Pozityviai galima vertinti, kad ketvirtą 2019 m. ketvirtį Lietuvos BVP augo lygiai tiek pat, kaip ir trečią ketvirtį: +3,7 proc. Tai reiškia, kad dabartinės komplikacijos pasaulio ekonomikoje kol kas fundamentaliai nenusvėrė žemyn Lietuvos ūkio plėtros tempo. Tačiau reikia pripažinti, kad lyginant su pirmu pusmečiu Lietuvos BVP plėtra kiek sulėtėjo: jeigu pirmą 2019 m. pusmetį BVP išaugo 4,1 proc., antrąjį pusmetį BVP plėtra sulėtėjo iki 3,7 proc.
Prie lėtesnės antrojo pusmečio Lietuvos BVP plėtros labiausiai prisidėjo du didžiausi Lietuvos ekonomikos sektoriai – pramonė su 21 proc. „svoriu BVP ir mažmeninė prekyba su 19 proc. „svoriu“ Lietuvos ekonomikoje. Pavyzdžiui, abu minėti sektoriai ketvirtą 2019 m. ketvirtį pademonstravo teigiamą plėtros dinamiką, tačiau augo ne tik lėčiau nei trečią ketvirtį, bet apskritai lėčiausiai per visus 2019 m. Pramonės gamybos apimtys ketvirtą ketvirtį išaugo 4,1 proc., tuo tarpu mažmeninės prekybos apyvarta išaugo lygiai 4 proc. Palyginimui – trečiąjį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos pramonės gamyba padidėjo 5,4 proc., o mažmeninės prekybos apyvarta išaugo 4,3 proc., o pirmąjį 2019 m. ketvirtį - atitinkamai 8,2 ir 7,1 proc. Tačiau tikėtina, kad sulėtėjusias pramonės ir vidaus prekybos apsukas nusvėrė besitęsiantis įspūdinga transporto sektoriaus plėtra bei išaugusios Lietuvoje atliktų statybų darbų apimtys.
Nebūčiau linkęs dramatizuoti besitęsiančio Lietuvos pramonės apsukų sulėtėjimo, kadangi ketvirtą 2019 m. ketvirtį Lietuvos pramonės dinamikai nemažai pakenkė įspūdingi rezultatai 2018 m. pabaigoje. Turint omenyje besitęsiantį pramonės nuosmukį euro zonoje, Lietuvos pramonės plėtros tempas atrodo tikrai pozityviai.
Negana to, Eurostat apklausos rodo, kad ketvirtą ketvirtį Lietuvos pramonė buvo tarp lyderių Europoje pagal eksporto prognozių dinamiką, o lyginant su 2018 m. ketvirtu ketvirčiu, Lietuvos gamintojai netgi nežymiai pagerino (+0,1 punktu) eksporto prognozes. Be to, 2019 m. gruodį pramonės pajėgumų panaudojimo lygis Lietuvoje siekė 76,3 proc. ir toliau svyravo tiek visų laikų istoriniu 77,9 proc. maksimumu, pasiektu 2017 m. pabaigoje. Tai reiškia, kad antrąjį 2019 m. pusmetį Lietuvos gamintojai nesiskundė užsakymų trūkumu – užsakymų turėjo tiek stambesni, tiek ir smulkesni gamintojai. Paradoksalu, bet prie optimistinių Lietuvos gamintojų lūkesčių iš dalies prisideda turbulencijos pasaulio ekonomikoje. Euro zonos gamintojams bandant išsilaikyti buksuojančiose eksporto rinkose, Lietuvos gamintojai gavo nemažai kontraktinės gamybos užsakymų dėl mažesnės gamybos savikainos.
Pramonės atveju nerimą kelia kitas aspektas – įsibėgėjantis Lietuvos pramonės eksportuojamos produkcijos kainų nuosmukis. Lietuvos gamintojai iš tiesų turėjo nemažą potencialių užsakymų portfelį, bet šių užsakymų įkainiai metams einant į pabaigą stipriai krito. Pavyzdžiui, jei 2019 m. pirmą ketvirtį Lietuvos pramonės eksportuojamos produkcijos kainos dar didėjo 2,2 proc., ketvirtą ketvirtį jau buvo fiksuotas 2,5 proc. nuosmukis.
Tad tikėtina, kad prie sulėtėjusių Lietuvos pramonės apsukų galėjo prisidėti tai, kad dėl kylančių vidinių kaštų (pavyzdžiui, atlyginimai) ir dėl krentančių kontraktinės gamybos įkainių dalis kontraktinės gamybos užsakymų Lietuvos gamintojams tapo nebepatrauklūs ir jų buvo atsisakyta. Šiemet gamybos įkainių rizika Lietuvos pramonei išliks didelė – buksuojant pasaulio ekonomikai, Lietuvos gamintojų eksporto partneriai ir toliau prašys kontraktinės gamybos tiekėjų mažinti paslaugų įkainius.
Savo ruožtu, prie sulėtėjusių mažmeninės prekybos apsukų labiausiai prisidėjo pablogėję Lietuvos vartotojų lūkesčiai. Pernai Lietuvos vartojimą veikė tiek teigiami, tiek neigiami faktoriai – tačiau neigiamų faktorių poveikis metų pabaigoje akivaizdžiai sustiprėjo. Iš vienos pusės, Lietuvos vartojimo plėtrą palaikė palanki situacija darbo rinkoje, t.y. aukštas užimtumas, žemas nedarbas bei didėjantys atlyginimai. Iš kitos pusės, spartesnę mažmeninės prekybos sektoriaus plėtrą vis labiau riboja sumažėjęs Lietuvos vartotojų optimizmo lygis bei padidėjęs gyventojų polinkis taupyti.
Lietuvos statistikos departamento paklausos rodo, kad Lietuvos vartotojai ir toliau rekordiškai teigiamai vertina savo finansinę situaciją, tačiau didelis negatyvių naujienų iš pasaulio ekonomikos srautas dalį Lietuvos vartotojų paskatino atsargiau vertinti Lietuvos ekonomikos ir darbo rinkos perspektyvas. Atitinkamai, dalis Lietuvos vartotojų 2019 m. pabaigoje susifokusavo į taupymą ir pastebimai sumažino vartojimo apetitus.
Apibendrinant, galima konstatuoti, kad 2019 m. Lietuvos ekonomika neblogai išlaikė turbulencijų pasaulio ekonomikoje egzaminą. Turint omenyje sudėtingą situaciją pasaulio ekonomikoje, Lietuvos pramonės ir transporto rezultatus galima vertinti teigiamai, nepaisant šiokio tokio pramonės plėtros sulėtėjimo metų pabaigoje. Kiek didesnį nerimą kelia besitęsiantis Lietuvos vartotojų optimizmo nuosmukis, kas ir toliau skatins dalį Lietuvos vartotojų labiau fokusuotis į taupymą.
