Trečią 2020 m. ketvirtį Airija iš karto du kartus pasižymėjo BVP statistikoje: ji ne tik tapo lydere pagal metinį BVP pokytį – Airija yra vienintelė ES valstybė, kurios BVP trečiąjį 2020 m. ketvirtį augo, t.y. buvo didesnis nei trečiąjį 2019 m. ketvirtį. Ir ne šiaip didesnis, o net 8,1 proc. didesnis nei trečiąjį 2019 m. ketvirtį.
Kaip Airijai pavyko išstumti Lietuvą iš lyderės pozicijos pagal metinį BVP pokytį ir kaip Airijai trečiąjį 2020 m. ketvirtį pavyko pasiekti net 8 proc. BVP augimą tuo metu, kai kitų ES valstybių ekonomikos toliau krenta?
Atsakymas yra labai paprastas – Airijos ekonomika yra idealiai sukurta, kad augtų Covid pandemijos metu dėl ypatingos savo ekonomikos struktūros, kurioje dominuoja farmacijos pramonė ir ICT sektorius.
Eurostat duomenys rodo, kad Airijoje trečiąjį 2020 m. ketvirtį, lyginant su 2019 m. trečiuoju ketvirčiu, iš visų ekonomikos sektorių lyderiai pagal nominalų pridėtinės vertės augimą buvo du sektoriai: apdirbamoji gamyba (+3,5 mlrd. EUR) ir ICT (+3,8 mlrd. EUR). Dėl ICT sektoriaus viskas daugiau mažiau aišku – mažas pelno mokestis vilioja į Airiją technologijų gigantus. O nepamirškime, kad ICT sektoriaus svarba šios pandemijos metu stipriai išaugo.
Tačiau net ir be ICT sektoriaus Covid-19 epidemijos metu Airija turi milžinišką pranašumą prieš kitas ES valstybes – didžiulį farmacijos pramonės svorį ekonomikoje. Paprastai kalbant, net ir be ICT sektoriaus, Airijos ekonomika yra sukurta augti pandemijos metu. Kokia gi yra Airijos ekonomikos struktūra?
- Pradėti reikia nuo pramonės dalies Airijos BVP – čia ir matome pirmą milžinišką skirtumą tarp Airijos ir kitų ES valstybių. Eurostat duomenys rodo, kad 2019 m. apdirbamoji gamyba generavo net 34,8 proc. Airijos BVP, ir pagal pramonės „svorį“ BVP Airija stipriai pirmauja visoje ES. Palyginimui – antroje vietoje pagal pramonės dalį BVP esančioje Čekijoje pramonė generuoja 28 proc. BVP, o ES pramonės lyderėje Vokietijoje pramonė generuoja „tik“ 22 proc. BVP. Lietuvoje pramonė generuoja 19,4 proc. BVP.
- Kuo yra ypatinga Airijos pramonė? Airijos pramonė yra ypatinga tuo, kad joje dominuoja ... farmacijos ir vaistų pramonė. Airijos statistikos departamento duomenys rodo, kad 2019 m. farmacijos pramonė generavo net 40 proc. nuo visos Airijos pramonės apyvartos. Palyginimui – antroje vietoje pagal „svorį“ pramonės apyvartoje esanti maisto pramonė generuoja 17 proc. visos Airijos pramonės apyvartos.
- Kaip Airijos farmacijos pramonė pagal dalį visos pramonės apyvartoje atrodo kitų ES valstybių kontekste? Duomenys apie Airijos farmacijos pramonės rodiklius tiek Airijos statistikos departamente, tiek Eurostate yra konfidencialūs, todėl tikslaus palyginimo padaryti neišeis, bet galima pabandyti. Eurostat duomenys rodo, kad tarp 22 ES valstybių, kurios teikia duomenis apie savo farmacijos industriją, lyderė pagal farmacijos pramonės dalį visoje pramonės apyvartoje yra Danija, kur farmacijos pramonė generuoja 12,6 proc. visos pramonės apyvartos. Airijos statistikos departamentas sako, kad Airijoje farmacijos pramonė generuoja 40 proc. visų pramonės pardavimų. Taigi pagal farmacijos pramonės „svorį“ visoje pramonės apyvartoje Airija artimiausią konkurentą Daniją lenkia 3,1 karto.
Kaip atrodo Airijos farmacijos pramonės ir visos apdirbamosios gamybos sektoriaus dinamika trečiąjį šių metų ketvirtį?
Kadangi duomenys apie Airijos farmacijos pramonę yra konfidencialūs, Eurostat net neleidžia ištraukti nei Airijos farmacijos pramonės gamybos pokyčių, nei visos Airijos apdirbamosios pramonės gamybos pokyčių.
Bet ir šitą dalyką galima apžaisti. Pavyzdžiui, Eurostat leidžia pažiūrėti duomenis apie pridėtinės vertės apdirbamosios pramonės sektoriuje pokytį už trečiąjį šių metų ketvirtį kiekvienoje ES valstybėje, įskaitant ir Airiją. Tai yra netgi dar geresni duomenys nei tiesiog pramonės gamybos pokyčiai.
Ką rodo šie skaičiai? Jie rodo, kad trečiąjį 2020 m. ketvirtį, palyginti su 2019 m. trečiu ketvirčiu, Airijos apdirbamosios pramonės pridėtinė vertė padidėjo net 12,6 proc., o pagal apdirbamosios pramonės pridėtinės vertės metinį pokytį Airija stipriai pirmavo visoje ES.
Antroje pagal šį rodiklį esančioje Lenkijoje apdirbamosios pramonės pridėtinė vertė trečiąjį ketvirtį per metus padidėjo 3,3 proc., o trečioje vietoje esančioje Lietuvoje fiksuojamas 1,7 proc. augimas. Toks Airijos pramonės pridėtinės vertės šuolis nestebina atsižvelgiant į stipriai padidėjusį farmacijos pramonės poreikį Covid-19 pandemijos metu.
Airijos apdirbamoji pramonė trečiąjį ketvirtį pasižymėjo ne tik tuo, kad pademonstravo spartų procentinį pridėtinės vertės prieaugį – ji taip pat pademonstravo ir didelį nominalų pridėtinės vertės prieaugį. Tai reiškia, kad sparti Airijos apdirbamosios pramonės plėtra (spėju, kad farmacijos pramonės sąskaita) labai stipriai prisidėjo prie Airijos BVP augimo.
Taigi, net ir atmetus puikų Airijos verslo klimatą, kuris traukia į šalį ICT gigantus, nei viena ES valstybė neturi jokių šansų konkuruoti su Airija BVP dinamikoje Covid-19 epidemijos metu. Airija, kuri iš kitų ES valstybių išsiskiria milžinišku farmacijos pramonės „svoriu“ visoje pramonėje ir ekonomikoje, tiesiog negali nepirmauti visoje Europoje pagal BVP dinamiką. Lietuva nuo pat Covid-19 epidemijos pradžios neturėjo jokių šansų būti lydere pagal BVP pokytį – dėl Airijos ekonomikos ypatumų.
