Emigracija išlieka opiausia Lietuvos problema.
Algirdas Radušys
© Asmeninio albumo nuotr.

Kalbėdami apie jos priežastis visi skuba kaltinti ekonomiką ir didesnius atlyginimus užsienyje. Tačiau yra vienas reiškinys, kuris gali būti viena iš svarbiausių emigracijos priežastimi, tačiau apie jį Lietuvoje nenorima kalbėti.

Emigracijos mastai

Mūsų liks tik 1,65 mln. Neseniai ES Statistikos agentūros „Eurostat“ paskelbtose ES šalių gyventojų prognozėse iki 2080 m. Lietuvai piešiamas ypač pesimistinis scenarijus. Mūsų šalyje gyventojų skaičius demografiškai nyks sparčiausiai.

Didžiausią smūgį Lietuvai suduoda emigracija.

Pastarąjį dešimtmetį kasmet Lietuvą paliko po 30 tūkstančių žmonių.

Prognozuojama, jog nors emigracija sumažės, tačiau ir ateinančius dvidešimt metų Lietuvą kasmet paliks po dvidešimt tūkstančių žmonių kasmet. Todėl, nepaisant optimistiškai nuteikiančio augančio gimstamumo ir ilgėjančios vidutinės gyvenimo trukmės, emigracija suduos lemtingą smūgį mūsų valstybei.

Skolos ir emigracija

Šiandien vienas milijonas lietuvių yra oficialiai skolingi antstoliams. Nemaža dalis jų – ekonominiai, tiksliau, skolų emigrantai. Į užsienį šiuos lietuvius veja ne šiaip noras užsidirbti daugiau.

Veja noras pasislėpti nuo antstolių ir kreditorių bei išsilaisvinti nuo skolų ir atversti naują gyvenimo lapą.

Paradoksalu, tačiau tarp šių žmonių nemaža dalis nukentėjusių per Lietuvą palietusią 2008 – 2010 m. pasaulio ekonomikos krizę. Tai jaunos šeimos paėmusios milžiniškas paskolas būstui, kurio vertė per kelerius metus gerokai nukrito. Paskolas paėmę verslininkai, kurių verslai per krizę žlugo, o už paskolas įgytas turtas įklampino į beviltiškas skolas.

Praėjo jau daugiau nei dešimtmetis, tačiau daugumą šių žmonių vis dar slegia milžiniškos skolos. Nors įgytas turtas jau seniai parduotas iš varžytinių, liko beviltiškos skolos be vilties iš jų išlipti, net jei žmogus dirbtų visą gyvenimą.

Tokia situacija yra ypač kenksminga valstybei, visuomenei, šeimai.

Skolos – valstybės žaizda

Dauguma beviltiškų skolininkų išmoksta gyventi šešėlyje, vengdami oficialaus darbo, tampa našta valstybės socialinei sistemai, kadangi iš gaunamos pašalpos antstolis negali atskaičiuoti skolų. Dauguma skolininkų serga depresija, tačiau labiausiai nukenčia neviltyje ir depresijoje priversta gyventi skolininko šeima, kurią kartais lydi ir savižudybės šešėlis.

Todėl civilizuotos valstybės skolų problemą sprendžia iš esmės.

Beviltiškoje padėtyje atsidūrusiam piliečiui sudarydamos žmoniškas sąlygas bankrutuoti ir pradėti gyvenimą nuo balto lapo. Lietuva taip pat ėmėsi spręsti skolų problemą ir priėmė fizinių asmenų bankroto įstatymą.

Paradoksalu, tačiau per ketverius metus nuo įstatymo priėmimo mūsų šalyje bankrutavo vos 1000 žmonių, o skolininkų skaičius vis dar išlieka per milijoną.

Kaip spręsti situaciją?

Susidariusi nenormali situacija keisis tik tuomet, kai Lietuvos piliečiams bus sudarytos palankesnės sąlygos bankrutuoti Lietuvoje. Šiuo metu vis dar daugiau lietuvių bankrutuoja Latvijoje ir kitose valstybėse, nei savo gimtinėje.

Svarbiausia priežastis – daugiausia kreditorių interesus ginantis Fizinių asmenų bankroto įstatymas.

Tiesa ta, kad situaciją iš esmės pakeistų įstatymo pakeitimai. Pirma, įstatyme bankroto procedūra reikia paversti ne ginčo procedūra, tai reiškia, kad bankroto byla turėtų būti keliama, visada, jeigu įrodoma minimali skolų suma. Dabar gi, kreditoriai turi teisę nesutikti su skolininko noru bankrutuoti.

Antra, įstatyme būtina detaliau apibrėžti bankrutuojančio asmens mokumo plano sudarymo procesą, numatant, kokią dalį nuo gaunamų pajamų, jis turės atiduoti kreditoriams mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiu.

Šiuo metu šį klausimą sprendžia kreditorių susirinkimas, kuris neretai siekia didesnių mokėjimų, nei skolininkas išgali, o skolininkui nesusitarus su kreitoriais, teismas gali nutraukti bankroto bylą. Dėl šių prieasčių bankroto procedūra tama rizikinga, kad skolininkas, išleidęs pinigus teisininkams, nepasieks bankroto finišo. Šiuo metu daug iškeltų bankroto bylų Lietuvoje yra nutraukiamos, būtent dėl kreditorių piktnaudžiavimo.

Geras fizinių asmenų bankroto pavyzdys yra Latvija, kadangi ten daug klausimų jau yra išspręsta įstatymuose, tuo metu, Lietuvoje klausimai paliekami spręsti kreditorių susirinkimui, todėl į Latviją dairosi dažnas lietuvis nusivylęs fizinių asmenų bankroto galimybėmis Lietuvoje.

Politikams laikas susivokti

Gyventojų skaičiumi ženkliai mažesnėje nei Lietuva kaimyninėje Latvijoje, kasmet vidutiniškai iškeliama du su puse karto daugiau bankroto bylų. Nuo 2008-ųjų metų Latvijoje jau iškelta per 8602 fizinių asmenų bylos, vidutiniškai 956 bylos per metus. Tuo tarpu Lietuvoje per ketverius metus po įstatymo priėmimo iškeltos vos 1427 bylos, 357 per metus.

Nutrauktų bankroto bylų Lietuvoje yra dvigubai daugiau (106), nei šią procedūrą užbaigusiųjų. Lietuvoje bankrutavo vos 49 asmenys, šiuo metu vykdomos 1272 fizinių asmenų bankroto bylos.

Taigi, kalbėdami apie ekonominę emigraciją, kalbėkime ir apie beviltiškas skolas dėl kurių dalis lietuvių palieka Lietuvą, o čia likusi dalis dažnai dingsta ekonomikos šešėlyje. Gal tai paskatins Lietuvos politikus ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais veiksmais tarnauti Lietuvos žmogui.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

D. Miniotas. Maža Lietuvos pergalė kare su „Gazprom“ (10)

„Gazprom“, norėdama išvengti baudos už ilgus metus Rytų ir Vidurio Europos valstybių...

P. Kunčinas. Visur ir niekur (1)

Šiandien Vyriausybė pagaliau Seimui pateikė 2018-ųjų metų biudžetą. Sveikintina, kad ypač...

R. Dargis. Lietuvos kelias – greitis ir permainos. Ar tai galime? (39)

„Senajame pasaulyje didesnė žuvis suvalgydavo mažas žuvis, tačiau dabar pirmauja greitos...

A. Žemaitė. Darbo vietos antropologija: kaip aplinka, kurioje dirbate, nulemia jūsų sėkmę?

Kaip turėtų būti įrengta darbo vieta , kad skatintų kūrybiškumą, produktyvumą ir...

M. Zalatorius. Permainos, kurios pakeis finansų pasaulį (4)

Naujadaras „FinTech“, tarsi koks viral‘as, praskriejęs jau taip plačiai, kad turbūt...

Top naujienos

Iškėlė versiją, kodėl dingo baikeris: viskas prasidėjo dar vasarą

Mįslingai dingusio baikerio Aivaro Kilkaus draugai ir artimieji surėmė pečius su policijos...

Sprendžiamas 17-os „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių likimas (41)

Konkurencijos tarybai leidus susijungti prekybos tinklams „Rimi“ ir „Iki“ , bendrovės...

Liberalų agonija: laikinuoju pirmininku patvirtino E. Gentvilą, bet ir dėl to skraidė žiežirbos (218)

Penktadienį susirinkusi Liberalų sąjūdžio valdyba priėmė pirmininko Remigijaus Šimašiaus...

Gyvai / Pirmasis testas išvykoje: „Chimki“ – „Žalgiris“ (50)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai siekia antrosios pergalės Eurolygoje. Penktadienį Šarūno...

Kada Vilniuje bus pastatytas tikras dangoraižis (40)

Augant gyventojų skaičiui Vilniuje ir miestui vis labiau plečiantis į pakraščius, kalbama, kad...

Ar jau verta ruoštis ekonominei krizei? (53)

Labiausiai turime bijoti laikotarpių, kai nieko nebijome, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis ,...

Šiaulių arenos gimtadienyje – ir A. Šedžius: atvyko ne su žmona pildoma (17)

Penktadienio vakarą Šiauliuose skamba dainos ir sveikinimai. Dešimtmečio jubiliejų...

JAV būsto pardavimai netikėtai atsigavo

Nenaujų būstų pardavimai Jungtinėse Valstijose rugsėjį netikėtai atsigavo, nors...

Lietuvos atkūrimo šimtmečio proga dviračiu pervažiavo džiungles

Keliautojas Gediminas Vasiliauskas Lietuvos atkūrimo šimtmečio sukakties proga Amazonės džiungles...

V. Danauskienė. Į šipulius dūžtanti „Remigijaus legenda“ (203)

Ar dar prisimenate 2004-ųjų kovo 24-ąją? Paksogeite besikapanojanti Lietuva gauna tarsi šlapiu...