aA
Nors prekyba internetu Lietuvoje kol kas sudaro menką visos mažmeninės prekybos dalį, pastaruoju metu ji sparčiai auga ir per artimiausius metus greičiausiai priartės prie 5 proc. dalies.
Antanas Sagatauskas
© Bendrovės archyvas

Kaip rodo užsienio šalių patirtis, e. prekybos apimtims pasiekus šią ribą, ima mažėti fiziniai prekybos plotai.

ES šalyse prekybos internetu dalis 2016 m. sudarė 9,4 proc. visos mažmeninės prekybos. Palyginus su ankstesniais metais, e. prekyba augo apie 11 proc., o prekybiniai plotai susitraukė apie 1,5 procento.

Dar ryškesni pokyčiai fiksuoti tose šalyse, kuriose e. prekyba sudaro jau palyginti nemažą visos mažmeninės prekybos dalį. Viena tokių šalių – Jungtinė Karalystė.

Šios šalies mažmeninėje rinkoje prekybos internetu dalis siekia apie 17 proc. ir sparčiai auga toliau. Tuo metu prekybiniai plotai čia per praėjusius metus sumažėjo daugiau kaip 4 procentais.

Lietuvoje prekybos internetu dalis sudaro dar palyginti mažą dalį visos mažmeninės prekybos – per 2016 m. ji siekė apie 3,5 procento.

Eurobarometro tyrimas rodo, kad internetu Lietuvoje bent kartą pirko kas trečias šalies gyventojas, tuo metu ES tą vidutiniškai yra daręs kas antras vartotojas.

Tad šiuo metu didesnė dalis lietuvių vis dar mėgsta lankytis fizinėse parduotuvėse, o prekybos internetu apimtis yra per maža, kad turėtų realios įtakos tradicinių prekybos plotų mažėjimui. Atskiro paminėjimo vertas Vilnius, kuriame tūkstančiui gyventojų tenkantis prekybos plotas (679 kv. m) šiuo metu yra pastebimai mažesnis negu Rygoje ar Taline (atitinkamai 998 kv. m ir 817 kv. m). Todėl ateityje dar turėtume išgirsti apie naujų prekybos centrų projektus Lietuvos sostinėje.

Vis dėlto prognozuojama, kad mažmeninės prekybos apimtys elektroniniais kanalais svarbią 5 proc. ribą Lietuvoje gali pasiekti jau kitų metų pradžioje. Aišku, staigus prekybinių plotų sumažėjimas iš karto neįvyks, bet prekybos srityje turėtų išryškėti kelios reikšmingos tendencijos.

Visų pirma, per artimiausius 5 metus įsivyraus hibridinis prekybos modelis – vis daugiau prekybininkų savo prekes siūlys ir fizinėse parduotuvėse, ir internetu.

Be to, jei šiuo metu didžiausia prekybos internetu dalis tenka elektronikos, knygų ir drabužių pardavimui, ateityje augs ir kitų prekių grupių dalis. Internetu vis daugiau bus parduodama ir įvairių paslaugų – nuo draudimo produktų iki poilsio kaimo turizmo sodyboje.

Kita tendencija – interneto pirkėjų simpatijas greičiau užkariaus tie prekybininkai, kurie siūlys ne tik konkurencingas kainas, bet ir patogų ir greitą būdą apsipirkti.

O tokiu būdu greičiausiai taps mobiliosios programėlės, ypač įsigyjant nedidelės vertės kasdienius pirkinius. Remdamiesi „Swedbank“ statistika, galime konstatuoti, kad išmaniąja programėle besinaudojančių klientų gretos sparčiai didėja ir metinis programėlės naudotojų skaičiaus augimas siekia 85 procentus.

Prekybininkams prireiks galvoti ir apie tai, kaip optimaliau išnaudoti savo prekybos plotus – jei vartotojai vis daugiau prekių bus linkę įsigyti internetu, turėti tas pačias prekes parduotuvių lentynose poreikis bus mažesnis.

Pavyzdžiui, vienoje Londono centre įsikūrusioje dviračių aprangos parduotuvėje galima ne tik įsigyti sportinių drabužių ir aksesuarų, bet ir išgerti kavos, suvalgyti sveikuoliškų užkandžių ar stebėti transliacijas iš dviračių varžybų.

Tokių naujoviško prekybos modelio pavyzdžių nebūtina ieškoti užsienio šalyse, galima pasiremti ir Lietuvoje veikiančių finansų institucijų ar telekomunikacijų bendrovių patirtimi.

Jos jau ne vienerius metus didžiąją dalį kasdienių paslaugų teikia per e. kanalus, o savo klientų aptarnavimo padalinius yra pritaikiusios geresnei klientų patirčiai sukurti ar didesnę vertę turinčioms konsultacijų paslaugoms teikti.

Tikėtina, kad didėjant gyventojų perkamajai galiai, keisis ir pačių vartotojų įpročiai. Jie bus labiau linkę taupyti savo laiką, neeikvoti jo rutininėms užduotims, ir teiks prioritetą geroms patirtims ir kokybiškam laisvalaikiui.

Todėl tiems prekybininkams, kurie pavėluos atsižvelgti į pasikeitusius vartotojų poreikius, netolimoje ateityje gali prireikti ieškoti ne tik mažesnių prekybinių patalpų, bet ir naujų pajamų šaltinių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Nerijus Mačiulis. Kaip išlyginti pajamų nelygybę? (32)

Pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių ES, tačiau neretai apipinta mitais. Parinkti...

Bronius Miežutavičius. Skęstantis miestas – problemos tik gilės (3)

Portalo skaitomumas muša rekordus, kai iš dangaus drioksteli lietus ir Geležinio Vilko...

Robertas Dargis. Vėl tik lopus dėliojame (18)

Viena rinkimų banga praėjo, ir jau prasidėjo pasirengimas kitų metų rinkimams. Rinkiminius 2020...

Gintarė Taluntytė. Verslui suteikta daugiau galių užtikrinant veiksmingą direktyvų įgyvendinimą (1)

Liepos 8 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė ilgai lauktą sprendimą byloje...

Monika Kuzminskaitė. Kas perka antrą butą Vilniuje: turtuoliai, gudruoliai ar... tiesiog gyvenimo aplinkybių paskatintieji? (3)

Įprasta galvoti, kad antrą būstą perkantis žmogus arba turi pakankamai nemažai pinigų, kad...

Top naujienos

Daugybės negalavimų kaltininkas gali būti to paties vitamino trūkumas: gydytojai tai vadina šių laikų epidemija (28)

Dabar pats laikas natūraliai „pasirinkti“ įvairioms organizmo funkcijoms gyvybiškai svarbaus...

Erdogano oponentai iš Stambulo spintos traukia skolų skeletus: geruoju tai nesibaigs (59)

Turkijos opozicija du kartus metė iššūkį prezidento Recepo Tayyipo Erdogano politiniam aparatui...

Gyvai / Europos jaunimo čempionatas: Lietuva – Turkija tiesioginė vaizdo transliacija

Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) krepšinio rinktinė stoja į paskutinį mūšį Izraelyje...

Užkalnis rado blogiausią restoraną šalyje (nuolat pildoma) (283)

Mielieji mano skaitytojai, vyrai ir moterys, mergaitės ir berniukai, jūs norėjote, prašėte,...

Fausta Marija Leščiauskaitė. Kas geriau – vaikai ar šunys? (200)

„Kam man tas šaldytuvas, jei aš nerūkau“ – čia toks anekdotas, keliais dešimtmečiais...

„Panathinaikos“ prezidentas: su Šiškausku būtume laimėję Eurolygą tris sezonus paeiliui tikisi, kad Jasikevičius sugrįš (7)

Atėnų „Panathinaikos“ prezidentas ir generalinis vadybininkas Manos Papadopoulos bendraudamas...

Mokslininkų atradimas į vabzdžius privers žiūrėti kitaip: prieš traiškant vorą, reikėtų gerai pagalvoti (6)

Mokslininkai jau anksčiau žinojo, kad vabzdžiai junta kažką panašaus į skausmą. Tačiau...

Iranas: Britanijos laivo perėmimas buvo „atsakomasis“ veiksmas (23)

Irano sprendimas perimti Didžiosios Britanijos tanklaivį buvo atsakas į šios šalies vaidmenį...

Istorikas apie simbolinį Nausėdos gestą: tai rodo, kokiu keliu jis rinksis eiti (150)

Penktadienį buvo inauguruotas naujasis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda . Rytą jis pradėjo...