aA
Koronavirusas vis labiau plinta už Kinijos ribų, kas paskatino Pasaulio sveikatos organizaciją koronaviruso protrūkį pripažinti pandemija. Virusas sparčiai plinta ir Europos Sąjungos teritorijoje, kas reiškia tik viena: artimiausiu metu ES įmonės gali susidurti su įvairiais sunkumais: sutrikusi tiekimo grandinė ir sustojusi gamyba; laikinas veiklos nutraukimas dėl darbuotojų susirgimų; nuostoliai dėl atšauktų skrydžių, renginių ir konferencijų ir t.t.
Aleksandras Izgorodinas
Aleksandras Izgorodinas
© DELFI / Andrius Ufartas

Šie sunkumai gali būti pražūtingi vadinamosios Europos Sąjungos „zombi“ įmonėms. Šios įmonės pasižymi itin aukštu įsiskolinimo lygiu ir tuo pat metu demonstruoja silpnus veiklos rezultatus, t.y. iš esmės balansuoja veiklos vykdymo ir veiklos nutraukimo riba. Rekordiškai pigus skolinimas ir ES ekonomikos augimas leido tokioms įmonėms gana ilgą laiką išgyventi ir toliau vykdyti veiklą – tačiau koronavirusas ir su juo susiję verslo sunkumai gali iššluoti tokias įmones iš rinkos. Pablogėjus ekonominei situacijai ir sumažėjus kreditorių rizikos apetitui, „zombi“ įmonės gali staigiai susidurti su mirtinu apyvartinio kapitalo trūkumu ir bus priverstos nutraukti veiklą. Lietuvos bendrovėms tai gali reikšti smarkiai atidėtas arba apskritai negautas įmokas už parduotas prekes ir paslaugas – nepamirškime, kad ES rinkai 2019 m. teko beveik 80 proc. visų Lietuvos eksporto apimčių.

Kokiose ES rinkose įmonių nemokumo rizika yra didžiausia? Kokios eksporto rinkos šiuo metu yra saugiausios? Į šį klausimą padės atsakyti du svarbūs rodikliai: ES ne finansų bendrovių skolų santykis su BVP bei ES įmonių skolų ir turto santykis. Tačiau prieš supažindindamas skaitytojus su šių rodiklių rezultatais, norėčiau atkreipti dėmesį į kelis labai svarbius niuansus:

1. Pagrindinis rodiklis, kuris buvo vertinamas šioje analizėje yra įmonių (atmetus finansų bendroves) skolų santykis su BVP. Pats „skolos“ apibrėžimas yra ganėtinai platus, todėl šiuo atveju į skolas buvo įtraukti du komponentai – paskolų (kreditų) ir išplatintų obligacijų įsipareigojimai.

2. Įmonių skolų ir turto santykis ne visada teisingai parodo tikrąjį bendrovės finansų būklės „veidą“. Ekonomikos augimo metu įmonių turto vertė gali augti taip pat sparčiai arba netgi sparčiau nei įmonių skolos, o tai gali paslėpti realią įmonių skolų būklę. Todėl šiame straipsnyje šis rodiklis yra naudojamas tik kaip papildomas instrumentas.

3. Įmonių skolos ir BVP santykio pokytis skaičiuojamas 2014-2018 m. laikotarpio rėmuose. 2014 m. pasirinkti dėl to, kad būtent tada Europos centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą iki neigiamos reikšmės, t.y. 2014 m. euro zonoje prasidėjo neigiamų palūkanų era, kuri tęsiasi iki šiol. Tuo tarpu 2018 m. yra pasirinkti todėl, kad Europos Sąjungos statistikos departamentas Eurostat kol kas nepateikė 2019 m. duomenų.

4. Augantis bendrovių įsiskolinimas ne visada yra blogai – jeigu įmonė tinkamai ir protingai investuoja skolintus pinigus ir, pavyzdžiui, padidina produktyvumą, išaugusi skola ilgalaikėje perspektyvoje įmonei gali atnešti didelę grąžą ir nepadidins bankroto tikimybės. Todėl skaitytojams, ypač bendrovių savininkams ir vadovams, nebūtina pulti ieškoti naujų eksporto rinkų ir mažinti užsakymų apimtis apačioje nurodytose „rizikingose“ rinkose.

5. Iš kitos pusės, reikia sutikti ir su tuo, kad po pasaulio finansų krizės euro zonoje (nuo 2014 m.) ir kai kuriose Skandinavijos rinkose (Danija, Švedija) įverstos neigiamos palūkanų normos iš tiesų galėjo paskatinti dalį bendrovių nepamatuotai ir neprotingai skolintis – todėl ši analizė visgi gali bent iš dalies parodyti labiau ir mažiau rizikingas eksporto rinkas, riziką vertinant per įmonių skolų ir vėluojančių atsiskaitymų su Lietuvos eksportuotojais prizmę.

Taigi, skaičiai rodo, kad kiek didesnė partnerių nemokumo ir vėluojančių atsiskaitymų rizika yra šiose eksporto rinkose:

1. Vokietija. Nors verslo skolos santykis su BVP Vokietijoje (48,5 proc.) yra mažesnis nei ES vidurkis, tačiau pastaruoju metu Vokietijos bendrovių skola sparčiai didėja ir jau beveik pasiekė prieškrizinį lygį. Vokietija užima antrą vietą visoje ES pagal įmonių skolos santykio su BVP prieaugį nuo 2014 m.

2. Prancūzija. Prancūzija užima trečią vietą visoje ES pagal įmonių skolų ir BVP santykio prieaugį 2014-2018 m. Įmonių skolos ir BVP santykis Prancūzijoje (beveik 89 proc. BVP) viršija prieškrizinį lygį ir yra didesnis nei ES vidurkis.

3. Švedija. Švedijos bendrovių skola yra mažesnė nei prieš krizę, o nuo 2014 m. įmonių skolos santykis su BVP padidėjo nestipriai. Tačiau Švedijos bendrovių skola siekia net 112 proc. nuo BVP ir beveik 1,5 karto viršija ES vidurkį (76 proc.). Galima daryti atsargią prielaidą, kad Švedijoje didžioji dalis įmonių skolos yra koncentruota statybų ir NT sektoriuje – tačiau įmonių finansų problemos iš statybų sektoriaus gali greitai išplisti į kitus ekonomikos sektorius.

4. Norvegija. Nuo 2014 m. Norvegijos bendrovių skolų ir BVP santykis sumažėjo – tačiau jis viršija prieškrizinį lygį ir yra didesnis nei ES vidurkis.

5. Nyderlandai. Nors Nyderlandų bendrovių skolų ir BVP santykis nuo 2014 m. sumažėjo, tačiau Nyderlanduose įmonių skolos sudaro net 139 proc. šalies BVP; tai – ketvirtas rezultatas visoje ES. Negana to, įmonių skolos ir BVP santykis yra didesnis nei prieš krizę.

6. Belgija. Belgijoje 2014-2018 m. įmonių skolų ir BVP santykis išaugo labiausiai visoje ES; skolų ir BVP santykis siekia beveik 119 proc. šalies BVP ir viršija prieškrizinį lygį. Belgijos įmonių skolų ir turto santykis 2014-2018 m. taip pat didėjo ir taipogi viršija prieš krizę buvusį lygį. Belgijos bendrovių skolų ir BVP santykis 1,5 karto viršija ES vidurkį.

7. Airija. Airijos bendrovių skolos siekia net 181,6 proc. šalies BVP ir gerokai viršija prieškrizinį lygį (128 proc. BVP).

8. Lenkija. Įmonių skolų ir BVP santykis jau viršija prieškrizinį lygį; prieškrizinį lygį taip pat viršija ir Lenkijos bendrovių skolų ir turto santykis. Tačiau teigiamai galima vertinti tai, kad Lenkijos įmonių skolos ir BVP santykis (41 proc.) vis dar yra gerokai mažesnis nei ES vidurkis.

9. Slovakija. Nepaisant to, kad Slovakijos bendrovių skolos siekia tik 48 proc. BVP ir yra mažesnės nei ES vidurkis, Slovakijoje nuo 2014 m. išaugo tiek įmonių skolų ir BVP, tiek įmonių skolų ir turto santykis. Negana to, abudu rodikliai jau viršija prieškrizinį lygį.

10. Italija. Koronaviruso epicentras Europoje, kur susirgimų skaičius straipsnio rašymo metu jau viršijo 12 tūkst., vien trečiadienį (kovo 11 d.) mirčių skaičius pašoko trečdaliu iki 827. Italijos bendrovių skolos ir BVP santykis (66 proc.) yra mažesnis nei ES vidurkis ir nuo 2014 m. stipriai sumažėjo – šį aspektą reikia vertinti teigiamai kadangi skirtingai nuo valstybės, Italijos verslas nėra stipriai užsiskolinęs ir mažina skolų kuprą. Tačiau grėsmingai didelis viruso mastas bei valdžios įvestas masinis karantinas reiškia, kad šalies ekonomika iš esmės yra paralyžiuota. Be vyriausybės įsikišimo Italijos įmonės greitai susidurs su finansiniais sunkumais – atitinkamai tai reiškia potencialius nuostolius ir Lietuvos bendrovėms.

Ką reikėtų daryti ir kokių priemonių imtis Lietuvos bendrovėms, dirbančioms minėtose eksporto rinkose?

Šiuo atveju įmonėms gali būti naudingos šios rekomendacijos:

1. Eksporto rinkų ir eksporto partnerių diversifikavimas. Rekomenduojame pernelyg stipriai nepriklausyti nuo vienos eksporto rinkose (net tos, kur partnerių neatsiskaitymų rizika yra maža) ir ypač – nuo vieno ar tik kelių užsakovų. Platesnis eksporto geografijos ir verslo partnerių paskirstymas leistų Lietuvos eksportuotojams sumažinti klientų eksporto rinkose nemokumo riziką.
2. Eksporto rizikos valdymas – eksporto sutarčių draudimas. Koronavirusui plintant ES rinkoje ir didėjant ekonomikos sulėtėjimo/partnerių nemokumo rizikai, rekomenduojame Lietuvos eksportuotojams aktyviau drausti eksporto kontraktus. Klientų eksporto rinkose nemokumo atveju draudimas leistų minimizuoti patirtus nuostolius.

3. Aktyviau naudotis faktoringo bendrovių paslaugomis. Šalia savo tradicinių paslaugų, faktoringo bendrovės taip pat administruoja gautinas sumas iš savo klientų užsakovų: surenka mokėjimus ir sužiūri, ar pilnai ir laiku atsiskaitoma; siunčia priminimus vėlavimų atveju, bendrauja su paslaugų užsakovais ir derina su klientais, jei atsiskaitymo terminai tampa ženkliai ilgesni; taiko išieškojimo paslaugą, jei nepavyksta rasti abipusio susitarimo. Praktika parodo, kad faktoringo finansavimas padeda „sudrausminti“ klientą, t.y. klientai stengiasi laiku apmokėti sąskaitas, kuriose yra numatytas faktoringo finansavimas. Pats faktoringo finansavimas yra aktualus toms Lietuvos bendrovėms, su kuriomis vietos ir užsienio klientai atsiskaito ne iš karto, bet po tam tikro laiko, pvz. mokėjimas yra atidedamas mėnesiui arba dviem mėnesiams. Faktoringo bendrovės suteikia galimybę gauti 80-90 proc. sumos dar sąskaitos išrašymo dieną, kas automatiškai atlaisvina įmonių apyvartinį kapitalą.
Galų gale, reikėtų paminėti ir rinkas, kurios yra santykinai mažiau rizikingos eksporto plėtros aspektu: Latvija; Estija; Jungtinė Karalystė (Brexit aspektas ir jo pasekmės UK ekonomikai šiame straipsnyje nėra nagrinėjami); Danija; Suomija; Austrija; Ispanija; Vengrija; Čekija; Rumunija. Trumpai apibendrinant, šiose valstybėse yra (1) fiksuojamas įmonių skolų rodiklių sumažėjimas; ir/arba (2) įmonių skolos yra žemos ES kontekste bei atsilieka nuo prieškrizinio lygio.

Apibendrinant, Europoje sparčiai plintant koronavirusui, ES verslas neišvengiamai susidurs su įvairiais iššūkiais ir komplikacijomis. Bet labiausiai nukentės įmonės, turinčios didelę skolų kuprą ir balansuojančios tarp veiklos nutraukimo riba. Šiame kontekste Lietuvos eksportuotojams naudinga matyti eksporto rinkas, kuriose klientų nemokumo ir vėluojančių atsiskaitymų rizika yra padidinta. Tokiose rinkose įmonėms rekomenduojame diversifikuoti pardavimų portfelį, aktyviau drausti eksporto kontraktus bei naudotis faktoringo bendrovių teikiamomis gautinų sumų administravimo paslaugomis.

Europos Sąjungos ne finansų bendrovių paskolų santykis su BVP, proc. (Eurostat; SME Finance paskaičiavimai)

Aleksandras Izgorodinas. Koronavirusas: dešimt eksporto rinkų, kurių reikia labiausiai saugotis Lietuvos verslui ir ką daryti
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
2.8000

Vaidotas Rūkas. Banguojant finansų rinkoms, matyti ir šviesioji „juodosios gulbės“ pusė (2)

Šiemet į pasaulio finansų rinkas įsisukus „juodajai gulbei“, jos tapo panašios į audringai...

Tomas Jakubauskas. Veido kaukių ir kitų apsaugos priemonių gamyba: ko gamintojai ir pardavėjai neturėtų pamiršti?

Esant apsaugos priemonių trūkumui daugelis pradėjo kaukes, respiratorius ir pan. ne tik gamintis...

Domas Dargis. 2020 m. pradžia būsto rinkoje – po statistika slepiasi didžiuliai iššūkiai (6)

2020 m. I-as ketvirtis Vilniaus būsto rinkoje fiksavo vidutiniškai panašius rezultatus, kaip ir...

Indrė Genytė-Pikčienė. Vakcina ekonomikai – ne tik skolinimasis (1)

Šiandien gyvename tokiomis sąlygomis, kai ekonominės prognozės sensta ne savaitėmis, o...

Aurimas Banys. Pokyčiai ES projektų priežiūroje: į lankstesnius terminus ir didesnį avansą pretenduos ne visi

Vis garsiau kalbama apie COVID-19 pandemijos žalą pasaulio ekonomikai, todėl vyriausybės ieško...

Top naujienos

Profesorius Ambrozaitis – apie karantino švelninimą: per anksti atleidus vadeles, epidemija persiris į antrą fazę (248)

Gydytojas infektologas, Vilniaus universiteto Medicinos universiteto profesorius Arvydas...

Lietuvos gamyklose mažėja užsakymų: didžiausias iššūkis – ką daryti su darbuotojais (54)

Užsakymų mažėja, o kai kur stringa ir tiekimas. Su tokia realybe susiduria Lietuvoje veikiančios...

Po Šimašiaus pasipiktinimo – naktinis SAM paaiškinimas: mobilieji punktai bus uždaryti tik 2 dienas atnaujinta 00:10 val. (641)

Vilniaus meras Remigijus Šimašius socialiniame tinkle užsiminė apie dar vieną papiktinusį...

Klaipėdoje nuo šeštadienio apribojama universitetinės ligoninės veikla (28)

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas vėlyvą penktadienio vakarą savo feisbuko paskyroje...

Po ambasadorės pasibaisėjimo kaukių kainomis, „Norfa“ atkerta: gal galite padėti nupirkti pigiau? (785)

Ina Marčiulionytė , Lietuvos ambasadorė Kinijoje, savo paskyroje „Facebook“ pasidalijo...

Orai: termometrų stulpeliai šoktelės aukštyn (3)

Šeštadienio dieną vyraus nepastoviai debesuoti orai , giedresnis bus rytas ir vakaras, dieną...

Vilniuje nusileido specialus lėktuvas iš Londono (90)

Penktadienį prieš vidurnaktį Vilniuje nusileido specialaus lėktuvas su lietuviais iš Londono.

Baltarusijos žiniasklaida: užteks, situacija jau ir taip nukeliavo per toli (273)

„Niekas nepasikeis. Nekris naftos kainos. Nebus šuolių akcijų biržoje. Netgi ledynai nepradės...

Vašingtoną apkaltino piratavimu: „konfiskavo“ Vokietijai skirtą kaukių siuntą (57)

Jungtinės Valstijos perėmė Bankoko oro uoste į Vokietiją išsiųstų Kinijoje pagamintų...

Kita karantino pusė: tokių degalų kainų vairuotojai nematė jau seniai (133)

Nors karantino metu gyventojams patariama laiką leisti namie, o transporto srautai smarkiai...

|Maža didelių žinių kaina