėjo labai minimaliai.
Negana to, trečiąjį ketvirtį iš visų ES valstybių Lietuvos pramonė buvo lyderė pagal eksporto prognozių dinamiką: nors eksporto prognozes pablogino visi be išimties ES valstybių gamintojai, Lietuvos gamintojai eksporto prognozes apkarpė mažiausiai visoje ES.
Lietuvos pramonės atsparumą nuo iššūkių pasaulio ekonomikoje paaiškina du svarbūs faktoriai: ženklus produktyvumo prieaugis ir išsaugotas kainų konkurencingumas. „Eurostat“ duomenys rodo, kad vieno pramonės darbuotojo generuojama metinė pridėtinė vertė Lietuvoje išaugo nuo 21,5 tūkst. EUR 2008 m. iki 32,6 tūkst. EUR 2018 m. Galima daryti prielaidą, kad Lietuvos pramonei padeda augti ir tai, kad Lietuvos gamintojai perviliojo dalį kontraktinių užsakymų iš kitų „besivystančių“ ES valstybių – o tai padaryti padėjo stipriai išaugęs veiklos produktyvumas ir ne toks spartus kaip kitose valstybėse darbo kaštų augimas.
„Eurostat“ duomenys rodo, kad 2016–2018 m. darbo užmokestis pramonės sektoriuje Lietuvoje išaugo 1,1 EUR/val., t. y. lygiai tiek pat, kaip ir ES vidurkis. Skaičiuojant eurais per valandą, šiuo metu atlyginimai sparčiausiai auga Danijoje, Čekijoje ir Vokietijoje. Iš naujųjų ES narių šiuo metu nuo konkurencingumo problemų labiausiai kenčia Čekijos, Vengrijos, Slovėnijos, Slovakijos, bei Kroatijos gamintojai.
Stebėtinai gerą atsparumą nuo sulėtėjimo euro zonoje rodo ir Lietuvos transporto sektorius, kuris generuoja 60 proc. visų Lietuvos paslaugų eksporto apimčių. Pavyzdžiui, Lietuvos statistikos departamento apklausos rodo, kad Lietuvos kelių transporto bendrovių optimizmas dėl esamos verslo padėties svyruoja ties istoriniu maksimumu ir yra didesnis nei prieš pasaulio finansų krizę.
Negana to, 2019 m. sausį-rugsėjį Lietuvos transporto sektorius sukūrė net 15 tūkst. naujų darbo vietų – gerokai daugiau nei kiti pagrindiniai Lietuvos ekonomikos sektoriai; per metus, t. y. lyginant su 2018 m. sausiu-rugsėju, darbuotojų skaičius transporto sektoriuje išaugo iš karto 12 proc.
Tačiau nors euro zonos ekonomikos sulėtėjimas kol kas neturėjo ryškesnio nei Lietuvos pramonės, nei transporto sektoriui, iš minėtų dviejų sektorių pastebimai daugiau veiklos rizikų kyla būtent transporto sektoriui. Šiuo atveju didžiausia rizika Lietuvos transporto sektoriaus rodikliams yra susijusi ne su blogėjančia ekonomine situacija euro zonoje – bet su itin sparčiu darbo sąnaudų augimu.
„Eurostat“ duomenys rodo, kad 2018 m. Lietuvos transporto sektorius užėmė trečią vietą visoje ES pagal nominalų (EUR/val.) bendrų darbo sąnaudų (atlyginimai + kitos darbo sąnaudos, pvz., dienpinigiai) padidėjimą. Pernai bendros darbo sąnaudos Lietuvos transporto sektoriuje išaugo 9,8 EUR/val., o sparčiau nei Lietuvoje darbo sąnaudos transporto sektoriuje augo tik Čekijoje (10,6 EUR/val.) ir Latvijoje (12,1 EUR/val.).
Palyginimui – bendrai visame ES ir euro zonos transporto sektoriuje darbo sąnaudos pernai išaugo 2,7 ir 2,4 EUR/val. Tai reiškia, kad nominalios darbo sąnaudos Lietuvos transporto sektoriuje kyla 3,6 karto sparčiau nei ES vidurkis, o tai gali turėti itin neigiamos įtakos Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumui ES rinkose, kur vyrauja itin arši konkurencija dėl krovinių.
Tuo metu kai Lietuvos pramonėje dėl išaugusio veiklos efektyvumo dirba dešimtadaliu mažiau darbuotojų nei prieš krizę, transporto sektoriuje, kur galimybės didinti veiklos efektyvumą yra itin ribotos, darbuotojų skaičius yra dešimtadaliu didesnis nei prieš krizę. Šie skaičiai dar kartą pabrėžia rimtus konkurencingumo iššūkius, su kuriais ateityje gali susidurti Lietuvos transporto bendrovės.
Nors dar neturime oficialių duomenų apie atliktų statybos darbų apimtis už trečiąjį šių metų ketvirtį, tačiau kiti duomenys rodo apie tai, kad trečiąjį ketvirtį statybų ir NT sektoriai pademonstravo išties gerus rodiklius. Pavyzdžiui, Registrų centro duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį visoje Lietuvoje būstui įsigyti buvo išleista beveik 560 mln. EUR, tai yra net 13 proc. daugiau nei 2018 m. trečią ketvirtį.
Registrų centro duomenys rodo, kad šių metų vasarą buvo fiksuojami rekordiniai butų pirkimo-pardavimo sandorių skaičiai, o 2019 m. sausį–rugsėjį savininkus pakeitė 26,5 tūkst. būtų, t. y. 4,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vilniuje per tris šių metų ketvirčius parduoda 6 proc. daugiau butų nei 2018 m. sausį–rugsėjį.
Visgi, nors iš esmės trečiasis 2019 m. ketvirtis Lietuvos ekonomikai buvo palankus, gana negatyviai nustebino neseniai paskelbti trečiojo ketvirčio mažmeninės prekybos sektoriaus rodikliai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį mažmeninės prekybos (atmetus transporto priemonių prekybą) įmonių apyvarta padidėjo tik 4,3 proc.
Tai yra lėčiausias mažmeninės prekybos augimo tempas nuo pat 2018 m. pirmojo ketvirčio; trečiąjį 2019 m. ketvirtį mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje augo net 1,6 karto lėčiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį, kai buvo užfiksuotas 7,1 proc. prieaugis.
Tikėtina, kad esminės įtakos sulėtėjusiam vidaus vartojimo augimui Lietuvoje turėjo gyventojų lūkesčių aspektai, t. y. mažėjantis gyventojų optimizmas galėjo paskatinti dalį vartotojų atsargiau išlaidauti. Pavyzdžiui, naujausios Lietuvos statistikos departamento apklausos rodo, kad Lietuvos vartotojų optimizmas pastaruoju metu pastebimai sumažėjo – nors Lietuvos gyventojai ir toliai rekordiškai pozityviai vertina savo finansinę padėtį, pastaruoju metu dėl negatyvių naujienų iš pasaulio ekonomikos srauto Lietuvos gyventojai pradėjo atsargiau vertinti Lietuvos ekonomikos bei darbo rinkos perspektyvas.
Tikėtina, kad šis atsargumas paskatino dalį Lietuvos vartotojų kiek konservatyviau pažiūrėti į išlaidas ir dalį augančių pajamų atidėti taupymui.
