aA
2019 m. prognozuojamas elektros kainų šuolis ne tik vartotojams, bet ir verslo segmente. Tačiau į brangstančios elektros poveikį verslui reikia žiūrėti ne vien per elektros kainų prizmę, bet plačiau. Iš tikrųjų, išlaidos energetikai sudaro gana nedidelę dalį visoje verslo kaštų struktūroje.
Aleksandras Izgorodinas
© Asmeninio albumo nuotr.

Analizuojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, galima pastebėti, kad 2017 m. išlaidos energetikos produktams sudarė 4 proc. nuo visų Lietuvos įmonių kaštų, pramonėje – 3 proc.; didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje – apskritai mažiau nei 1 proc. nuo visų įmonių kaštų. Šioje statistikoje negatyviai išsiskiria tik transporto sektorius, kur išlaidos energetikos produktams siekia 17 proc. nuo visų kaštų – tačiau čia, tikėtina, dominuoja išlaidos degalams.

Tačiau pagrindinė rizika Lietuvos verslui slypi keliuose svarbiuose aspektuose. Pirma – įmonių kaštus didina ne tik brangstantys energetiniai ištekliai, bet ir kiti kaštų aspektai, o ypač – sparčiai augantys darbuotojų išlaikymo kaštai. Antra – šiemet fiksuojami silpni Europos Sąjungos ekonomikos augimo rodikliai, kurie, kartu su aršia konkurencija, neleis Lietuvos verslui kelti eksporto produkcijos kainų. Visa tai reiškia, kad šiuo metu Lietuvos įmonės, o ypač eksportuotojai, yra įspausti į kainodaros žirkles, kai fiksuojamas gana ženklus veikos sąnaudų augimas, bet galimybės perkelti šias didėjančias sąnaudas ant vartotojų pečių yra ribotos.

Dėl kylančių atlyginimų pastaruoju metu itin sparčiai didėja darbuotojų išlaikymo kaštai ir jų dalis bendroje verslo sąnaudų struktūroje. Pavyzdžiui, jeigu 2013 m. išlaidos darbuotojų išlaikymui sudarė 12 proc. nuo visų Lietuvos verslo kaštų, 2017 m. išlaidos darbuotojų išlaikymui jau sudarė 16 proc. nuo visų įmonių kaštų; pramonėje darbuotojų išlaikymo kaštų svoris padidėjo nuo 10,3 proc. 2013 m. iki 16 proc. 2017 m.; vidaus prekyboje – nuo 6,4 proc. 2013 m. iki 7,5 proc. 2017 m.; transporto sektoriuje – nuo 16,6 proc. 2013 m. iki 21 proc. 2017 m.

Paradoksalu, bet brangstanti elektra bei sparčiai augančios darbuotojų išlaikymo išlaidos tam tikra prasme turės teigiamos įtakos Lietuvos verslui – per augantį įmonių dėmesį veiklos efektyvumo ir produktyvumo didinimui. Kuo sparčiau didės įmonių sąnaudos, tuo labiau tai skatins verslą ieškoti įvairių veiklos efektyvumo didinimo šaltinių, investuoti į efektyvius veiklos procesus, modernesnę bei išmanesnę gamybos įrangą ir t.t. Tačiau didėjantis verslo dėmesys veiklos efektyvumo didinimui gali paveikti vieną iš Lietuvos darbo rinkos komponentų – užimtumo lygį.

Paprastai kalbant, brangstanti elektra ir augantys darbuotojų išlaikymo kaštai gali reikšti, kad užimtumo lygis Lietuvos darbo rinkoje jau greitai gali pasiekti piką ir toliau užimtųjų skaičius neaugs arba augs itin ribotai. Jau šiemet privačiame sektoriuje užimtųjų skaičius auga kukliai: pavyzdžiui, nepaisant spartaus pervežimų apimčių augimo, šiemet darbuotojų skaičius transporto sektoriuje liko nepakitęs; nors metams einant į pabaigą vidaus prekybos apimčių augimas siekia beveik 8 proc., šiemet darbuotojų skaičius didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje padidėjo tik 0,8 proc.; pramonėje darbuotojų skaičius šiemet išaugo kiek daugiau nei 3 proc., tuo metu kai gamybos apimtys išaugo 7 proc.

Labai tikėtina, kad įtakos šių metų silpnam užimtųjų skaičiaus augimui turėjo ne tik didelis darbo jėgos trūkumas, bet ir stiprėjantis verslo fokusas į veiklos efektyvumo didinimo būdus. Pavyzdžiui, Lietuvos pramonė šiuo metu pagamina maždaug 50 proc. daugiau produkcijos nei prieš krizę – bet tai padaro su 12 proc. mažesniu darbuotojų skaičiumi.

Šiuo metu užimtumo lygis Lietuvoje siekia 72 proc., o tai reiškia, kad 72 proc. nuo visų darbingo amžiaus gyventojų yra užimti darbo rinkoje (turi darbą), ir tai yra rekordiškai didžiausia reikšmė nuo šio rodiklio skaičiavimo pradžios (1998 m.). Palyginimui, prieš krizę pasiektas užimtumo lygio pikas siekė 65,5 proc. Iš vienos pusės, erdvės dar labiau padidinti užimtumo lygį Lietuvoje tikrai yra – pavyzdžiui, trečiąjį 2018 m. ketvirtį Lietuvoje buvo beveik 19 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiems darbuotojams, iš jų 4,4 tūkst. pramonėje, 2,7 tūkst. prekyboje, 2,1 tūkst. transporto sektoriuje. Bet augančių sąnaudų spaudimas gali reikšti, kad įmonės savo dėmesį fokusuos ne į darbuotojų skaičiaus didinimą, bet į produktyvumo didinimą – dėl ko trumpu laikotarpiu užimtumo augimas gali stipriai sulėtėti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Barclays“ pasitraukimas ir mokytojų streikas (8)

„ Barclays “ išėjimas iš Lietuvos ir šiuo metu vykstantis mokytojų streikas yra susiję...

Rūta Armonė. Nuo sausio 1 d. visos įmonės privalės nustatyti ir registruoti galutinius naudos gavėjus (3)

Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys nuo 2019-01-01 privalės gauti, atnaujinti ir...

Linas Sesickas. Merkel pasufleravo, kaip sumažinti kainas Lietuvoje (4)

Pasaulinėje įsigijimų ir susijungimų rinkoje vyrauja ne tik ekonomikos ir teisės dėsniai, ten...

Rūtenis Paukštė. Ką pasakė Stasys Jakeliūnas? (13)

Jau savaitę aptarinėjama Stasio Jakeliūno išsakyta mintis apie Lietuvos poreikį parduoti vieną...

Jolanta Blažytė. Visuotinio gėrio perskirstymas su sofų perstumdymu švietimo ministerijoje (289)

Viena kandidatė į prezidento postą minėjo, kad reikia visiems susitarti, kaip turi būti...

Top naujienos

Orai: lietų ir šlapdribą pakeis sniego pusnys (6)

Pirmadienį orus lems ciklonas keliaujantis nuo Atlanto vandenyno . Dangumi plauks niūrūs,...

„Paskutinis skambutis“ praėjo ramiai, tačiau tuo viskas dar nesibaigia (555)

Sekmadienį Vilniuje vykusioje masinėje protesto akcijoje „Paskutinis skambutis“ susirinko apie 6...

Kad pritrauktumėte šio milijardieriaus dėmesį, jums reikia iškristi iš mokyklos (40)

Kadaise sėdėjęs kalėjime už automobilių vagystę, Tally Fofana dabar sulaukia paramos iš...

Ir Jasikevičius, ir Adomaitis turi prastų naujienų (68)

Sunku prisiminti, kada paskutinį kartą mūšis tarp Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“...

Kaunietis pasipiktino ligoninės darbu: numirėliui juk nėra kur skubėti (24)

„ Kas vyksta Kaune “ redakciją pasiekė Kauno klinikinės ligoninės administracijos darbu...

Šapoka: bandoma pažadinti Marxo šmėklą priešinsis bet kokiam pinigų mokytojams didinimui (515)

Finansų ministras Vilius Šapoka LRT TELEVIZIJOS laidos „ Savaitė “ studijoje teigė, kad...

Karieta su žirgais ir žiedlapiai iš sraigtasparnio: ištaigingos mafijos vadeivos laidotuvės pagaliau atvėrė akis namai – prabangūs iki absurdo (77)

Romos policija ėmėsi griauti aštuonis prabangius namus, pastatytus, kaip įtariama, mafijos klano,...

Vilniaus priemiestyje, magistralėje, žuvo mikroautobuso partrenktas jaunuolis (30)

Sekmadienio vakarą, apie 20.20 val., Vilniaus r., sostinės priemiestyje Raisteniškėse,...

Apžvalgininkas: premjeras nesuvokia, kad jis nėra Venesuelos policijos generolas (787)

Vargu, ar premjeras Saulius Skvernelis tikėjosi, kad nepatenkintų dėl etatinio apmokėjimo...

Į Paryžių nuvykęs lietuvis rado iki šiol skaniausius desertus, dėl kurių alpsta visas pasaulis: vieneto kaina – 2,5 euro (60)

Turbūt nėra tokių žmonių, kuriems nepatiktų desertai , tačiau dar smagiau juos valgyti, kai...