aA
Tenka girdėti įvairių teorijų, teigiančių, kad žmogaus gyvenime periodiškai turi įvykti reikšmingas pokytis.
© Bendrovės archyvas

Tai gali būti pasikeitusi šeimyninė padėtis, nauja gyvenamoji vieta ar naujas laisvalaikio užsiėmimas.

Tai gali būti ir kitas darbas arba pareigos. Galima rasti daugybę privalumų, kodėl sveika keisti darbą kas kelerius metus. Lygiai taip pat nemažai privalumų turi ir ilgametis darbas vienoje pozicijoje ar įmonėje.

Kaip apsispręsti, ar jau metas keisti darbą?

Šokliai ir prisitaikėliai

Yra žmonių, kurie darbą keičia kas vienerius ar dvejus metus, o kai kurie šį intervalą sugeba sumažinti net iki pusmečio. Žmonės, labai dažnai keičiantys darbą, anglų kalboje vadinami „job hoppers“, o lietuviškai juos galėtume vadinti „šokliais“.

Ne vienas darbdavys susiduria su situacijomis, kai darbuotojas dar gerai net neperpratęs konkrečios veiklos ir nepasiekęs apčiuopiamų rezultatų, jau po pusmečio keičia darbovietę. Ypač Vilniuje šiuo metu stebime didelę darbo pasiūlą, kai tam tikrų sričių specialistams nereikia dėti jokių pastangų ieškant darbo, nes darbdaviai jų ieško patys.

Ką galima pasakyti apie tokį darbuotoją?

Jeigu ir čia ieškotume silpnųjų vietų, tai organizacijos keitimas tokiais intervalais gali reikšti, kad dėl tam tikrų priežasčių organizacijos nebemato potencialo šiame žmoguje. Nes būdamas jau patyręs tam tikroje srityje, jis tikrai gali judėti ir į kitas pozicijas toje pačioje organizacijoje. Taigi natūraliai gali kilti klausimas, kodėl taip nenutiko.
A. Jonaitytė-Karalienė

Toks darbo keitimas, pirmiausia, byloja, kad darbuotojas yra pakankamai lankstus ir greitai prisitaiko prie naujos aplinkos. Darbdaviui tai gali būti ženklas, kad jis turi daug ir įvairių žinių apie konkurentų veiklą, galbūt labai greitai mokosi. Be to, pasamdyti tokį darbuotoją bus gana lengva – procesas neišsitęs dėl svarstymų noriu-nenoriu ar galiu-negaliu. Žinoma, darbdavys gali pagalvoti ir priešingai – kad darbuotojas nepastovus, jį galima greitai suvilioti geresnėmis darbo sąlygomis ir vargu ar jis per trumpą laiką spėja įgyti reikalingų kompetencijų.

Kai kurie tyrimai rodo, kad vadinamoji Y karta (ang. millenials) nemato savęs vienoje įmonėje daugiau nei 1-3 metus, o X kartos atstovai yra pastovesni ir sėslesni. Tiesa, tuo metu, kai X kartos atstovai buvo dvidešimtmečiai, niekas nefiksavo tokių statistinių duomenų, kaip dažnai jie keičia savo darbą. Todėl kas bus, kai Y karta pasieks kitus amžiaus tarpsnius, kol kas galima tik spėlioti.

Saugiausias variantas, tačiau yra vienas „bet“

Pasaulinė statistika rodo, kad žmonės vienoje pozicijoje vidutiniškai dirba 3-4 metus. Aptarnavimo srityje iki 2-3 metų, didesnės kompetencijos reikalaujančiose pozicijose 4-5 metus.

Atrodytų, toks variantas, kai organizacijoje darbuotojas pasirenka dirbti 3-5 metus, yra pats saugiausias.

Jis nekelia tiek daug klausimų, kiek kraštutiniai atvejai, kai darbo stažas vienoje darbovietėje yra labai trumpas ar labai ilgas. Toks darbuotojas tikrai jau būna įgijęs vertingos patirties konkrečioje pozicijoje, ypač, jei ir kitose įmonėse jis dirbo panašiais intervalais. Tai parodo, kad jis yra kompetentingas, supranta konkurentų verslo subtilybes ir yra lankstesnis keičiant darbą.

Jeigu ir čia ieškotume silpnųjų vietų, tai organizacijos keitimas tokiais intervalais gali reikšti, kad dėl tam tikrų priežasčių organizacijos nebemato potencialo šiame žmoguje. Nes būdamas jau patyręs tam tikroje srityje, jis tikrai gali judėti ir į kitas pozicijas toje pačioje organizacijoje. Taigi natūraliai gali kilti klausimas, kodėl taip nenutiko.

Darbo veteranai ‒ rizikuoja

Galiausiai, iki 10 ir daugiau metų vienoje organizacijoje dirbantys darbuotojai. Jie gali būti laikomi lojalūs savo srities specialistai. Pačiam darbuotojui tai gali būti naudinga galvojant apie sąlygų gerinimą organizacijoje. Paprastai daugelis darbo užmokesčio priedų priklauso būtent nuo darbo stažo toje pačioje darbovietėje, taigi kuo jis ilgesnis, tuo nauda didesnė.

Ilgai dirbant organizacijoje kyla ir tam tikrų pavojų. Visų pirma, potencialūs nauji darbdaviai gali galvoti, jog žmogus nėra lankstus, jam bus sunku adaptuotis naujoje aplinkoje. Atrankos procesas tokiam kandidatui gali užsitęsti, nes darbo keitimas jam gali būti sunkus ne tik organizacine prasme, bet ir emociškai ‒ darbuotojas būna per daug susigyvenęs su savo darbo aplinka.

Kaip priimti teisingą sprendimą?

Turbūt akivaizdu, kad vieno teisingo ir saugaus scenarijaus nei darbuotojui, nei darbdaviui nėra. Tad abiems pusėms bandant ieškoti aukso viduriuko, siūlyčiau atsižvelgti į keletą esminių aspektų.

Visų pirma, gyvenimas yra kur kas daugiau, nei tik darbinė veikla. Mes negyvename kelių atskirų gyvenimų – darbe ir už jo ribų.

Nors mūsų visuomenėje tai gal ir nėra visiškai įprasta, bet kartais pasirinkimas dirbti ilgiau vienoje organizacijoje gali būti susijęs su tuo, kad, pavyzdžiui, šalia darbo turite hobį, kuriam norite skirti daug laiko ir tame darbe jums tai pavyksta suderinti. Galbūt auginate mažus vaikus ir norite skirti daug dėmesio jiems, todėl nenorite didelių pokyčių darbinėje veikloje.

Kitas patarimas – įsivardinti, kas yra svarbu darbinėje veikloje.

Jeigu norite per greitą laiką pasididinti pajamas, tikėtina, kad tai galima bandyti įgyvendinant „šoklio“ strategiją. Jeigu norite tobulėti tam tikroje srityje ir jums svarbu pamatyti įgyvendintą projektą, prie kurio realizavimo patys prisidėjote, tai gali užtrukti ilgiau nei vienerius metus.

Jeigu matote save konkrečioje organizacijoje ilgą laiką, tai turite užduoti sau klausimą – kaip aš šioje organizacijoje augusiu, kokių įgūdžių ir žinių įgysiu?

Galiausiai – santykis su organizacija. Kartais, kai ilgai dirbantys žmonės išeina iš organizacijos, jie jaučia nuoskaudą, kad organizacija jų neįvertino, niekas nebandė sulaikyti po tų ilgų metų, atiduotų organizacijai.

Taip, mėgti organizaciją, kurioje dirbi, yra labai svarbu, bet pirmiausia reikia mylėti save. O linkusiems greitai keisti organizacijas verta prisiminti, kad, pagarba kitiems yra būtina, jei norite, kad jus taip pat gerbtų.

Kai su žmonėmis kalbuosi apie karjerą, matau, kad kiekvieno iš mūsų istorija yra unikali, o pasirinkimai yra kuo įvairiausi.

Todėl tiek ieškodami darbo, tiek rinkdamiesi darbuotojus, prisiminkime, kad statistika nėra viskas, bendros tendencijos taip pat – svarbu, kaip jaučiatės darydami vieną ar kitą pasirinkimą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Agnė Jasinskaitė. 2019-ųjų permainoms – masinis pasiruošimas (1)

2019-ųjų pradžia, kuomet įsigalios sulig mokesčių reforma priimti pakeitimai, taps tikru lūžio...

Laura Galdikienė. Darbo rinka – lyg išspaustas apelsinas? (12)

Šiuo metu Lietuvos darbo rinka primena spaudžiamą apelsiną. Kai atrodo, jog liko tik sausa...

Rimvydas Milašius. (Ne)žinoma aprangos ir tekstilės pramonės realybė: kodėl nevilioja sparčiai augantis sektorius? (4)

Pastaraisiais metais aprangos ir tekstilės sektorius Lietuvoje ypač sėkmingai vystosi, o...

Jonas Butkevičius. Kada išguisime sovietinius standartus iš savo galvų? (15)

Pastaruoju metu suaktyvėjo kalbos apie viešojo transporto modernizavimą – ir spūstys...

Robertas Dargis. Ar nykstančią demokratinę sistemą pakeisime klounais? (45)

Lenkų disidentas Adam Michnik yra pasakęs: revoliucija mėgsta ryškias spalvas. Bolševikai -...

Top naujienos

Ūkio ministras apie maisto kuponus: nežinau, iš kur atsiranda tokios idėjos (95)

Ar kainų mažinimą pagrindiniu tikslu išsikėlusi vyriausybė savęs neįvarė į kampą? „ Delfi...

Panevėžį drebina kūdikio netektis: po ligoninės išvadų – neįtikimos ir šokiruojančios detalės (25)

Kūdikio Respublikinėje Panevėžio ligoninėje spalį netekusios Ilonos iš mažo miestelio...

Į Maroką sugrįžti nenorėtų: vietiniai dedasi šventais, o išdarinėja velniai žino ką (41)

Manau, visi nors kažką girdėję apie Marakešą žino tą chrestomatinę situaciją, kai žioplam...

Moters gyvenimas priminė košmarą: kai tokie artimieji, tai ir priešų nereikia (3)

Vieni vaikystę prisimena su nostalgija, kiti – su baime. Šiurpia istorija pasidalinusią Aušrą...

Nuo likimo nepabėgęs Adomaitis: žinojome, kad bus problemų (2)

Vienas geresnių sezono rungtynių sužaidęs Vilniaus „Rytas“ atitinkamos satisfakcijos negavo...

Kinija demonstruoja savo paslaptingąjį „J-20“ (42)

Kinijos karinės oro pajėgos Žuhajuje vykusioje tarptautinėje aviacijos parodoje pademonstravo savo...

Kalėjimų sistemoje bręsta naujas skandalas (58)

Skandalas Kauno tardymo izoliatoriuje. Nukentėjusysis tvirtina, kad prieš pat teismo posėdį į...

Vilniaus naktinių klubų gražuolės turi savo taisykles: geria kavą, prašo vaikinų palydos ir maskuojasi juodai (15)

Ne paslaptis, kad naktiniai klubai – kaip atskiras pasaulis. Tai, kas juose vyksta po vidurnakčio,...

Iš emigracijos grįžusi lietuvė ir toliau renkasi mokėti mokesčius Britanijai (202)

Laisvas darbo jėgos judėjimas Europos Sąjungoje (ES) leidžia per savo karjeros metus lengvai...

Į pašto dėžutę gavo keistą lankstinuką: ar jo tikslas kiršinti visuomenę? (11)

Pirmadienį į pašto dėžutę gavau keistą lankstinuką nuo keisto instituto. Lankstinuko...