Jau kalbama apie tai, kad penkių dienų darbo savaitė ar aštuonių valandų darbo diena yra per ilga. Štai automobilių gamintojai aršiai konkuruoja, pristatydami elektromobilius, o Didžiojoje Britanijoje išbandyta vilkikų kolona, vairuojama vieno vairuotojo. Europos Sąjungoje vis garsiau kalbama, kiek vairuotojų dėl tokio technologinio proveržio neteks darbo.
Technologijos keičia pasaulį, keičia profesijas. Vienos jų tampa istorija knygų puslapiuose, kitas – pakeičia naujos, dar nematytos. Nebe už kalnų pokyčiai ir apskaitininko specialybėje. Visame pasaulyje į įmonių kasdienybę septynmyliais batais besiveržianti „robotizacija“ jau keičia šią profesiją – jos kasdienę veiklą ir profilį.
Skambiu žodžiu „robotizacija“ yra vadinamas tam tikrų įmonės procesų automatizavimas. Robotukai arba, paprasčiau tariant, kompiuterinės programos iš žmogaus perima neįdomiausią kasdienio darbo dalį – rankinį darbą. Buhalteriams nebereikia gaišti laiko rankomis į kompiuterį suvedant ar „ištraukiant“ duomenis. Šį darbą už juos atlieka suprogramuoti robotukai. Tad už stalo sėdinčio ir popieriniais dokumentais apsikrovusio buhalterio įvaizdis – jau praeitis.
Antras „robotizacijos“ žingsnis – įvairių įmonės duomenų bei procesų integracija. Pavyzdžiui, į buhalterijos programas diegiami robotai apjungia kelias funkcijas – dokumentų valdymą, administravimą, archyvavimą, darbo užmokesčio skaičiavimą, personalo dokumentų administravimą. O jei visa tai dar susieti su kitomis, tarpusavyje bendraujančiomis įmonės sistemomis, tarkime, ryšių su klientais valdymo sistema?
Technologijos ateityje leis įmonėms išvengti daugybės funkcijų dvigubinimo ar trigubinimo. Tik pagalvokite, kokias perspektyvas atveria tokia globali integracija.
Liks be darbo?
Viena tokių „perspektyvų“ – pasikeitęs įmonių veidas ir struktūra. Kaip turi keistis apskaitininko specialybė, kad ji visai nenunyktų? Kurlink turi judėti buhalterio specialybė nuo suvokimo apie buhalterį-operatorių, kuris suveda duomenis, arba buhalterį-žinovą, kuris žino įstatymus ir moka apskaičiuoti mokesčius bei analitiškai pateikti informaciją vadovybei?
Viena natūrali kryptis – auginti kompetencijas ir tapti universaliais patarėjais, finansų valdytojais, savotiškais „robotų vadybininkais“. Tai, ką anksčiau bendrovėse atlikdavo specialiai apmokytas personalas, valdantis didelius verslo analitikos duomenų masyvus, dabar turi mokytis atlikti bet kuris apskaitininkas, norintis daryti karjerą ir išlikti brangiai apmokamu.
Kita alternatyva šiuolaikiniams „eiliniams“ buhalteriams – likti ten, kur jie yra dabar, bet viską daryti sparčiau, pigiau, „išmaniau“, paprasčiau. Neabejoju, kad savo nišą rinkoje ras pigių ir paprastų apskaitos sistemų diegėjai, gebantys suteikti tūkstančiams smulkių firmų aktualią „paprastos“ buhalterinės apskaitos paslaugą per mobiliąją programėlę planšetėje ar išmaniajame telefone.
Nesvarbu, kokia kryptimi pasirinks judėti viena ar kita buhalterinių paslaugų įmonė. Bet kokiu atveju apskaitininkams teks tapti informacinių technologijų žinovais. Tai rodo augantys įmonių investicijų, skirtų IT diegimui, skaičiai.
Laukia ilgas kelias
Iki šios naujos profesijos visiško susiformavimo laukia ilgas kelias. Dar reikia įveikti ne vieną „robotizavimo“ proceso problemą. Pavyzdžiui, robotai dar nemoka tiksliai apdoroti visų rūšių skaitmeninių dokumentų (skenuotų elektroninių sąskaitų faktūrų, banko išrašų). Kol kas šios programos vis dar daro klaidų, kurias turi rasti ir ištaisyti žmogus. Visgi kompiuterinės programos sparčiai „mokosi“, tad tik laiko klausimas, kada tokiai pirminei informacijai apdoroti žmonės nebebus reikalingi.
Kita problema – privalomas duomenų apsaugos užtikrinimas, juk robotai apdoroja konfidencialius įmonių duomenis. Automatinio dokumentų apdorojimų klaidų sumažėtų, jei programos dalintųsi savo žiniomis ne vienos įmonės viduje, o tarp įmonių. Tam, žinoma, reikalingi labiau sofistikuoti techniniai sprendimai ir įmonių duomenų konfidencialumo apsauga.
Trečia, standartizavimo apskaitos dokumentuose trūkumas. Ši problema sprendžiama standartizuojant procesus bei dokumentus. Toks standartizavimas, o kartu ir integravimas jau vyksta Lietuvoje bei kitose Europos Sąjungos šalyse – per Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, diegiant tokias sistemas kaip elektroninė mokesčių administravimo sistema (i.MAS) ir pan. Panašios sistemos diegiamos Portugalijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Norvegijoje.
Iššūkis, vertas naujos kartos
Į Lietuvos įmones „robotizacija“ ateina kiek pavėluotai, juk inovacijų diegimas reikalauja papildomų investicijų. Be to, Lietuvos buhalterines įmones kiek „užmigdo“ konkurencinio privalumo turėjimas – mūsų šalies buhalterių darbas, palyginti su Vakarų Europos ir Skandinavijos šalimis, kol kas dar išlieka pigesnis. Ne veltui lietuviškos įmonės tvarko šių šalių įmonių buhalteriją, o Lietuvoje kuriasi užsienio įmonių paslaugų centrai.
Tačiau Vakarų įmonių poreikius jau aptarnauja tie patys robotai, kurie atpigina darbą. Vaikydamosi žemesnių kaštų užsienio įmonės paprastus bei standartizuotus darbus jau perkelia į specializuotus centrus. Todėl stovėti nuošalyje, viliantis išlaikyti konkurencinį pranašumą žemesnių darbo sąnaudų pagrindu, negalime. Privalome diegti technologijas, leisiančias išlikti konkurencingais ne tik Europoje.
Neabejoju: po penkerių-dešimties metų „robotizacija“ bus kiekvienos buhalterinės įmonės kasdienybė. Šį poreikį įvaldyti technologijas formuoja ir besikeičiantys darbuotojų įpročiai. Informacinės technologijos ugdo naują kartą, kuriai lemta tapti naujaisiais apskaitininkais. Jauni žmonės atsineša visiškai kitus darbo įpročius bei motyvacijos standartus – darbas turi būti įdomus ir gerai apmokamas.
Įdomu, kurią kryptį – profesinių kompetencijų auginimo, universalumo, ar paprastumo ir pigumo – pasirinks ateities buhalteriai bei apskaitininkai. O gal susiformuos naujos profesijos, tokios, kurias kol kas sunku net įsivaizduoti.
