aA
Koronavirusui sukėlus beprecedenčius ekonominius ir socialinius iššūkius, o Vyriausybėms ir tarptautinėms organizacijoms nuolat ieškant priemonių ūkiui paskatinti, vis garsiau skamba raginimai susikoncentruoti į Žaliąjį susitarimą (angl. – the Green Deal) ir būtent jį laikyti kertiniu ekonominiu Europos atsaku į pandemijos sukeltą sunkmetį. Šis receptas gali būti prasmingas ir Lietuvai – pastebimos naudos galėtų atnešti atokesniems, nuo sostinės labiau nutolusiems regionams.
Aistis Radavičius
Aistis Radavičius
© Asmeninio albumo nuotr.

Žaliąjį susitarimą akcentuoja 17 valstybių

Covid-19 pandemija staigiai sustabdė Lietuvos ekonomiką – didelė dalis verslo įmonių buvo priverstos (pri)stabdyti savo veiklą, o šiuo metu deda visas įmanomas pastangas jai atkurti. Verslas sprendžia tiek finansinių srautų, tiek ir galimybių išsaugoti anksčiau sukurtas darbo vietas iššūkius. Tuo metu Tarptautinis valiutos fondas, atsižvelgdamas į koronaviruso krizės poveikį, prognozuoja, kad šalies ekonomika šiais metais susitrauks 8,1 proc., o pernai 6,3 proc. siekęs nedarbo lygis išaugs iki 8,9 proc.

Tiek Vyriausybė, tiek ir kitos atsakingos šalies institucijos deda visas pastangas gaivinti stojantį šalies ūkį: padėti verslo įmonėms, darbo netekusiems gyventojams, paskatinti vartojimą. Tą pačią užduotį sprendžia ir kitos valstybės, o „Global Wind Energy Council“ skaičiuoja, kad visame pasaulyje paskelbtų stimuliavimo paketų bendra suma jau yra didesnė nei 10 trln. JAV dolerių.

Akivaizdu: ekonomikos atsigavimo tempas ir tvarumas priklausys nuo veiksmų, kurių visi kartu imsimės per ateinančius mėnesius. Siekiant maksimalios naudos, jie turėtų būti nukreipti ne tik į trumpalaikį efektą, bet ir į ilgalaikį poveikį. Būtent tai yra viena iš priežasčių, kodėl Europa raginama laikyti Žaliąjį susitarimą kertiniu ekonominiu regiono atsaku į pandemijos sukeltą sunkmetį ir paspartinti energetikos sistemos perėjimą prie atsinaujinančių šaltinių.

Iš viso 17 šalių – Austrija, Danija, Suomija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Ispanija, Švedija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Slovakija, Airija, Slovėnija bei Malta – dar prieš kurį laiką paragino šiuo laikotarpiu išlaikyti klimato ir ekologijos klausimus tarp politinės darbotvarkės prioritetų, planuojant ūkio atsigavimą po Covid-19 pandemijos. Laikytis Žaliajame susitarime iškeltų tikslų ragina ir Europos elektros, šildymo, vėsinimo, pastatų ir transporto sektorius vienijančios organizacijos.

Švari energija – regionų ekonomikai gaivinti

Atlikusi analizę ir atsižvelgdama į tarptautines tendencijas, Lietuvos vėjo elektrinių asociacija ragina jomis sekti ir Lietuvos Vyriausybę – sutelkti dėmesį į perėjimą prie švarios energijos vartojimo, išlaikant aukštus taršos mažinimo standartus ir nukreipiant viešąsias investicijas į aplinką tausojančias iniciatyvas. Tai leistų atsinaujinančiai, o taip pat – ir vėjo, energetikai įnešti ilgalaikį indėlį į šalies ūkio atsigavimą.

Vėjas jau dabar yra didžiausias elektros energijos šaltinis Lietuvoje – vėjo jėgainės pagamina daugiau kaip 40 proc. visos šalies vietinės elektros energijos generacijos. Jų pagaminamos švarios elektros energijos užtenka daugiau kaip 1,3 mln. Lietuvos gyventojų poreikiams patenkinti. Tuo pat metu į aplinką nepatenka ne mažiau kaip 0,7 Mt CO2 per metus.

Vėjo energetikos sektorius taip pat prisideda prie darbo vietų kūrimo, dažnu atveju – atokesnėse, nuo sostinės labiau nutolusiose savivaldybėse: Šilutės, Tauragės, Pagėgių, Šilalės, Mažeikių, Jurbarko, Naujosios Akmenės ir kt. Jų gyventojams tokios galimybės yra itin svarbios. Be to, vėjo energetikos projektų vystymas padeda kurti ar išsaugoti darbo vietas ir kituose susijusiuose sektoriuose. Planuojant ir vėliau statant vieną vėjo elektrinių parką kartu dirba net iki 30 skirtingose srityse besispecializuojančių bendrovių. Tarp jų – vėjo energetikos projektų vystytojai, turbinų ir jų komponentų gamintojai, elektros įrangos instaliavimo, sunkiosios technikos, metalo, statybų, inžinerijos paslaugų, plastiko pramonės, logistikos ir kitos kompanijos.

Asociacijos ekspertų skaičiavimais, sektorius per metus sumoka apie 20 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio, moka pelno, nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius. Taip pat – ilgalaikę nuomą už tūkstančius hektarų žemės savininkams jau minėtuose, nuo sostinės nutolusiuose regionuose, investuoja į regioninių kelių ir tinklų infrastruktūrą, remia vietos bendruomenes. Bendros vėjo energetikos sektoriaus investicijos Lietuvoje siekia 1 mlrd. eurų.

Svarbiausi žingsniai situacijai spręsti

Tačiau koronaviruso krizei sustabdžius ekonomiką smarkiai krito ir elektros energijos paklausa, ir jos kaina. Covid-19 ligos pandemijai stabdyti skirti apribojimai elektros energijos paklausą Europos šalyse sumažino 5-20 proc. Ne išimtis ir Lietuva – „Nord Pool“ duomenimis, balandį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, elektros energijos suvartojimas šalyje smuko maždaug 10 proc. Elektros energijos kaina siekė 23,31 EUR/MWh ir buvo maždaug 46 proc. mažesnė nei prieš metus.

Tai reiškia, kad vėjo energetikos projektų įgyvendinimui šiuo metu iškilo grėsmė. Todėl kreipėmės į Vyriausybę, kviesdami parodyti iniciatyvą skatinant tiek energetikos sektoriui, tiek ir visai šalies ekonomikai svarbią atsinaujinančių išteklių energetiką bei investuojant į jos infrastruktūros kūrimą.

Tarp svarbiausių pasiūlymų – VIAP lengvata įmonėms, perkančioms elektros energiją tiesiogiai iš gamintojų (pavyzdžiui, saulės ar vėjo elektrinių parkų); investicijos į elektros perdavimo tinklų stiprinimą, siekiant integruoti daugiau atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginių; mažiausiai 700 MW galios jūrinės pastotės ir eksporto kabelių iki sausumos infrastruktūros sukūrimas, visiškai ar dalinai finansuojamas ES investicinių fondų lėšomis; pavienių vėjo elektrinių statymo kaimiškose vietovėse skatinimas ir kitos priemonės.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad karantino metu išsitęsia terminai, per kuriuos projektų vystytojai gali gauti reikalingus atskirų institucijų dokumentus bei patvirtinimus, siūlome sukurti tarpinstitucinę atsinaujinančių išteklių projektų koordinavimo grupę. Tokia grupė galėtų paspartinti projektų įgyvendinimo procesus, kurie galiausiai atneštų pastebimos naudos šalies, o ypač – regionų, ekonomikai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Jurgita Navikienė. Dėl pokarantininių subsidijų pasigilinti verta – valstybės parama nemaža (3)

Šių metų kovo mėnesį daug kas piešė savo verslui patį juodžiausią scenarijų, tačiau po...

Greta Šiaučiulytė. 7 mitai apie investavimą, kuriuos turime išmesti iš galvos (8)

Norite investuoti, tačiau nedrįstate, nes esate girdėję, kad investavimui reikia daug pinigų,...

Berta Čaikauskaitė. Kai komunikuoja finansų sektorius, jautrumas bei žmogiškasis ryšys vis dar yra būtini (2)

Pastaraisiais metais finansų sektorius susiduria su įvairiais iššūkiais ir, panašu, kad esami...

Irmantas Bankauskas. Idėjos Lietuvos pramonei: 10 aktualiausių technologijų ir Vokietijos pavyzdys sėkmingai verslo ateičiai (1)

Pramonės sektorius Lietuvoje ir visame pasaulyje vis drąsiau kalba apie permainas, kurioms...

Laura Mociūnaitė. Pandemijos poveikis kainoms: vartojimo prekės pinga, paslaugų kainos sparčiai stiebiasi aukštyn (1)

Antrąjį šių metų ketvirtį kainų augimas Lietuvoje yra pastebimai sulėtėjęs. Nors...

Top naujienos

Konstitucinio Teismo darbuotojai pratrūko: valstybės institucijoms apskundė patį teismo pirmininką Dainių Žalimą (169)

Grupė Konstitucinio Teismo (KT) darbuotojų teismui laikinai vadovaujantį teismo pirmininką,...

Už mažas algas dirbti nebeapsimoka: lietuviai mėgaujasi išmokomis (390)

Užimtumo tarnyba (UT) šalyje fiksuoja rekordinį nedarbą, tačiau tuo pačiu metu Lietuvoje...

Koronaviruso protrūkis Kauno įmonėje: serga 18, dar tiriami apie 200 darbuotojų galimai nesilaikė saviizoliacijos (152)

Kaune įmonėje „Hegelmann Transporte“ kilus koronaviruso protrūkiui tiriami apie 200 šios...

Gražina Kristina Sviderskytė

Nebūti dalykai, sujaukę „Lituanicos“ istoriją: „vokiečių išgamos“

Atmintis yra keistas reiškinys: žmonės geba atsiminti nebūtus dalykus. Ypač po sukrečiančių,...

Katė maiše: kokį džokerį po Eurolygos kortų malka pakišo „Žalgiris“? (9)

Šių metų pradžioje šalies futbolo čempionė Marijampolės „Sūduva“ pirmą kartą istorijoje...

Indrė Stonkuvienė iš instagramo pragyvena jau 3 metus: įvardijo, kiek kainuoja jos vienas įrašas (87)

Prieš beveik aštuonerius metus, kuomet gimė dukra Cecilija, viena įtakingiausių šalies nuomonės...

Žemaitaičio, Zuoko ir Paulausko partija paskelbė pirmą rinkimų sąrašo penketuką (25)

Seimo nario Remigijaus Žemaitačio vadovaujamos partijos „ Laisvė ir teisingumas “ valdyba...

17 milijonų žmonių apėmęs tyrimas parodė tikruosius COVID-19 mirčių rizikos faktorius (20)

Visi žino, kad COVID-19 yra pavojingesnė vyresniems ir ligotiems žmonėms. Tačiau tai – tik...

Norvegijoje užpuolikas žiauriai subadė kelias moteris, viena mirė (57)

Norvegijos policija trečiadienį pranešė sulaikiusi vieną asmenį po incidento, per kurį buvo...

Skelbimų lentoje Radviliškio rajone – Skvernelį įžeidžiantis plakatas, sureagavo policija (36)

Policijai pranešta apie Radviliškio rajone, Baisiogalos miestelyje, skelbimų lentoje kabėjusį...

|Maža didelių žinių kaina