aA
Žiūrint iš civilinės perspektyvos, „Rail Baltica“ yra vienas svarbiausių transporto srities projektų kada nors vykdytų Baltijos šalyse, kurio tikslas sujungti šių šalių geležinkelius su Europos geležinkelių tinklu. Tai užtikrintų didesnį mobilumą ir didesnes galimybes regiono verslui bei gyventojams, tad ekonominio saugumo ir konkurencingumo didinimo prasme šis projektas yra labai svarbus.
Aidas Vasilis Vasiliauskas
© Asmeninins albumas

Kita vertus, pastaruoju metu ne vienas aukštas pareigas užimantis Lietuvos ir Lenkijos politikas paminėjo ir kitą svarbų „Rail Baltica“ vaidmenį nacionalinio saugumo kontekste. Ar tikrai geležinkelis toks svarbus šiuolaikinėje karyboje?

Geležinkelis nuo pat savo atsiradimo laikų buvo transporto rūšis naudojama karinių vienetų bei amunicijos greitam perdislokavimui didesniais atstumais. Šarvuoti traukiniai jau praeitis, tačiau kalbant apie masinių krovinių vežimą (o kariniai kroviniai dažniausiai tokie ir yra) didesniais nuotoliais sausuma, ši transporto rūšis tampa nepamainoma.

Ir kalbame ne tik apie kariuomenės veikimą konfliktų metu. Nemanau, kad taikos metu organizuojant kelių šalių pratybas (o tokios Baltijos valstybėse vyksta vis dažniau), didelės karinės technikos kolonos keliuose būtų labai priimtinas dalykas: eismo trikdžiai, kuro sąnaudos bei tarša, galima neigiama įtaka kelių infrastruktūrai tokį kariuomenės dalinių perdislokavimą daro nepatrauklų. Be to, tai kainuotų brangiau ir truktų gerokai ilgiau, nei viską perdislokuoti keliais sąstatais.

Šiais laikais, kuomet tenka užtikrinti karinės technikos perdislokavimą tarp atskirų valstybių (pvz., organizuojant jungtines pratybas), geležinkelio vaidmuo labai svarbus. Tačiau siekiant užtikrinti greitą ir sklandų vežimo procesą, neturi būti infrastruktūros ir organizacinių kliūčių.

Kadangi „Rail Baltica“ projektas nukreiptas į dviejų skirtingų geležinkelio sistemų sąveikos problemos eliminavimą, jis tampa svarbus ir nacionalinio saugumo prasme - užtikrina didelį sąstatų judėjimo greitį (iki 120 km/val krovininiams traukiniams), išvengiant papildomų perkrovimo operacijų Lietuvos-Lenkijos pasienyje.

Iš esmės tai reiškia greitos reakcijos/atsako užtikrinimą, tad jau dabar „Rail Baltica“ reikia vertinti ir kaip reikšmingą realią atgrasymo priemonę, nes konflikto metu greitas didelio kiekio pajėgumų perdislokavimas, leistų užtikrinti reikiamą galios koncentraciją reikiamame taške.

Baigus „Rail Baltica“ linijos etapą iki Kauno, iš esmės ją galime laikyti Suvalkų koridoriaus kertiniu karinės infrastruktūros elementu. Iškilus grėsmei, koridoriaus saugumo užtikrinimui galima būtų greitai perdislokuoti sunkiuosius kariuomenės vienetus (tankus ir pėstininkų kovos mašinas).

Pratęsus liniją tolyn geriau prieinami taps ir kiti Lietuvos bei viso Baltijos regiono rajonai. Todėl šis projektas vienodai svarbus visoms jame dalyvaujančioms šalims, ypatingai šiauriau esančioms mūsų kaimynėms, iki kurių vykimas antžeminiu transportu iš Vakarų natūraliai gaunasi dar ilgesnis.

Teko girdėti kritikų nuomonių, jog „Rail Baltica“ brangi, bet saugumo prasme niekinė infrastruktūra, nes konflikto metu ją labai lengva sunaikinti. Taip, geležinkelis priklauso prie nelanksčių transporto rūšių. Kelių transporte dažnai yra galimybė apvažiuoti kliūtis dėl esančių alternatyvių maršrutų.

Tačiau karinio konflikto metu pažeidžiama bet kurios transporto rūšies, tiek kelių, tiek geležinkelių infrastruktūra. Juk užtektų susprogdinti vieną ar kitą kelių ar geležinkelių tiltą ir abi transporto rūšys tam tikrame regione gali likti izoliuotos, atkirstos nuo likusio tinklo. Gal geležinkeliui tai didesnė problema dėl mažesnio linijų tankio, tačiau oro bei jūrų uostai taip pat pažeidžiami: sunaikinus pakilimo-nusileidimo taką ar įplaukos kanalą šių transporto rūšių eksploatavimas apskritai tampa neįmanomas.

Nėra nepažeidžiamų transporto linijų, tačiau nereikia apmiršti, kad kariuomenė turi inžinierius, kurie geba greitai atstatyti komunikacijų pažeidimus ir, geležinkelio atveju, juos atstatyti lengviau nei oro ar jūrų transporto.

Grįžtant prie geležinkelio, būtent „Rail Baltica“ projekto, reiktų akcentuoti jo kaip atgrasymo priemonės svarbą. Juk kol prasidėtų agresijos veiksmai, geležinkeliu būtų galima perdislokuoti daugiau karinių pajėgumų. Laikas tarp įtampos kilimo ir konflikto, turint tinkamai funkcionuojančią infrastruktūrą, gali būti sėkmingai išnaudotas geresniam pasirengimui.

Taigi, viską reziumuojant, – „Rail Baltica“ projektas turėtų būti vertinamas kaip didžiulis strateginis žingsnis leidžiantis sąjungininkų karinei technikai pakrautai ant geležinkelio platformų be esminių kliūčių ir efektyviai judėti Baltijos šalių teritorija tiek taikos, tiek karinio konflikto metu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.6667

Antanas Sagatauskas. Gamybos sektorius augina raumenis

Nepaisant nuolatinio žinių srauto apie geopolitines grėsmes, prekybos karus ir didžiųjų...

Rūta Armonė, Gintaras Balčius. Darbuotojų skatinimas akcijomis (1)

Sulaukus gerų žinių apie įmonės veiklos rezultatus, bendrovėje gali kilti diskusija, ar be...

Karolis Sadauskas. Penkios didžiausios ir dažniausiai daromos duomenų apsaugos klaidos (1)

Gegužės 25 dieną sukaks metai, kai Europos Sąjungoje įsigaliojo atnaujintas Bendrasis duomenų...

Renata Vasiliauskienė. Artėjant BDAR gimtadieniui Lietuvoje paskirta pirmoji ženkli bauda (2)

Netrukus minėsime Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ( BDAR ) pirmąjį gimtadienį ir turėsime...

Tadas Povilauskas. Gyventojai nuomonės nekeičia: būstas dar brangs

Lietuvos gyventojai kol kas nekeičia nuomonės dėl būsto kainų krypties per artimiausius dvylika...

Top naujienos

Nausėda apie santykius su konservatoriais: ateis diena, kai visos neišsprendžiamos problemos pasidarys nereikšmingos

Gitanas Nausėda teigia, kad jo rinkiminė kampanija turėtų kainuoti perpus mažiau nei Ingridos...

Naudodami dujų balioną daugiabutyje darote pažeidimą: teks ieškoti kuo jį pakeisti (12)

Energetikos ministerija ruošia pokyčius gyventojams, kurie gyvendami daugiabučiuose namuose...

Atsakė, ar galios draudimas po avarijos, jei automobilis – be techninės apžiūros (38)

Draudimas ir techninė apžiūra ( TA ) yra du visiškai nesusiję dalykai – tokią draudikų...

Gyvai / Pirmasis LKL pusfinalis: „Žalgiris“ – „Lietkabelis“ tiesioginė vaizdo transliacija (32)

Antradienio vakarą Kaune startuoja pirmasis „Betsafe-LKL“ pusfinalis tarp reguliaraus sezono...

Ekspertai atsakė į klausimą, kas geriau – pirkti ar nuomotis būstą (88)

Būsto klausimais lietuviai stipriai skiriasi nuo Vakarų pasaulio šalių. Lietuvoje didžioji dalis...

Jamie Oliverio burbulas bliūkšta: bankrutuoja garsiojo šefo restoranų tinklas (7)

Garsusis šefas Jamie Oliveris tvirtina esąs „nuliūdintas“ dėl to, kad jo restoranų grupė...

Emocingas „Žalgirio“ naujoko atsisveikinimas: čia – geriausi sirgaliai pasaulyje (26)

Pirmadienį vakare oficialiai Kauno „Žalgirio“ nariu tapęs Jockas Landale'as emocingai...

Ekspertų spėjimai dėl Nausėdos ar Šimonytės: svarstyklės svyra į vieną pusę (527)

Likus mažiau nei savaitei iki prezidento rinkimų, DELFI kalbinti politologai Ainė Ramonaitė ir...

Keturiolikmetė iš Klaipėdos traukiniu išvažiavo į Vilnių ir dingo (108)

Gegužės 20 d., apie 6.40 val., mama išlydėjo savo keturiolikmetę dukrą Evą R. (gim. 2004 m.)...