aA
Susitarimo dėl teismingumo įtraukimas į sutartį jau yra tapęs įprasta verslo praktika. Sudarydamos sutartis su užsienio partneriais, Lietuvos įmonės dažnai tuo pačiu susitaria ir dėl to, koks teismas bus kompetentingas nagrinėti iš sutarties galinčius kilti ginčus. Praktikoje neretai susitariama dėl Anglijos teismų – pasitikima jų kompetencija ir reputacija.
© Asmeninio albumo nuotr.

Tačiau artėjant 2019 m. kovo 29 d., kuomet Jungtinė Karalystė (toliau – JK) paliks Europos Sąjungą (toliau – ES), sutartinio teismingumo klausimas tampa aktualus ne tik derantis dėl naujų sutarčių, tačiau ir peržiūrint jau sudarytas. Sprendžiant, ar toliau sutartiniams ginčas rinktis Anglijos teismus, reikėtų įvertinti, kaip po „Brexit“ keisis susitarimams dėl Anglijos teismų ES teisės taikomas režimas ir Anglijos teismų priimtų sprendimų pripažinimo ir vykdymo tvarka.

Pagal šiuo metu galiojantį ir JK, kaip ES narei, taikomą vadinamąjį „Briuselis I-bis“ reglamentą šalys turi teisę sudaryti susitarimą dėl konkrečios valstybės narės, įskaitant Anglijos, teismų jurisdikcijos. Sudariusios tokį susitarimą, šalys gali būti tikros, kad, kilus ginčui, jį nagrinės būtent Anglijos teismai – minėtas reglamentas numato, kad šaliai siekiant iškelti bylą nekompetentingame teisme, toks teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, o susitarime numatytam teismui patvirtinus, kad jis turi jurisdikciją, apskritai atsisako nagrinėti bylą.

Toks ES lygiu įtvirtintas reglamentavimas eliminuoja vadinamąją „Itališkos torpedos“ problemą, kuomet nesąžininga šalis, siekdama išvengti pagrįsto ieškinio pateikimo, pirmoji kreipiasi į susitarime nenumatytą teismą. Tokiu būdu sąžiningos šalies galimybės apginti pažeistas teises yra „įšaldomos“ iki tol, kol toks susitarime nenumatytas teismas sprendžia savo jurisdikcijos klausimą. Praktikoje nesąžiningos šalys sąmoningai rinkdavosi itin ilgu procesu garsėjančius teismus. Pavyzdžiui, yra pasitaikę atvejų, kai Italijos teismams prireikė dešimties metų nuspręsti, kad jie neturi jurisdikcijos nagrinėti ginčą.

Be to, Anglijos teismus pasirinkusios šalys gali būti tikros, kad jų priimti sprendimai bus pripažįstami ir vykdomi visoje ES, įskaitant ir Lietuvos Respubliką, be jokių formalių pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūrų. Praktikoje kreditorius, turintis Anglijos teismo sprendimą, turi teisę kreiptis tiesiai į antstolį, kad šis pradėtų vykdyti išieškojimą.

Tačiau situacija pasikeis įvykus „Brexit“. Jei bus patvirtintas šių metų lapkritį JK ir ES derybininkų 585 puslapiuose įformintas susitarimas dėl „skyrybų“ sąlygų, ES ir JK santykiams bus taikomas 21 mėn. pereinamasis laikotarpis. Atitinkamai „Briuselis I-bis“ įtvirtintos taisyklės, tarp jų ir taisyklės dėl teismingumo susitarimų ir sprendimų pripažinimo ir vykdymo, bus taikomos visiems iki 2020 m. gruodžio 31 d. JK ar ES teismuose pradėtiems teisminiams procesams. Be to, numatytas pereinamasis laikotarpis suteiks galimybę papildomai susitarti dėl ateityje JK ir ES taikytinų taisyklių.

Jeigu susitarimo nepavyks pasiekti ir įvyks vadinamasis „hard Brexit“, JK bus traktuojama iš esmės taip pat kaip ir bet kuri kita ES nepriklausanti trečioji valstybė. Tokiu atveju jau 2019 m. pavasarį nustos būti taikomas „Briuselis I-bis“ reglamentas, tuo pačiu susitarimams dėl Anglijos teismų teismingumo taikoma apsauga ir automatinio sprendimų pripažinimo ir vykdymo tvarka.

Todėl, pavyzdžiui, norint vykdyti Anglijos teismo 2019 m. balandžio mėn. priimtą sprendimą Lietuvoje, bus būtina inicijuoti sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procesą Lietuvos apeliaciniame teisme. Jeigu Anglijos teismo sprendimą bus norima vykdyti ne tik Lietuvoje, bet ir kitoje ES valstybėje narėje, kreditorius turės inicijuoti atskirą pripažinimo ir leidimo vykdyti procesą tos valstybės teismuose pagal tos valstybės nacionalinę teisę. Tas neabejotinai pareikalaus papildomų laiko ir piniginių kaštų, įneš neužtikrintumo, o kai kuriuos kreditorius, tikėtina, net atgrasys nuo skolos išieškojimo užsienyje.

Todėl pasirašant sutartį jau dabar rekomenduojama įvertinti „Brexit“ įtaką susitarimams dėl Anglijos teismų. Svarstant alternatyvas, svarbu įvertinti ne tik teismų kompetenciją ir reputaciją, bet ir tokius svarbius aspektus kaip proceso eiga ir trukmė, bendrą požiūrį į tam tikrus teisinius klausimus, teisinių paslaugų ir bylinėjimosi kaštų klausimus ir pan.

Be to, priėmus sprendimą dėl konkretaus ES valstybės narės teismo ar teismų, svarbu tą susitarimą tinkamai įforminti. Reglamentas leidžia kelias alternatyvas, iš kurių paprasčiausia ir lengviausiai įgyvendinama yra susitarimo sudarymas raštu arba paliudijimas raštu. Ši iš pirmo žvilgsnio aiški ir paprasta taisyklė praktikoje neretai sukelia klausimų. Reikia atminti, kad esminis raštu sudaryto susitarimo dėl teismingumo kriterijus yra aiškiai išreikšta šalių valia susitarti, todėl, pavyzdžiui, teismo nurodymas užsakymo patvirtinime, sąskaitoje arba bendrose sutarties sąlygose, jei ant jų nėra kitos šalies parašo, nebus laikomas tinkamu susitarimu dėl teismingumo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Justinas Juozaitis. Ar Baltijos šalių elektros tinklai atlaikys artėjančią geopolitinę audrą? (3)

Kol Lietuvos politikai džiaugiasi pasiektu susitarimu dėl sinchronizacijos su kontinentinės Europos...

Lina Aleknaitė-van der Molen. Pokyčiai kapitalo rinkų reguliavime – Prospekto Reglamentas atveria galimybes smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms

Š. m. liepos 21 d. įsigalioja Prospekto Reglamentas, kuris pakeis iki šiol galiojusią Prospekto...

Mantas Andriuškevičius. Dėl transporto priemonių apžiūros centrų veiklos (2)

Vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui pasiūlius koreguoti Saugaus eismo automobilių keliais...

Antanas Sagatauskas. Gamybos sektorius augina raumenis

Nepaisant nuolatinio žinių srauto apie geopolitines grėsmes, prekybos karus ir didžiųjų...

Rūta Armonė, Gintaras Balčius. Darbuotojų skatinimas akcijomis (2)

Sulaukus gerų žinių apie įmonės veiklos rezultatus, bendrovėje gali kilti diskusija, ar be...

Top naujienos

Karbauskis: jei prezidente taps Šimonytė, ji su mumis elgsis kaip Grybauskaitė (140)

Į prezidentus kandidatuojantis ekonomistas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su...

Naktį pabudusi moteris pasijuto kaip siaubo filme: vanduo į butą skverbėsi net pro rozetes ir šviestuvus (14)

2106 Eur, 2049 Eur, 725 Eur, 2380 Eur, 2 708 Eur – tai tik keletas sumų iš teismuose atsidūrusių...

Atleistas Bėrontas pripažino sulaukęs siūlymo tapti ministru (3)

Valstybės saugumo departamentui (VSD) balandį pareiškus, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros...

Prabilo apie pokyčius: svarsto modernizuoti taromatus ir įtraukti daugiau pakuočių

Lietuviai išties neabejingi aplinkosaugai: aktyvus jų įsitraukimas į vienkartinių gėrimų...

Vos kelios dienos po inauguracijos – netikėtas Zelenskio sprendimas (11)

Ukrainos naujasis prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį, vos kelios dienos po savo...

Net ir paskelbusi apie karjeros pabaigą Meilutytė veikiausiai bus nubausta sulaukė dar vieno dopingo kontrolės vizito (227)

Trečiadienį ryte Londono olimpinė čempionė Rūta Meilutytė pranešė baigianti savo...

„Bloomberg“: pareigūnai šokiruoti reakcija po May pasisakymo (11)

Theresa May jaučia didelį spaudimą atsisakyti išsiderėto „ Brexit “ susitarimo ir...

Vienoje judriausių Vilniaus gatvių susidūrė keturi automobiliai, iškart ėmė formuotis spūstis (23)

Trečiadienį, apie 15 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., ties Vingio parku, susidūrė keturi...

Šimonytė: likus pusantrų metų iki Seimo rinkimų formuoti naują Vyriausybę yra per didelė prabanga (163)

Iki rinkimų likus vos kelioms dienoms kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė sako, kad...

Siekdami populiarinti keliavimą autostopu rengia varžybas: tai bus pasitikėjimo išbandymas

Paklausti, ko Lietuvos visuomenei trūksta labiausiai, daugelis atsakome: tarpusavio pasitikėjimo....