aA
Yra tokia Lietuvoje sunkiai nusakoma žmonių grupė – miško savininkai. Taip, padrika. Taip, tylinti. Politikai privataus miško valdytojus prisimena prieš rinkimus dėl įspūdingo skaičiaus - 250 tūkstančių. Nes rinkėjai. Žada visokias lengvatas, prašo nekelti balso. O jau kitą dieną po saldaus valdžios pyrago dalybų pamiršta. Nes jie turi. O tuos, kuriuos turi, reikia mušti. Ir vanoja, nes pavydi. O pavydi, nes neturi. Kai prisimena kitą miško valdytoją – valstybinius miškus. Valdiškas, gera proga, sako jie.
Aidas Pivoriūnas
© DELFI / Andrius Ufartas

O miško savininkai išgyvena kitą dramą. Rodos, viskas tas pat - metai bėga, miškai želia, runkeliai žaliuoja. Tik mėgaukis gyvenimu. Bet ne, užsimanė Aplinkos ministerija surengti viešą sadizmo seansą: nusavinti miško valdas. Negirdėjot? Netikit, kad taip gali būti dvidešimt pirmame amžiuje? Pasitikrinkit.

Praėjusių metų lapkričio mėnesio pabaigoje atsirado naujų saugomų teritorijų ūkiniuose miškuose. Tiek privačiuose, tiek valstybiniuose. Ne saugomų rūšių staiga per naktį atsirado ar buveinių per vasarą priviso. Ne, jos anksčiau jau buvo rastos, aprašytos, ir saugomos. Bet ėmė ir paaiškėjo, kad per dešimt metų europinių pinigų kartografuojant europinės svarbos buveines buvo išleista milijonai, o darbų kokybė – krenkšt, ptfu. Tai netruko pastebėti akyli Europos Komisijos biurokratai. Ir gerai, kad pastebėjo, nes vietiniai nenori pastebi.

Taigi, ėmėsi vietiniai „taisyti“ klaidas, bet ne tai, kad peržiūrėti laukuose, palaukėse ir miškuose ar tikrai gamtos vertybės: rūšys ir buveinės tinkamai rastos ir aprašytos. Taip tektų pripažinti, kad „norėjo, kaip geriau, o gavosi, kaip visada“. Nesivargino mūsiškiai, o tiesiog skaitmeniniuose miškotvarkos žemėlapiuose pribraižė dar papildomų keliasdešimt tūkstančių ha ieškoti, kur čia galima būtų plėsti siūlomą Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą.

Taip „geoportale“ ministerija su sau pavaldžiom institucijom ir metai iš metų prie ministerijos prisisiurbusių kelių neaiškios pakraipos eko-kioskelių pagalba „pripaišė“ patikslintus inventorizacijos duomenis. Neva, taip liepė Europos Komisija, neva tik dabar „rankos priėjo“, neva buvo pinigų, tai sugalvojom, kaip juos tinkamai išleist.

Greituoju būdu, lydekai paliepus, trečdalyje ūkinių miškų atsirado naujų saugomų teritorijų su buveinėmis. Kai kuriais atvejais yra tokių, kur apima visą miško sklypą pagal jo ribas. Kas išmano gamtą, supras, kad tokių dalykų gamotje nebūna, bet čia kita tema.

Taigi, einame prie svarbiausio - jei turite miškotvarkos projektą, ten valstybė dešimtmečiui yra patvirtinus ūkinę veiklą, tad jei dabar sumąstysite miške ką atlikti, Jums bus pasakyta, „soriuks“ čia buveinė, nieko negaliu padaryti. Čia tas pat, kaip įsigyti automobilį, nuvežti jį techninės apžiūros procedūrai, sumokėti valstybės nustatytą rinkliavą už paslaugą, gauti pažymėjimą, išduotą valstybės vardu, leidžiantį teisėtai naudoti automobilį ir pradėti džiaugtis vairavimo malonumu, o po kelių mėnesių sustabdžius „keliukui“ iš jo sužinoti, kad tavo brangiausioji mašina neturi teisės būti eismo dalyviu, nes keitėsi kelių eismo reglamentavimas. Ką, nežinojai, nevykeli? Kas, kad tavęs neinformavo, kaip reikalauja direktyvos, bendraeuropinė praktika. Taigi, per kelis mėnesius šimtai, jei ne tūkstančiai miško savininkų gavo dovaną – ženkliai nuvertėjusius miško sklypus, kuriuose nieko negali daryti. Tik saugoti gamtą, nes neva ten yra saugomos vertybės.

Mes sakom – saugoti gamtą privalu. Įsipareigojimai Europos Sąjungai nekvestionuojami. Kaip ir privalu tinkamai kompensuoti už gamtos saugojimą. Ir štai čia išlenda ministerijos veikėjai ir atgal smūgį: „Kompensacijų nemokėsim, nes nėra pinigų biudžete“. Gerai, sakom, paklausim, Finansų ministerijos, kaip ten iš tikrųjų. Gaunam atsakymą, jo biudžete galima numatyti tikslines lėšas už ūkinės veiklos ribojimus, bet reikia, kad tik tiesiogiai atsakingą už šį procesą institucija kreiptųsi. O ji nesikreipia. Taip biudžete išgaruoja lėšos dar net nespėjusios atsirasti. Nes yra, kas nesivargina kreiptis į kitą valstybės instituciją. Tingima ir pakovoti dėl valstybinių miškų, kad ši įmonė, administruojanti milžinišką turtą, gautų solidžias išmokas iš Europos Sąjungos už gamtos vertybių apsaugą. Geriau jau uždraust vykdyti veiklą ir gink Die, nieko neprašyti. Nes mes ir taip turtingi, sako jie.

Šaltas dušas po pirmo prievartavimo seanso aukai mažai pagelbėja. Dabar jau aiškėja, kad buveinės atrastos ne tose vietose, kur jos yra, bet tose vietovėse, kur nėra ir nėra buvę jokių gamtinių vertybių. O gal kada atsiras kokia saugoma rūšis pas jus? Būtina sudaryti tinkamas sąlygas, sako jie. Mes sakom, kad Buveinių direktyvoje nurodyta, kad tik moksliškai pagrįstų duomenų ir ilgamečių stebėjimų pagalba galima nustatyti buveines, bet jie mums pirštu smilkinį sukioja.

Menka paguoda, bet vis dėlto - toks gamtinis smurtas, panašu, išvešėjo ne tik Lietuvoje.

Švedijai didinant miškų ūkio ribojimų mastą tiek valstybei, tiek privatiems miškų savininkams priklausančiuose, bet saugomose teritorijose esančiuose miškuose, neapsikentę žemių savininkai kreipėsi į Konstitucinį teismą, kuris netruko išaiškinti, kad tenykščiai Aplinkos apsaugos ir Miškų įstatymai yra nesuderinti su Konstitucijos nuostatomis, saugančiomis privačią nuosavybę.

Švedai nustatė, kad net jeigu reglamentavimas taikytinas visuomeninės paskirties teritorijoms ar nacionalinės svarbos objektams, ūkinės veiklos apribojimai privačiuose miškuose galimi tik susitarus su savininkais arba sumokėjus jiems adekvačias kompensacijas. Toks pat principas įtvirtintas ir mūsų Konstitucijoje: nuosavybė yra neliečiama ir gali būti paimama tik teisingai atlyginus.

Jei Konstitucijos nuostatos per sunki tema, galėtų Aplinkos ministerija ne prievartauti draudimais, bet siūlyti sprendimus, kaip aiškiai reglamentuoti kompensacijų mokėjimą už nustatytus ribojimus ūkinei veiklai miškuose. Bet nesugeba, o gal nenori. Čia ne kioskelį valdyti, čia galvą sukti reikia. Prarandamas brangus laikas, neišnaudojama kitų šalių patirtis, nesivarginama siūlyti pritaikyti puikiai kitose šalyse veikiančius kompensavimo mechanizmus. Apie tai, kad ministerijai nerūpi nustatyti realią ribojimų žalą savininkams ar valdytojui, net nekalbėsiu.

Prieš metus buvo išpopuliarėjęs šūkis „Aš kaltinu“. Norėčiau jį kiek pakeisti ir pasakyti „Aš netikiu saugomų buveinių inventorizacija“. Laikas atlikti valstybinį auditą ir peržiūrėti, ar tikrai saugomos teritorijos yra tinkamai išskirtos. Juolab, kad Valstybės kontrolė per pastaruosius dvylika metų bent du kartus savo ataskaitose yra konstatavusi, kad saugomos teritorijos valdomos netinkamai, pinigai švaistomi, naudojami neskaidriai, nemokamos kompensacijos. Be kita ko į valstybės biudžetą nebuvo įtraukiami asignavimai ir pažeidžiamas pagrindinis principas – turto savininkas ar valdytojas kaip dera nėra informuojamas, kad negalės disponuoti turtu taip, kaip tai darė anksčiau.

Apgailėtina, kai mūsų visų pareiga saugoti gamtą yra įvelkama į nusikalstamą veiklos imitavimą ir atvirą panieką miškininkams, miško savininkams ir valdytojams.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(17 žmonių įvertino)
4.7647
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Tomas Mieliauskas. Pavežėjų reguliavimas: vėl einame perteklinių draudimų keliu (3)

Pavežėjų populiarėjimas pasaulyje sudarė sąlygas laisviau reguliuoti keleivių vežimą, o tuo...

Agnė Jonaitytė-Karalienė. Darbo ir asmeninio gyvenimo balansas – nepasiekiamas miražas?

Augantis darbo bei gyvenimo tempas išpopuliarino subalansuoto profesinio ir asmeninio gyvenimo...

Artūras Kapitanovas. Mokesčių amnestija: viena ranka glosto, kita – muša? (3)

Mokesčių amnestija – štai kuo gali pasinaudoti Lietuvos gyventojai ir įmonės iki liepos...

Vigintas Šakys. IT revoliucija įgauna pagreitį – ar spėsime pildyti žinių bagažą? (8)

Pasaulinio lygio IT ekspertai šiandien veiklos analitiką mato kaip vieną iš svarbiausių...

Tadas Povilauskas. Velykos šiemet gyventojų piniginių neskaudins

Artėjant didžiausiai pavasario šventei – Velykoms – galima pripažinti, kad gyventojams ir...

Top naujienos

Nausėdos politinė reklama – iš Sutkaus vadovaujamos Lietuvos verslo konfederacijos VRK kandidato atžvilgiu staiga pritaikė išimtį (11)

Suorganizuotas susitikimas su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku –...

Infografikas. Kaip sekasi pensijų fondui, į kurį buvote įtrauktas automatiškai, ir ar verta jį keisti (1)

Lietuvos bankas paskelbė pirmuosius naujųjų gyvenimo ciklo pensijų fondų rezultatus. Iki šiol...

Sukrečianti turtingiausio kada nors gyvenusio žmogaus istorija: švaistydamasis pinigais sugriovė kitos šalies ekonomiką kelionėje lydėjo 60 tūkst. žmonių  (57)

Remiantis 2019 metų „ Forbes “ reitingu, pats turtingiausias pasaulio žmogus yra bendrovės „...

Alkoholį vartojanti moteris visuomet rizikuoja: jei vaisius pažeidžiamas pirmomis dienomis – padariniai negrįžtami (27)

Medikai ir toliau kovoja dėl girtos, Klaipėdoje gimusios, naujagimės ateities. Kas laukia mažylės...

Padraugavo su estais ir užteks: Kremliaus ruporas rusus ragina ruoštis karui su JAV Baltijos šalyse (1388)

Objektyviai turime savų interesų, susijusių su Baltijos jūros regionu. Tai susitikime su Estijos...

Orai: ruoškitės, kasdien bus vis šilčiau (5)

Šiandien ir artimiausiomis dienomis mūsų šalies orus lems anticiklonas.

Politologas sumaišė visas kortas: dabartiniai prezidento rinkimai – beprasmiški (769)

Sprendimas prezidentą Lietuvoje rinkti visuotiniuose rinkimuose – beprasmiškas ir tuščiai...

Mokslininkus nustebino keistas radinys auglyje: vėžys keičiasi (25)

Mokslininkai iš auglių paimtuose pavyzdžiuose aptiko tarp plaučių vėžio ląstelių...

Gatvės mada: drąsiausi šiltus rūbus jau nukišo į tolimiausią spintos kampą (90)

Antrąją Velykų dieną prie stalų vilniečiai užsibūti nepanoro – pagrindinėmis sostinės...

Skirtingais periodais vaikų susilaukusi Renata Kovtun paneigė dažną mitą: buvo neramu, kad kažkuris gali pasijusti mažiau mylimas (12)

Grožio salono savininkė, lengvojo kultūrizmo čempionė Renata Kovtun juokiasi, kad apie vaikus...