Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pagaliau pradėjo aiškinti, kaip reikėtų apmokestinti veiklą, susijusią su virtualiosiomis valiutomis ir ICO (pirminių virtualių valiutų žetonų siūlymu, angl. initial coin offering, ICO), tačiau kai kurie aspektai vis dar kelia nemažai klausimų – pavyzdžiui, nėra iki galo aiškus virtualiosios valiutos pardavimo apmokestinimas PVM.
Agnė Ustinovičienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvoje teisės aktai kol kas nereglamentuoja veiklos, susijusios su virtualiąja valiuta ir ICO. Tačiau VMI, atsižvelgdama į praktikoje šiandien itin plačiai paplitusį virtualiosios valiutos naudojimą, nelaukdama teisinio reguliavimo, nusprendė išdėstyti pagrindines taisykles, susijusias su pajamų iš veiklos, susijusios su virtualiąja valiuta ir ICO, apmokestinimu. Gegužės 3 dieną VMI paskelbė Paaiškinimo dėl virtualiosios valiutos ir pirminio žetonų platinimo (ICO) apmokestinimo projektą.

Išanalizavus VMI paaiškinimą, rekomenduočiau atkreipti dėmesį į šiuos svarbiausius aspektus:

1. Pirmiausia, VMI aiškiai nurodė, kad pagaminus virtualiąją valiutą nei pelno mokesčio požiūriu, nei gyventojų pajamų mokesčio požiūriu mokesčio bazė neatsiranda. Virtualiosios valiutos kasimas („mining“, „Cloud mining“), taip pat ir žetonų („tokens“) išleidimas nėra ir PVM objektas. Apmokestinimo klausimai kyla tada, kai iškasta virtuali valiuta yra parduodama/realizuojama.

2. Visgi, jeigu virtualiosios valiutos kasimo paslaugos yra teikiamos kitam asmeniui, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas turi būti laikoma, jog tiek kasimo paslaugas teikiantys, tiek jas perkantys gyventojai vykdo individualią veiklą. Taip pat šios paslaugos yra laikomos ir PVM objektu, kai jos teikiamos apmokestinamam asmeniui, įsikūrusiam šalies teritorijoje.

3. Kai yra gaunamos atsitiktinės virtualiosios valiutos pardavimo pajamos, jos yra apmokestinamos kaip kito turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos – apmokestinamas skirtumas tarp pardavimo ir įsigijimo kainos.

4. Virtualiosios valiutos pirkimas ir pardavimas, kuris nėra atsitiktinis, o atitinka veiklos tęstinumo, savarankiškumo ir ekonominės naudos siekimo požymius, yra laikomas gyventojo vykdoma individualia veikla. Tokiu atveju, apskaičiuojant individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų gali būti atimami Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 18 straipsnyje nurodyti leidžiami atskaitymai. Gyventojas gali pasirinkti ir alternatyvų veiklos išlaidų atskaitymo būdą, t. y. išlaidomis laikyti 30 proc. visų individualios veiklos pajamų, ir tokių išlaidų pagrindimas dokumentais tokiu atveju nėra reikalingas. Iki 2017 12 31 gautos virtualiųjų valiutų pajamos apmokestinamos taikant 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Nuo 2018 01 01 individualios veiklos virtualiųjų valiutų pirkimo-pardavimo veiklos pajamas ketinama apmokestinti taikant GPMĮ 6 str. 1 d. nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą bei mokėtinas mokestis turės būti apskaičiuotas vadovaujantis GPMĮ 182 straipsnio nustatyta tvarka.

5. Kadangi virtualiosios valiutos (ar žetonų) ir euro keitimo santykio teisės aktai nereglamentuoja, nustatant virtualiosios valiutos (ar žetonų) ir eurų kursą, gali būti naudojamasi visa prieinama informacija ir palyginamaisiais duomenimis rinkoje. Ūkio subjektas (įmonė ar gyventojas, vykdantis individualią veiklą) savo apskaitoje turėtų nustatyti tiek virtualiosios valiutos (ar žetonų) ir eurų kurso paskelbimo šaltinį, tiek ir laiko momentą, kuriuo užfiksuotas kursas bus naudojamas apskaitos vedimui, mokestinių prievolių vykdymui.

6. Kai už prekes ar paslaugas yra atsiskaitoma virtualiąja valiuta, tokią operaciją privalu įtraukti į apskaitą. Tokiu atveju pelno mokesčio požiūriu laikoma, kad vienetas įsigijo turto (virtualiosios valiutos) už sumą, įtrauktą į vieneto pajamas, gautas už prekes ir paslaugas, arba, iš pirkėjo (paslaugų gavėjo) pusės, turto ar paslaugų įsigijimo kaina yra į vieneto pajamas įtraukta virtualiosios valiutos pardavimo kainą atitinkanti suma. Gyventojų pajamų mokesčio požiūriu, kai už prekes ar paslaugas yra atsiskaitoma virtualia valiuta, individualios veiklos pajamomis būtų laikoma suma, atitinkanti parduotų prekių ar suteiktų paslaugų rinkos kainą. Kai gyventojas (taip pat ir vykdantis individualią veiklą) už prekes ir paslaugas atsiskaito virtualia valiuta, laikoma, kad jis parduoda minėtą valiutą, kurios pardavimo kaina yra prekės ar paslaugos rinkos kaina.

7. Kalbant apie operacijas virtualiosiomis valiutomis, gyventojų pajamų mokesčio požiūriu virtualiosios valiutos pirkimo-pardavimo pajamomis pripažįstamas skirtumas tarp virtualios valiutos pardavimo ir pirkimo kainos, o individualią veiklą vykdančio gyventojo veiklos pajamomis pripažįstamas skirtumas tarp virtualios valiutos pardavimo ir GPMĮ 18 straipsnyje nustatytų leidžiamų atskaitymų sumos.

8. Virtualiųjų žetonų („tokens“) išleidimo (ICO) atveju vieneto surinktos lėšos nelaikomos pelno mokesčio objektu tais atvejais, kai ICO metu išleidžiami žetonai turi vertybinių popierių požymių („security tokens“), t.y. suteikia teisę į nuosavybę, įmonės valdymą, teisę gauti pelno dalį dividendų ar kitu pavidalu ir pan. Vieneto palūkanų sąnaudos gali būti priskiriamos jo leidžiamiems atskaitymams. Pelno paskirstymo procese žetonų turėtojams išmokamos pajamos (eurais ar virtualia valiuta) apmokestinamos kaip dividendai. Tuo tarpu investuotojų, įsigijusių „security tokens“, apmokestinamosios pajamoms priskiriamos uždirbamos palūkanos bei pajamos iš tokių žetonų perleidimo.

9. Tais atvejais, kai ICO metu išleidžiami virtualieji žetonai suteikia teisę naudoti produktą ar naudotis paslaugomis jais atsiskaitant („utility tokens“), už išplatintus žetonus surinktos lėšos laikomos išankstiniu mokėjimu (avansu), įskaitomu į būsimas įmokas. Tuo tarpu pajamos pripažįstamos tik tada, kai už tikrąją rinkos kainą parduodamos prekės ar suteikiamos paslaugos, arba baigiasi nustatytas žetono galiojimo laikas.

10. VMI atskirai išskyrė, kad paramos teikimas virtualiomis valiutomis ar žetonais neatitinka paramos teikimo sampratos, nustatytos Labdaros ir paramos įstatyme, todėl virtualiosiomis valiutomis ar žetonais surinktų lėšų suma iš apmokestinamojo vieneto pelno neatskaitoma.

11. Atsiskaitymas už prekes (paslaugas) virtualiąja valiuta (tiek nusipirkta, tiek savo „išsikasta“) nėra PVM objektas. PVM objektu gali būti laikomas pats prekių tiekimas (paslaugų teikimas), už kurį atsiskaitoma virtualiąja valiuta.

Mano manymu, VMI siekis detalizuoti taisykles, susijusias su operacijomis virtualiąja valiuta ir ICO, yra sveikintinas ir pagaliau įves daugiau aiškumo asmenims, vykdantiems veiklą, susijusią su virtualiosiomis valiutomis ir pirminiu žetonų platinimu.

Visgi VMI pozicija kai kuriais aspektais kelia klausimų. Pavyzdžiui, nėra iki galo aiškus virtualiosios valiutos pardavimo apmokestinimas PVM. Viena vertus, nurodoma, kad virtualiosios valiutos keitimas į tradicinę valiutą ar kitos rūšies valiutą, t.y. virtualiosios valiutos pardavimas, yra PVM objektas. Kita vertus, nurodoma, kad prekybos virtualiąja valiuta sandoriai yra PVM neapmokestinami, arba vienetas gali pasirinktinai nuspręsti skaičiuoti PVM, jei pirkėjas yra PVM mokėtojas. Siekiant aiškumo, šie skirtingi aiškinimai tinkamo mokestinių prievolių vykdymo tikslais turėtų būti labiau konkretizuoti, nurodant skirtumus tarp virtualiosios valiutos pardavimo ir prekybos virtualiąja valiuta. Kita vertus, apskritai nėra aišku, kokiu pagrindu išskiriami du skirtingi modeliai dėl virtualios valiutos pardavimo apmokestinimo PVM.

Taip pat nenurodyta, ar šiuo atveju taikoma PVMĮ 71 str. 2 d. nuostata, jog apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 eurų.

Nors aukščiau išdėstytos pagrindinės veiklos, susijusios su virtualiąja valiuta ir ICO, apmokestinimo nuostatos yra tik VMI paaiškinimo projektas, tačiau pagrindinės apmokestinimo nuostatos galutiniame paaiškinime greičiausiai neturėtų žymiai keistis. Artimiausiu metu tikimasi sulaukti galutinio VMI išaiškinimo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ieva Goštautaitė-Gedutė. Ar 2018-aisias į prekybos centrus ateis bitkoinai? (4)

Tobulėjant technologijoms ir klestint elektroninei prekybai, tradiciniai prekybos centrai išgyvena...

Inga Ruginienė. Nedirbti per šventines dienas Europoje normalu (13)

Lietuvoje daug metų turime vieną grupę darbuotojų, kurie nuolatos diskriminuojami. Net sunku...

Gražina Savičiūnienė. Laisva rinka yra atsakymas. Bet ne mums

Kiekvienas žmogus nueina savo kelią į didesnį ar mažesnį finansinį savarankiškumą. Ir, kaip...

Ieva Valeškaitė. Mokesčių mokėtojų teisės: patogiau užmerkti akis? (1)

Visai neseniai pirmą kartą atšventėme Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną. Padėkoti...

Vaidotas Misius. Kodėl geriau gyventi Šiauliuose nei Vilniuje (40)

Ar tai rimtas straipsnelis – paliekama teisė jums spręsti. Straipsnis parašytas šiauliečio...

Top naujienos

Užkalnis: baiminausi, kad neaptarnaus ir dar viską atims (10)

Visgi jūs dar stebinate toje savo Lietuvoje . Grįžti žmogus į trasą po dviejų mėnesių, puoli...

Pajūrio darbdaviai neviltyje: nesusigundo nei nemokamu maitinimu, nei nakvyne (380)

Pajūrio verslininkai muša pavojaus varpais – katastrofiškai trūksta darbuotojų. Darbas...

Krauju aplietas Vertelkos portretas: nuo nukirstų galvų maišeliuose iki prabangos kalėjimo kameroje (321)

„Pinčia“ vadinamas Algimantas Vertelka – žmogus, kurio pavardė Lietuvos kriminalinėje...

Košmaras nacių okupuotame Paryžiuje: tokiu barbariškumu negalėjo patikėti nei vietiniai, nei teisėsauga (13)

Visi, kas pažinojo, laikė jį labiausiai žmonėms pasišventusiu, geranoriškiausiu gydytoju nacių...

Tai, ko neišgirdote: iššifravo, ką karališkoji pora ir svečiai šnabždėjosi vestuvių metu (42)

Iškart po karališkųjų vestuvių, įvykusių šį šeštadienį Vindzoro pilyje, imta kalbėti, ką...

FSB karininko išpažintis: praregėjus nuo visko pradeda pykinti (251)

Daugeliui, matyt, teko girdėti ne vieną istoriją apie perbėgėlių iš sovietų ir rusų...

Čempionai: „Lietuvos ryto“ pamaina laimėjo jaunimo Eurolygą! (163)

Vilniaus „Lietuvos rytas“ gali džiaugtis daug žadančia pamaina – Arvydo Gronskio vadovaujama...

Ant hercogienės Meghan Markle rankos suspindo dar vienas ypatingas žiedas (23)

Sasekso kunigaikštiene po šeštadienio tuoktuvių tapusi Meghan Markle jautriai pagerbė šviesaus...

Eurolygos „galva“ nuolaidų nežada nei Kaunui, nei maištaujantiems Atėnams specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (21)

Kauno „Žalgiris“ turi vieną didžiausių ir moderniausių Eurolygos arenų, kurios lankomumo...

Pagrindinės lietuvių baimės dėl pensijos: demografijos iššūkiai ir artėjančios reformos (35)

Didžioji šalies gyventojų dauguma sutinka – pagrindiniu grėsmės šaltiniu jų pensijai išlieka...