aA
Naujausia statistika rodo, kad kreditavimo apimtys Lietuvoje ir toliau didėja – tačiau detalesnis žvilgsnis į bankų paskolų dinamiką leidžia daryti prielaidą, kad pastaruoju metu Lietuvos kreditavimo sistemoje vyksta svarbūs struktūriniai pokyčiai arba lūžiai.
Aleksandras Izgorodinas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pirma – bankai ir toliau aktyviai skolina gyventojams, bet verslo kreditavimas pastaruoju metu visai sustojo. Antra – kadangi įmonės vis sunkiau prieina prie tradicinio finansavimo (bankų paskolų), verslas vis aktyviau žvalgosi į alternatyvas, t. y. ne bankų finansavimo šaltinius.

Iš pirmo žvilgsnio, naujoji kreditavimo statistika nekelia jokių klausimų: 2019 m. balandį, palyginti su 2018 m. balandžiu, bendras bankų paskolų portfelis (įtraukti visi segmentai išskyrus tarpbankinį skolinimą) išaugo 4,1 proc. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP padidėjo 3,9 proc., tad iš pirmo žvilgsnio bankų kreditavimas auga tiek pat, kiek ir visa Lietuvos ekonomika. Tačiau detaliau pažiūrėjus į skaičius, galima pastebėti, kad šiemet stipriai skiriasi namų ūkių (t. y. gyventojų) ir įmonių skolinimosi tendencijos.

Skaičiai rodo, kad bankai šiemet itin aktyviai skolina gyventojams – pavyzdžiui, šių metų balandį, palyginti su praėjusių metų balandžiu, bankų paskolų portfelis gyventojams padidėjo 8,5 proc., tame tarpe paskolų vartojimui portfelis per metus išaugo 7 proc., o bankų paskolų būstui įsigyti portfelis per metus padidėjo 9,2 proc. Taigi, bankai šiuo metu aktyviai kredituoja gyventojų segmentą tiek per vartojimo paskolas, tiek ir per būsto paskolas, o sparčiai augančios bankų paskolos gyventojams tikrai prisideda ir prie Lietuvos vartojimo augimo.

Tuo pačiu metu kreditų įmonėms dinamika pastaruoju metu atrodo liūdnai: jeigu šių metų sausį metinis bankų kreditų portfelio įmonėms augimas dar siekė 5,2 proc., tai šių metų balandį įmonių kreditavimas iš esmės sustojo. Konkrečiai kalbant, šių metų balandį metinis bankų paskolų įmonėms portfelis padidėjo vos 0,4 proc. Įmonių kreditavimo statistika pagal atskirų ekonomikos sektorių pjūvį atrodo dar silpniau: iš pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių prie paskolų šiuo metu gerai prieina transportas ir vidaus prekyba, tuo tarpu kai kituose sektoriuose situacija yra liūdnoka. Pavyzdžiui, apdirbamosios gamybos sektoriuje gamybos apimtys pirmą šių metų ketvirtį lyginant su 2018 m. pirmu ketvirčiu išaugo apie 8 proc., o paskolų portfelio vertė pramonei per tą patį laikotarpį susitraukė 1,2 proc.

Apskritai, tas faktas, kad bankai kreditavimo prasme persiorientuoja iš verslo į vartotojų segmentą, gerai atsispindi ir bankų paskolų struktūros pokyčiuose: pavyzdžiui, 2008 m. bankų paskolos namų ūkių segmentui užėmė 42 proc. bankų paskolų portfelio struktūroje, o 2019 namų ūkių segmentas jau užėmė 49 proc. bankų paskolų portfelio struktūroje. Priešingai, įmonių „svoris“ bankų paskolų struktūroje nukrito nuo 52 proc. 2008 m. iki 43 proc. šiemet.

Taip, priežastys, dėl kurių įmonių kreditavimas stoja, yra diskusijų objektas, ir tokių priežasčių gali būti kelios. Visgi, ko gero viena pagrindinių priežasčių yra tai, kad komerciniai bankai įžvelgia Lietuvos ekonomikos augimo ciklo pabaigą ir atitinkamai pradeda griežčiau vertinti potencialius klientus, t. y. skolina labai atsargiai. Lietuvos banko atliekamos įmonių apklausos rodo, kad 2018 m. antrą pusmetį buvo atmesta 34 proc. įmonių prašymų dėl naujo kredito suteikimo arba esamų kredito sąlygų keitimo – gerokai daugiau nei 2017 m. antrą pusmetį. Negana to, 48 proc. Lietuvos banko apklausoje dalyvavusių įmonių teigia, kad skolinimas verslui yra visiškai arba iš dalies apribotas, o 46 proc. respondentų 80–100 proc. plėtrai reikalingų lėšų ketina imti iš vidaus (t. y. savo pačių) lėšų.

Stojant bankų finansavimui, Lietuvos įmonės pradėjo aktyviau naudotis ne bankų finansavimo galimybėmis – ir tą faktą parodo iš karto keli svarbūs niuansai. Pavyzdžiui, Lietuvos banko apžvalgos rodo, kad šiuo metu galima įžvelgti bent tris alternatyvas, kuriomis Lietuvos verslas pradėjo aktyviau naudotis. Pirma – prekybos kreditai; antra – paskolos iš kitų įmonių; ir trečia – ilgalaikių skolos vertybinių popierių (paprastai kalbant – obligacijų) išleidimas.

Per visus 2018 m. Lietuvos įmonių prekybos kreditų įsipareigojimai padidėjo 8,5 proc., tame tarpe sparčiai augo Lietuvos įmonių prekybos kreditų įsipareigojimai kitoms įmonėms – čia per visus 2018 m. prieaugis siekia 7,4 proc. Savo ruožtu, 2018 m. pradžioje Lietuvos įmonių sukaupti prekybos kreditų įsipareigojimai kitoms lietuviškoms įmonėms apskritai augo dviženkliai – toks augimas, pavyzdžiui, gali reikšti kad Lietuvos įmonės aktyviau pradėjo naudotis ne bankų faktoringo finansavimo sprendimais. Šie sprendimai leidžia įmonėms uždengti trumpalaikį apyvartinių lėšų trūkumą tuo atveju, jei klientas su įmone atsiskaito ne iš karto, bet, pavyzdžiui, po 30 dienų.

Antra – pernai Lietuvos įmonės aktyviai skolinosi iš kitų įmonių. Pernai Lietuvos įmonės iš kitų lietuviškų įmonių aktyviai skolinosi tiek trumpam, tiek ir ilgam laikotarpiui: 2018 m. įmonių trumpalaikių paskolų įsipareigojimų kitoms įmonėms vertė išaugo 22,4 proc.; bet taip pat gana stipriai (+8,4 proc.) augo ir Lietuvos verslo ilgalaikių paskolų kitoms įmonėms įsipareigojimai. Taigi, pernai Lietuvos verslas kitoms lietuviškoms įmonėms suteikė gerokai daugiau tiek trumpalaikių, tiek ir ilgalaikių paskolų.

Galų gale, taip pat reikėtų paminėti ir obligacijas. Statistika rodo, kad Lietuvos įmonės nuo 2017 m. antrojo pusmečio pradėjo gerokai aktyviau leisti obligacijas ir tokiu būdu finansuoti verslo plėtrą. Pavyzdžiui, Lietuvos banko skaičiai rodo, kad 2017 m. pirmą ketvirtį sukaupti Lietuvos įmonių obligacijų įsipareigojimai siekė 203 mln. Eur, 2018 m. pirmą ketvirtį – jau 479 mln. Eur, o 2018 m. ketvirtą ketvirtį – lygiai 1 mlrd. Eur. Iš vienos pusės, šiuose skaičiuose dominuoja „Maxima Grupė“, kuri 2018 m. pabaigoje sėkmingai išplatino 300 mln. Eur obligacijų emisiją – tačiau galimybėmis platinti obligacijas domisi vis daugiau įvairių kompanijų.

Skaičiai rodo, kad Lietuvos įmonių obligacijas daugiausia perka užsieniečiai: iš 1 mlrd. sukauptų ilgalaikių vertybinių popierių įmonių įsipareigojimų, 811 mln. Eur tenka „likusiam pasauliui“, arba užsieniui. Lietuvos įmonių obligacijų įsipareigojimų užsieniui vertė pastaruoju metu auga žaibiškai: nuo 6,2 mln. Eur 2017 m. pirmą ketvirtį iki 811 mln. 2018 m. ketvirtą ketvirtį. Panašu, kad į Lietuvos įmonių obligacijas aktyviau investuoja ir pačios lietuviškos įmonės: įmonių obligacijų įsipareigojimų kitoms įmonėms vertė išaugo nuo 4,25 mln. Eur 2015 m. pradžioje iki 18,7 mln. Eur 2018 m. gale.

Taigi, apibendrinant, šiuo metu Lietuvos bankinio kreditavimo rinkoje matosi tam tikras struktūrinis lūžis: bankai aktyviai finansuoja gyventojus, o įmonių finansavimas yra sustojęs. Tačiau sustojęs tradicinis bankų finansavimas paskatino Lietuvos verslą aktyviau naudotis ne bankų finansavimo galimybėmis – tokiomis kaip (1) prekybos kreditai, arba ne bankinis faktoringas; (2) paskolos iš kitų įmonių; (3) obligacijų emisijos. Tikėtina, kad artimiausiu metu tradicinio bankinio finansavimo galimybės Lietuvos įmonėms išliks ganėtinai ribotos – kreditai ir toliau bus prieinami stambiam verslui, tačiau smulkus ir vidutinis verslas gali turėti gana ribotą priėjimą prie bankų paskolų. Todėl galima prognozuoti, kad artimiausiu metu ne bankų finansavimo galimybėmis pradės domėtis vis daugiau ir daugiau Lietuvos SVV įmonių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
5.0000

Ūkininkas – trumpas keleto „Gyvulių ūkio“ sąvokų ir stereotipų paaiškinimas (26)

Tenka konstatuoti, kad mes, ūkininkai, pralaimime informacinį „karą“, visais frontais, turbūt...

Šarūnas Keserauskas. Konkurencijos tarybos baudos turi atgrasyti verslą nuo itin žalingų pažeidimų atsakymas advokatui M. Juoniui (2)

Savo atsakymą , kad Konkurencijos taryba nėra tokia baisi, kaip kartais piešiama, pradėsiu nuo...

Jūratė Cvilikienė. Vasara praėjo, žiemos švenčių dar nematyti – gal „pasišopinam“? (3)

Vartojimas Lietuvoje sparčiai vejasi europietiškąjį vidurkį − pernai vieno šalies...

Vaidotas Dauskurdas. Darbuotojo atleidimas iš darbo už „antrą tokį patį“ darbo pareigų pažeidimą

Ne kartą savaitraštyje esame aptarę galimus darbo santykių nutraukimo pagrindus, taip pat ir darbo...

Laura Duksaitė-Iškauskienė. Paklausus vadovas visą gyvenimą – kaip išsilaikyti karjeros viršūnėje?

Vadovo postas daug kam yra aukščiausias karjeros taškas ir siekiamybė. Vis tik neretai nutinka,...

Top naujienos

Ginekologė – apie Sinickio pasirinkimą pasidaryti vazektomiją: žmonai jis padarė paslaugą (320)

Daugiau vaikų su žmona nebeplanuojantis Tomas Sinickis garsiai pareiškė, kad jam yra atlikta...

Teniso deive vadintos Suzanne Lenglen gyvenimas apgaubtas paslaptimi. Kaip ir mirtis

Prieš 100 metų Suzanne Lenglen debiutavo Vimbldono turnyre ir iškart užkariavo ne tik teniso...

LNK: Kauno klinikose ligonei vietoje vaistų sulašino dezinfekcinio skysčio (297)

Absurdas Kaune – vietoje vaistų paauglei į veną sulašino dezinfekcinio skysčio, praneša LNK...

Meksikos gatvėse – tikras karas: pareigūnai puolė „El Chapo“ sūnų, gatves nusėjo aibė lavonų po mūšio Guzmanas paleistas (29)

Šiaurinėje Meksikos dalyje įvyko intensyvūs susirėmimai, kai saugumo pajėgos sučiupo vieną...

Šio vaikino situacija ypač sudėtinga: ligos atvejis Lietuvoje – toks vienintelis, o prieinamo gydymo nėra (33)

Iš Pajūrio kilęs 18-metis Jonas (vardas pakeistas dėl asmeninio šeimos noro - DELFI) vengia...

Vijūnėlės dvaras jau nugriautas, bet bauda jo savininkui tebeskaičiuojama (84)

Paskutinę šios savaitės darbo dieną Druskininkuose, Vijunėlės tvenkinio pakrantėje, kur...

Įdomiausi vandens parkai kaimyninėse šalyse

Smagiausias akimirkas vasarą patiriame prie vandens telkinių, o žiemą šiuos patyrimus galima...

Matijošaičio patarėja tapusi Meilutytė: negalvojau labai ilgai (246)

„Labai simpatiška, daug pasiekusi, žinoma plaukikė“, – atsakydamas į klausimą, kodėl į...

Bus kuo pasidžiaugti: laukia išskirtinis savaitgalis ir kitos geros naujienos (2)

Sinoptikai skelbia, kad šis rudens savaitgalis numatomas itin gražus – kai kur temperatūra kils...

Prasideda didžiausias darbuotojų atleidimas per visą bankų istoriją (33)

Technologijų progresas sukels didžiausią darbuotojų vietų mažinimą per visą bankų...