aA
Pastaraisiais metais kone visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje, įsibėgėjusi energetikos sektoriaus transformacija neišvengiamai keičia ir kitas sritis, netgi tokias kaip aviacija ar finansai. Reikšmingos įtakos vykstantiems procesams turi kintantis vartotojų požiūris, o čia itin išsiskiria jaunoji karta ir jos palaikymas švarios energetikos plėtrai.
Aistis Radavičius
Aistis Radavičius
© Asmeninio albumo nuotr.

Pozityvūs pavyzdžiai

Stiprėjančios aplinkos tausojimo tendencijos ryškiai pastebimos tiek energetikos, tiek ir kituose sektoriuose. Vis labiau įsibėgėjančių pokyčių mastą galima apibūdinti keliais pavyzdžiais.

Prieš kurį laiką – 2019-aisiais – Švedijos „fintech“ kompanija „Doconomy“ pristatė kredito kortelę, apribojančią išlaidavimą tuomet, kai vartotojas išnaudoja ne finansinį, o anglies dvideginio limitą. Kitaip tariant, kortelė seka kiekvieno pirkinio paliekamą anglies dvideginio pėdsaką ir nustoja veikti, kai pasiekiama mėnesiui numatyta riba. Ji apskaičiuojama pagal Jungtinių Tautų iškeltus anglies dvideginio mažinimo tikslus iki 2030-ųjų.

Dar vienas pavyzdys – Oslo oro uosto miestelis, užsibrėžęs ambicingą tikslą tapti pirmuoju pasaulyje „energy-positive“ oro uosto miesteliu. Jis ne tik naudos vien tik švarią energiją, bet ir veiks kaip vietinis tokios energijos generacijos šaltinis. Savo ruožtu Oslo oro uostas planuoja, kad visos jame važinėjančios transporto priemonės iki 2025-ųjų bus varomos vien tik elektra, o 2040-aisiais visi trumpieji skrydžiai bus vykdomi elektra varomais lėktuvais.

Reikšmingą indėlį į aplinkos tausojimą įneša ir didžiosios užsienio kompanijos, tokios kaip „Google“, „Amazon“, „Facebook“, „Apple“, IKEA, „Honda“, BMW, LEGO ir daugelis kitų. Jos jau kurį laiką skelbia naudojančios tik švarią, saulės ar vėjo elektrinėse pagamintą, elektros energiją, kurią įsigyja tiesiogiai iš gaminančių parkų.

Kaip teigiama neseniai paskelbtoje „Wunderman Thompson“ ataskaitoje, prasideda naujas ir visai kitoks korporatyvinės atskaitomybės laikotarpis. Verslo įmonės jau privalo atsižvelgti ir atliepti realybę, su kuria susiduria klimatas. „Climate positive“ ar „climate smart“ galiausiai taps ne pridėtine verte, o tiesiog šiuolaikiniu verslo modeliu.

Kintantis požiūris

Vykstančius pasikeitimus nulemia tiek pačių verslų noras prisidėti prie supančios aplinkos tausojimo, tiek ir nuolat augantys vartotojų lūkesčiai. Nors ilgą laiką buvo tvirtinama, kad vartotojai neteikia pirmenybės tvariai pagamintiems produktams, dabar įvairūs tyrimai ima rodyti priešingus rezultatus.

Ši tendencija jau pastebima ir Lietuvoje. Kaip rodo neseniai atlikto gyventojų tyrimo duomenys, net 57,4 proc. gyventojų iš dalies arba labai svarbu, kad verslo įmonės, kurių paslaugas ar prekes jie perka, naudotų iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją. Čia itin smarkiai išsiskiria jauniausia tyrime dalyvavusių gyventojų grupė – net trys ketvirtadaliai 18-29 metų amžiaus gyventojų tikina, kad jiems iš dalies arba labai svarbu, jog verslo įmonės rinktųsi švarią elektrą.

Būtent šios amžiaus grupės gyventojai didžiausią palaikymą atsinaujinančiai energetikai demonstruoja kalbėdami ir apie kitus aspektus. Pavyzdžiui, net 81,8 proc. jų pritaria vėjo energetikos, didžiausio šalyje elektros šaltinio, plėtrai. Tarp nuomonės tyrime dalyvavusių moksleivių ir studentų pritariančiųjų dalis siekia 91,7 proc.

Tarptautinė atsinaujinančios energetikos agentūra (angl. – Internationa Renewable Energy Agency, IRENA) pabrėžia, kad būtent jauni žmonės yra pagrindiniai socialinių pokyčių, ekonominio augimo, aplinkos apsaugos bei technologinių inovacijų iniciatoriai. Todėl faktas, kad visos šalys, tęsdamos ambicingus žingsnius, kuriais siekiama dekarbonizuoti energetikos sistemas, privalo įtraukti jaunimą į šiuos procesus, yra akivaizdus. Nes būtent šiandieninis jaunimas vadovaus tvaraus augimo darbotvarkei ir procesams rytoj.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų nuomonės apklausą Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Atliekant apklausą buvo apklausta tūkstantis 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Jurgita Navikienė. Dėl pokarantininių subsidijų pasigilinti verta – valstybės parama nemaža (3)

Šių metų kovo mėnesį daug kas piešė savo verslui patį juodžiausią scenarijų, tačiau po...

Greta Šiaučiulytė. 7 mitai apie investavimą, kuriuos turime išmesti iš galvos (8)

Norite investuoti, tačiau nedrįstate, nes esate girdėję, kad investavimui reikia daug pinigų,...

Berta Čaikauskaitė. Kai komunikuoja finansų sektorius, jautrumas bei žmogiškasis ryšys vis dar yra būtini (2)

Pastaraisiais metais finansų sektorius susiduria su įvairiais iššūkiais ir, panašu, kad esami...

Irmantas Bankauskas. Idėjos Lietuvos pramonei: 10 aktualiausių technologijų ir Vokietijos pavyzdys sėkmingai verslo ateičiai (1)

Pramonės sektorius Lietuvoje ir visame pasaulyje vis drąsiau kalba apie permainas, kurioms...

Laura Mociūnaitė. Pandemijos poveikis kainoms: vartojimo prekės pinga, paslaugų kainos sparčiai stiebiasi aukštyn (1)

Antrąjį šių metų ketvirtį kainų augimas Lietuvoje yra pastebimai sulėtėjęs. Nors...

Top naujienos

Konstitucinio Teismo darbuotojai pratrūko: valstybės institucijoms apskundė patį teismo pirmininką Dainių Žalimą (162)

Grupė Konstitucinio Teismo (KT) darbuotojų teismui laikinai vadovaujantį teismo pirmininką,...

Už mažas algas dirbti nebeapsimoka: lietuviai mėgaujasi išmokomis (359)

Užimtumo tarnyba (UT) šalyje fiksuoja rekordinį nedarbą, tačiau tuo pačiu metu Lietuvoje...

Koronaviruso protrūkis Kauno įmonėje: serga 18, dar tiriami apie 200 darbuotojų galimai nesilaikė saviizoliacijos (137)

Kaune įmonėje „Hegelmann Transporte“ kilus koronaviruso protrūkiui tiriami apie 200 šios...

Gražina Kristina Sviderskytė

Nebūti dalykai, sujaukę „Lituanicos“ istoriją: „vokiečių išgamos“

Atmintis yra keistas reiškinys: žmonės geba atsiminti nebūtus dalykus. Ypač po sukrečiančių,...

Katė maiše: kokį džokerį po Eurolygos kortų malka pakišo „Žalgiris“? (8)

Šių metų pradžioje šalies futbolo čempionė Marijampolės „Sūduva“ pirmą kartą istorijoje...

Indrė Stonkuvienė iš instagramo pragyvena jau 3 metus: įvardijo, kiek kainuoja jos vienas įrašas (60)

Prieš beveik aštuonerius metus, kuomet gimė dukra Cecilija, viena įtakingiausių šalies nuomonės...

Žemaitaičio, Zuoko ir Paulausko partija paskelbė pirmą rinkimų sąrašo penketuką (22)

Seimo nario Remigijaus Žemaitačio vadovaujamos partijos „ Laisvė ir teisingumas “ valdyba...

17 milijonų žmonių apėmęs tyrimas parodė tikruosius COVID-19 mirčių rizikos faktorius (14)

Visi žino, kad COVID-19 yra pavojingesnė vyresniems ir ligotiems žmonėms. Tačiau tai – tik...

Norvegijoje užpuolikas žiauriai subadė kelias moteris, viena mirė (55)

Norvegijos policija trečiadienį pranešė sulaikiusi vieną asmenį po incidento, per kurį buvo...

Skelbimų lentoje Radviliškio rajone – Skvernelį įžeidžiantis plakatas, sureagavo policija (20)

Policijai pranešta apie Radviliškio rajone, Baisiogalos miestelyje, skelbimų lentoje kabėjusį...

|Maža didelių žinių kaina