Mokėjimo kortelės yra dažniausiai naudojama elektroninio mokėjimo priemonė mažmeninės prakybos sektoriuje, tačiau už kiekvieną galutinio vartotojo „perbraukimą“ kortele prekybininkas pirkėjo bankui sumoka tarpbankinį mokestį.
Dėl rinkos specifikos tokie tarpbankiniai mokesčiai dar visai neseniai buvo menkai reguliuojami.
Kadangi didesni mokesčiai naudingi pirkėjo bankui, operatoriai tarpusavyje konkuravo siūlydami didesnius tarpbankinius mokesčius, o šiuos iš savo kišenės, mokėdami už prekes ar paslaugas, padengdavo vartotojai.
Europos Komisija kaltino kortelių schemų gigantus konkurencijos tarp prekybininkų bankų ribojimu, nepagrįstu tarpbankinių mokesčių „išpūtimu“ ir kainų vartotojams didinimu.
Būtent per šiuos tyrimus išryškėjusios atsiskaitymo kortelėmis problemos privertė ES imtis tarpbankinių mokesčių reformos, kurios paskutinis etapas užbaigtas dar šių metų birželį.
Ankstesniuose reglamentavimo etapuose jau įgyvendinti svarbūs pakeitimai – pirmiausia, nustatytos tarpbankinių mokesčių lubos debetinėms ir kreditinėms kortelėmis.
Šiuo metu maksimalus mokestis už atsiskaitymą debeto kortele yra 0,2 proc. mokėjimo vertės, o kredito kortele – 0,3 proc. Lietuvos banko išankstiniu vertinimu, šis pakeitimas prekybininkams per metus turėtų leisti sutaupyti apie 18 mln. eurų.
Sureguliavus tarpbankinių mokesčių dydį, buvo imtasi pačios mokėjimų sistemos skaidrumo, kurio iki šiol tikrai trūko.
Vartotojai dažnai nežinodavo apie pardavėjų mokamus tarpbankinius mokesčius ir bankų buvo skatinami naudotis didesnius tarpbankinius mokesčius generuojančiomis kortelėmis.
Prekybininkams nebuvo diferencijuojami jų bankams mokami mokesčiai, nebūdavo leidžiama pasirinkti pigesnio prekės ženklo kortelės arba skatinti vartotojus naudotis tokiomis kortelėmis.
Naujai įsigalioję nuostatos pardavėjams suteikia teisę pasirinkti kainų prasme efektyviausią kortelę ir skatinti pirkėjus atsiskaityti būtent ja.
Pardavėjai gali pasirinkti, kokias korteles priimti, su sąlyga, kad apie priimamas korteles klientai bus informuoti aiškiai ir nedviprasmiškai.
Be to, pardavėjų bankai nuo šiol privalo diferencijuoti pardavėjo mokamus aptarnavimo mokesčius pagal kiekvienos kortelės rūšį ir sutartyse atskirai individualizuoti už kiekvienos rūšies kortelę imamų mokesčių sumas.
Aptartos naujovės akivaizdžiai rodo naują tarpbankinių mokėjimų politikos kryptį.
Griežtai reglamentuoti maksimalūs mokesčių už atsiskaitymą kortele dydžiai turėtų užkirsti kelią panašioms į „MasterCard“ ir „Visa“ byloms kilti ateityje, o padidėjęs rinkos skaidrumas ir didesnės sprendžiamosios galios suteikimas prekybininkams – kad dideli tarpbankiniai mokesčiai nebūtų dengiami vartotojų sąskaita.
Užbaigta reforma, Europos Komisijos duomenimis, per metus turėtų padėti sutaupyti apie 6 milijardus eurų.
