aA
Spalio 1 dieną įsigalioja Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pakeitimai, atveriantys kelią žaliosios energijos gamybai vartotojams bei naujas galimybes verslo subjektams.
Agnė Varnelienė
Agnė Varnelienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Geografiškai nutolusios jėgainės

Viena svarbiausių įsigaliojančių naujovių – sudaroma galimybė gaminti elektros energiją vienoje vietoje, o ją vartoti kitoje. Gaminančiu vartotoju nuo šiol galės tapti ne tik individualaus namo savininkai, turintys galimybę šias jėgaines įrengti ant savo namų stogo ar sklype, bet ir daugiabučių gyventojai. Pastarieji iki šiol galėjo įsirengti ir eksploatuoti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines tik ant daugiabučio stogų, tačiau čia galimybe buvo mažai naudojamasi dėl techninių galimybių stokos ar bendro gyventojų sutarimo nebuvimo.

Įsigaliojantys pakeitimai leis daugiabučio gyventojui kiekviena individualiai ar jų grupei įsirengti atsinaujinančių išteklių jėgainę nutolusiuose sklypuose bet kuriose Lietuvos vietose – sode, sodyboje, ar kitame žemės sklype, o vartoti savo butuose. Šia galimybe galės naudotis ir individualių namų savininkai bei verslo subjektai, neturintys techninių galimybių įrengti jėgainių ant savo pastatų ar sklypų. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktuose numatyta galimybė nutolusioje elektrinėje pagamintos energijos vartojimą susieti tik su viena vartojimo vieta (ją, esant poreikiui vartotojas galės keisti).

Nutolusioje elektrinėje pagaminta energija bus patiekiama į tinklus ir kaupiama vienerių metų ataskaitiniu laikotarpiu. Atsinaujinančių išteklių jėgainėje per mėnesį pagaminus daugiau energijos, nei suvartojus, skirtumas būtų „pasaugomas“ ir perkeliant į kitą mėnesį. Jei kažkurį mėnesį vartotojas suvartotų daugiau energijos, nei pagamino jo jėgainė, skirtumas būtų dengiamas iš „sukaupto“ perviršio ankstesniais (pvz. vasaros) mėnesiais, o jei toks būtų jau išnaudotas – už šį skirtumą vartotojas sumokėtų įprastą kainą elektros tiekėjui.

„Kaupimas“ būtų atliekamas vienerių metų ataskaitiniu laikotarpiu (kiekvienų metų balandžio 1 d.–kovo 31 d.) ir taikomas iki 2040 m. balandžio 1 d. Vartotojo per šį ataskaitinį laikotarpį nesunaudotas pagamintos energijos kiekis į kitų metų kaupimo laikotarpį nebūtų perkeliamas, už jį vartotojui nebūtų mokama. Tokio vartotojo balansavimo atsakomybė būtų priskiriama jo vartojimo vietos elektros energijos tiekėjui.

Apskaita bus vykdoma skirstomajam tinkle, t. y. visa sugeneruota energija bus apskaitoma ir patiekiama į tinklą gamybos vietoje, o vartojimo vietoje iš jo paimama. Už tai gaminantys vartotojai turės mokėti pasinaudojimo tinklais mokestį, kurio dydį tvirtina Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba.

Įstatymo pakeitimai leis gaminantiems vartotojams pasirinkti mokesčio apskaičiavimo principą: vienanarį už 1 kWh iš tinklų atgauto kiekio arba 1kW elektrinės įrengtosios galios arba dvinarį – mokamą už 1 kWh iš tinklų atgauto kiekio arba 1kW elektrinės įrengtosios galios, arba atsiskaityti pagamintos elektros kiekiu pagal VERT nustatytą procentą nuo kaupimo laikotarpiu patiekto kiekio.

Palengvinama našta

Jau nuo šių metų liepos mėnesio nebereikalaujama gauti leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimų gamybai, jėgainėms iki 30 kW, gamybai ir pridavimo valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai. Nuo spalio 1 d. įsigaliojus įstatymo pakeitimams asmenys, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, norintys tapti gaminančiais vartotojais galės įsirengti iki 500 kilovatų (kW) galios jėgaines. Iki šio ši riba fiziniams asmenims siekė 10 kW, juridiniams asmenims – 100 kW.

Grupės elektrinės

Kita svarbi įsigaliojanti naujovė – galimybė jungtis ir gaminti energiją vadinamosiose grupės elektrinėse. Šiuo atveju gamintojas galės būti dalies atsinaujinančių išteklių energijos elektrinės savininkas, drauge su kitais gaminančiais vartotojais kartu įrengti elektrinių parką ir vartoti dalį jame pagamintos energijos.

Tokiais atvejais kiekvieno gaminančio vartotojo pagaminta energija būtų apskaitoma proporcingai to asmens turimai daliai energijos gamybos įrenginyje. Pavyzdžiui, 20 lygiomis dalimis gaminančių vartotojų valdomos elektrinės sugeneruotas mėnesio kiekis būtų padalijamas į 20 lygių dalių ir susiejamas su jų pasirinktomis energijos suvartojimo vietomis.

Be to, įstatymo pakeitimai leidžia gaminantiems vartotojams ne tik patiems įsirenginėti elektrines, bet ir įsigyti jas iš trečiųjų asmenų ir vadyti nuosavybės ar kitu pagrindu, pvz. nuomotis.

Galimybės verslui

Lankstesnis valdymo galimybių suteikimas gaminantiems vartotojams atveria kelią ir verslo plėtrai – elektrinių parkų vystymui. Jau dabar rinkoje startuoja pirmieji projektai. Tokia veikla užsiimantis subjektas privalės gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus bei gaminti elektros energiją. Kol kas dar nepatvirtintuose poįstatyminiuose aktuose numatoma įvesti naujos rūšies leidimus elektros energetikos sektoriuje, apimančius gaminančių vartotojų įrenginių eksploatavimą.

Mokesčiai, už eksploatavimą turės būti numatomi su gaminančiais vartotojais sudaromose sutartyse. Svarbu paminėti, kad tokiu atveju galės būti statomos ir įrengiamos tik naujos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės, kurių statybai ar įrengimui naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga. Minėtais principais įrengtą elektrinę ją eksploatuosiantis subjektas gali įsigyti ir iš trečiųjų asmenų.

Tai patraukli galimybė verslo subjektams, kadangi priklausomai nuo sutartinio modelio, nutolusios atsinaujinančių išteklių elektrinės statyba gali būti finansuojama gaminančių vartotojų lėšomis, kas leistų optimizuoti finansinius srautus, o taip pat užsitikrinti tokios elektrinės realizavimą išvysčius projektą.

Be to, Prekybos elektros energija taisyklių pakeitimuose numatyta galimybė elektrinę išvysčiusiam subjektui realizuoti gaminantiems vartotojams nepriskirtą energiją. Jei eksploatuojama elektrinė ne visa būtų išparduota/išnuomota gaminantiems vartotojams, joje pagamintu kiekiu, kuris pagal proporciją atitinkamai liktų nepriskirtas gaminantiems vartotojams, elektrinės vystytojas galėtų prekiauti pats bendra tvarka, t.y. biržoje arba pagal dvišales sutartis. Elektrinių parkų jungimas į platformas dar labiau optimizuoja kaštus, bei didina patrauklumą vartotojams.

Yra pilkų vietų

Prieš pat įstatymų įsigaliojimą buvo patvirtinti ir poįstatyminiai aktai, reguliuojantys šių teisių įgyvendinimo tvarką. Vis dėl to, net ir juose ne visi, vystytojams galintys kilti klausimai vienareikšmiškai atsakyti. Vienas iš jų – atsinaujinančių išteklių grupės elektrinės nuosavybės klausimas. Šiuo metu galiojantis Statybos techninis reglamentas „Statinių klasifikavimas“ numato, kad saulės šviesos energijos elektrinės, kai jų galingumas yra didesnis 30 kW – yra priskiriamos statiniams.

Tikėtina, kad daugeliu atveju vystytojų statomi elektrinių parkai pagal savo galią būtų laikomi statiniais, t. y. nekilnojamuoju turtu. Tokiu atveju elektrinės dalies, kaip nekilnojamojo turto perleidimui būtų taikomas sandorio tvirtinimo notarine tvarka reikalavimas. Be to, tokiu sandoriu tektų spręsti ir žemės, esančios po elektrine dalies perleidimo / suteikimo naudotis klausimus.

Bendrosios dalinės teisės subjektui ar jo kreditoriui įstatymas suteikia teisę reikalauti atidalinti jo nuosavybės dalį iš bendrosios nuosavybės. Šie aspektai neabejotinai turėtų įtakos tokios elektrinės realizavimo proceso patrauklumui, o taip pat, akivaizdu, gali apsunkinti jos valdymą žiūrint iš bendraturčių pozicijos.

Yra ketinimų inicijuoti teisės aktų pakeitimus, leidžiančius grupės elektrinę realizuoti kaip kilnojamąjį daiktą, tačiau kol kas jie nepriimti. Kol tai neatlikta, atsinaujinančių išteklių elektrinių dalių pardavinėjimas pardavimo objektu numatant ne daiktą, o įrenginyje generuojamą galią turėtų būti atliktas tik kruopščiai įvertinus visus su tuo susijusius teisinius aspektus. Neatmestina, kad toks variantas galėtų apriboti gaminančių vartotojų pasinaudojimą parama.

Vienareikšmiškai neapibrėžtos ir su eksploatavimu susijusios pareigos vystytojui, o tuo pačiu ir garantijos gaminantiems vartotojams. Elektrinės atsiperkamumas gaminančiam vartotojui vidutiniškai skaičiuojamas 7–9 metams.

Elektrinės efektyvaus veikimo laikas dar ilgesnis. Visu šiuo laikotarpiu gaminančių vartotojų interesas gauti kokybišką eksploatavimo priežiūros paslaugą, o vystytojo – užtikrintas pajamas.

Vis dėl to, tikėtina, kad per šį laikotarpį dalis vystytojų gali nutraukti veiklą. Atitinkamai ir visą nutolusią elektrinę įsigiję gaminantys vartotojai, kaip bendrasavininkai turėdami teisę bendru sutarimu spręsti bendrosios nuosavybės valdymo ir priežiūros klausimus, gali priimti sprendimą bet kada pakeisti priežiūros ir eksploatavimo paslaugas jų valdomai elektrinei teikiantį subjektą.

Poįstatyminiuose teisės aktuose specialios garantijos tokiais atvejais nenumatytos nei vienai pusei. Todėl šių situacijų rizikos suvaldymas turėtų būti s detaliai sprendžiama sutartyse.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Natalja Kobzevienė. Biudžetinių įstaigų nuotolinio darbo išlaidų kompensavimas – apie ką nepagalvota?

Darbo kodekso 52 straipsnyje nurodyta, kad darbuotojas, susitarus su darbdaviu, gali atlikti darbo...

Aušra Maldeikienė. Mažieji, sukruskite, – pelno mokesčio pertvarka jums gali labai brangiai kainuoti! (5)

Sisteminė mokesčių sistemos peržvalga ir galima pertvarka sulaukia daug suinteresuotų grupių...

Elena Leontjeva. Didesnis biudžetas su mažesne našta? (1)

Finansų ministerijos mokesčių lengvatų peržiūros grupė pradeda svarstyti pelno mokesčio...

Eglė Višinskienė. Žemės ūkio paskirties žemės sklypų perleidimas – ar viskas paprasta? (2)

Jau vieneri metai, kaip gyvename pandemijoje. Dienraščių antraštės skambiai šaukia – sodybų...

Arnoldas Gaudiešius. Prasideda tvaraus finansavimo era: ką apie tai reikia žinoti verslui?

2021-ųjų metų pabaigoje bendra suteikta žaliojo finansavimo suma pasaulyje pasieks 3 trln. JAV...

Top naujienos

Vytautė Merkytė | D+

Pragaras po vandeniu, kurio nesuvaldė Putinas: tyrimas parodė, kokios buvo paskutinės „Kursk“ jūreivių gyvenimo minutės

2000 m. rugpjūčio 12 d. 11 val. 20 min. vietos laiku Barenco jūrą sudrebino du tokie galingi...

Po visą Lietuvą sukrėtusios istorijos – skandalingos prokurorų išvados (63)

Jeigu jau sakai, kad patyrei seksualinę prievartą, tai būk malonus ir ant padėklo pateik...

Net neprasidėjusi kelionė į Egiptą sukėlė poilsiautojų pyktį: tai – pasityčiojimas (43)

Dar net neprasidėjusi poilsinė kelionė į saulėtąjį Egiptą kaip reikiant sukėlė...

Už pasodintą medį panevėžiečiui skirta solidi bauda: vyras nesiruošia nei pinigų mokėti, nei medžio išrauti (232)

Prieš du dešimtmečius nelegaliai Panevėžyje pastatęs šuns pakelta koja medinę skulptūrą ir...

Toma Miknevičienė | D+

Gimdymas vyro akimis: buvo vienas momentas, kuris gal ne kiekvienam būtų patikęs

Dalyvauti vyrui gimdyme ar ne? Kokios pasekmės gali užgriūti? Gal pamatęs, kaip jo moteris...

Į ankstyvas išgertuves socialiniame būste policijos niekas neįleido: teko išsikviesti merę (69)

Antradienį nuo ryto vykstančių išgertuvių kaimynystėje esančiame socialiniame būste...

Per spaudos konferenciją Danijoje – visus išgąsdinęs incidentas (15)

Danijos vaistų agentūros vadovė Tanja Erichsen per spaudos konferenciją, kurioje buvo pristatomi...

„Žalgiris“ garą nuleido pergale Alytuje, Schilleris – technine pražanga (34)

Kauno „Žalgiris“ susigrąžino trumpam prarastą Lietuvos krepšinio lygos ( LKL ) lyderio...

Transliacija / Orijaus kelionės: populiariausias lietuvių viešbutis Hurgadoje (2)

Šį kartą Orijus lankysis lietuvių itin pamėgtame Hurgados viešbutyje su „viskas...

Mano vyras turi meilužę: skirtis ar atleisti? (35)

Neištikimybė yra ne tik vienas sunkiausių iššūkių santykiuose, bet ir vienas dažniausių. Ką...