Aleksandras Izgorodinas. Lietuva – ties krizės bedugne: kur sunkmečiu turi investuoti valstybė?

Ar Lietuvos valdžia turi pinigų ekonomikai skatinti ir ar turėtų tai daryti per šią krizę? Mano nuomone, taip.

Pirma, Finansų ministerijos ir Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad valstybės biudžetas šiuo metu išgyvena itin gerą laikotarpį tiek kalbant apie mokestines pajamas, tiek apie biudžeto balansą (pajamos minus išlaidos). Paprastai kalbant, valstybė šiuo metu turi finansų ekonomikai skatinti. Finansų ministerijos duomenys rodo, kad 2022 m. sausį–liepą valstybės biudžeto pajamos (be ES paramos) buvo 21,9 proc., arba net 1,346 mlrd. eurų, didesnės nei 2021 m. sausį–liepą. Šiuo atveju didelę įtaką turi rekordinė infliacija Lietuvoje – kuo sparčiau kyla kainos, tuo daugiau pinigų į valstybės biudžetą surenka valstybė. Ši taisyklė ypač galioja Lietuvai, kurioje pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir akcizai šiemet sugeneravo 58 proc. visų biudžeto pajamų (be ES paramos).

Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad 2022 m. pirmą ketvirtį valdžios sektoriaus balansas buvo teigiamas ir siekė apie 0,8 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai reiškia, kad biudžeto pajamos viršijo išlaidas – biudžeto pajamų ir išlaidų skirtumas siekė apie 0,8 proc. BVP. Jeigu panagrinėtume, koks buvo Lietuvos biudžeto balansas kiekvieną pirmą metų ketvirtį nuo pat 2004 m., pamatytume, kad 2022 m. pirmo ketvirčio rezultatas yra geriausias nuo pat 2007-ųjų. Tad infliacija stipriai padidino valstybės biudžeto pajamas ir labai pagerino biudžeto balansą – tai reiškia, kad valstybė turi vidinių resursų išlaidoms (ekonomikai skatinti).

Antra, krizės ir recesijos yra puiki galimybė valstybei įsikišti į ekonomiką, padidinti valstybės investicijas ir taip sušvelninti krizės padarinius šalies darbo rinkai. Deja, valstybės išlaidų svoris Lietuvos BVP mažėja ir 2021 m. buvo mažiausias per visą istoriją (duomenys renkami nuo 1995 m.). Lietuvos statistikos departamento skaičiai rodo, kad 2021 m. valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos generavo 14,1 proc. Lietuvos BVP – kaip minėta, tai mažiausias rodiklis nuo pat duomenų rinkimo pradžios 1995-aisiais. Prieš dešimt metų valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos siekė 19 proc. BVP, 2004 m. – 22,5 proc., 1995 m. – 32,2 proc. Artėjanti krizė yra puiki galimybė ištaisyti šią situaciją ir padidinti valstybės išlaidų vaidmenį Lietuvos ekonomikoje.

Galų gale valstybei nereikėtų bijoti investuoti ir didinti valstybės išlaidų ir todėl, kad šiuo metu Lietuva turi gerą priėjimą prie kapitalo rinkų. Šiuo metu finansų rinkose dešimčiai metų Lietuva galėtų pasiskolinti už 3,5 proc. – brangiau nei šių metų pradžioje (0,6 proc.), bet gerokai pigiau nei per pasaulio finansų krizę, kai Lietuva rinkose skolinosi už daugiau nei 10 proc. Lietuva yra euro zonos narė, ir tai daug ką keičia: valstybei netekus galimybės pigiai pasiskolinti rinkose, į pagalbą ateis Europos Centrinis Bankas, supirkdamas dalį Lietuvos obligacijų. Todėl tikėtina, Lietuva per šią krizę turės kur kas geresnį priėjimą prie kapitalo nei per pasaulio finansų krizę. Tai leistų drąsiau didinti valstybės išlaidas ir padėti ekonomikai lengviau išgyventi sunkmetį.

Jei valstybė turi finansinių galimybių investuoti per krizę, kur turėtų būti nukreiptos valstybės lėšos? Viena ekonomikos skatinimo krypčių gali būti investicijos į kelių infrastruktūrą.

Duomenys rodo, kad Lietuvos valdžia skiria nepakankamai dėmesio ir finansinių išteklių Lietuvos kelių infrastruktūrai plėtoti, palaikyti ir atnaujinti. Šį teiginį patvirtina keli rodikliai. Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2020 m. atliktas tyrimas parodė, kad 18 proc. magistralinių kelių ruožų, beveik 40 proc. krašto kelių ruožų yra blogos būklės; Lietuvoje taip pat yra 73 blogos būklės tiltai ir viadukai. Kur slypi problema? Nagrinėjant Lietuvos kelių finansavimo dinamiką, peršasi išvada, kad problema yra nepakankamas kelių finansavimas.

Kokie skaičiai leidžia daryti tokią prielaidą? Asociacijos „Lietuvos keliai“ paviešinta informacija rodo, kad 2008 m. valstybė keliams finansuoti skyrė 460 mln. eurų (be ES lėšų ir įvertinus infliaciją). O per pastaruosius penkerius metus, įvertinus infliaciją ir atmetus Europos Sąjungos finansavimą, kasmet vidutiniškai skirdavo tik 389 mln. eurų – tai yra 15 proc. mažiau nei 2008-aisiais. Negana to, asociacijos skaičiai taip pat rodo, kad mažėja ir finansavimo keliams santykis su valstybės biudžeto pajamomis iš benzino, dyzelino ir dujų, skirtų naudoti automobiliuose, akcizų. Pavyzdžiui, 2008 m. keliams finansuoti skirta beveik 95 proc. iš degalų ir dujų akcizo surinktų pajamų, o 2022 m. – tik 59 proc. Šie skaičiai rodo, kad finansavimas keliams, palyginti su valstybės pajamomis iš degalų akcizo, smarkiai mažėja.

Kodėl nepakankamas kelių finansavimas kelia nerimą ir kodėl investuoti į kelių infrastruktūrą reikia dabar? Nepakankamas kelių finansavimas lemia prastėjančią Lietuvos kelių būklę, ir tai puikiai iliustruoja Pasaulio ekonomikos forumo duomenys: 2009 m. kelių kokybės indekso reikšmė Lietuvoje siekė 5,28 punkto, indekso reikšmė tendencingai mažėja ir 2019 m. nukrito iki 4,8 punkto, t. y. 2009–2019 m. sumenko dešimtadaliu.

Prasta kelių būklė lemia didesnį avaringumą, didesnį sužalojimų ir mirčių keliuose skaičių – neinvestuodami į kelius automatiškai mažiname visuomenės saugumo lygį. Prastėjanti kelių būklė taip pat reiškia, kad kelių infrastruktūra vis mažiau palaiko ekonomikos apsukas, tad ilgainiui lėtės ekonomikos, darbo vietų ir darbo užmokesčio augimas. Dėl prastėjančios kelių būklės lėčiau vystosi regionai, nes nepakankamas kelių infrastruktūros išsivystymo lygis tiesiogiai veikia vietos ir užsienio verslų motyvaciją plėtoti veiklą regionuose. Svarbu paminėti ir tai, kad kelių neremontuojant įsisenėja dangos defektai, padidėja investicijų poreikis keliams atnaujinti – paprastai kalbant, kuo mažiau lėšų skiriame kelių remontui šiandien, tuo daugiau pinigų jiems reikės skirti rytoj.

Reikia paminėti ir energijos išteklių suvartojimo aspektą, kuris ypač svarbus dabar, kai Lietuva ir Europos Sąjunga išgyvena rekordiškai aukštų energijos išteklių kainų ir ribotos energijos pasiūlos laikotarpį. Natūralu, kad neremontuotuose keliuose sunaudojama daugiau energijos išteklių, kurių kaina itin aukšta – tai vėlgi tiesiogiai atsiliepia ekonomikos plėtrai, nes didesnės verslo išlaidos energijos ištekliams reiškia mažesnes išlaidas kitoms sritims, pavyzdžiui, darbo vietoms ir darbo užmokesčiui.

Galų gale Lietuvos ekonomikai didesnės valstybės investicijos į kelių infrastruktūrą per krizę būtų ypač naudingos dėl ekonomikos struktūros: pramonė dominuoja tiek kalbant apie Lietuvos BVP, tiek apie darbo rinkos struktūrą ir generuoja maždaug penktadalį visos ekonomikos ir visų darbo vietų privačiame sektoriuje. Pramonė tuo pat metu jautriai reaguoja į aukštas energijos kainas, todėl investicijos į kelių infrastruktūrą leistų iš naujo įdarbinti tuos žmones, kurie rizikuoja netekti darbo dėl pramonės įmonių veiklos sustabdymo.

Krizė yra puiki galimybė valstybei labiau įsikišti į ekonomiką ir palengvinti sunkmetį verslui bei gyventojams per skatinimo priemones.