aA
Galbūt geriausias Vakarų pasaulio istorijos laikotarpis jau buvo? Ar jis dar neišaušo?
A. V. Rakšnys; prof. A. Guogis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Yra, kas laikosi nuomonės, kad jis tęsėsi maždaug nuo 1950-ųjų iki 1980-ųjų metų. Tai – laikotarpis, kai tapo akivaizdūs tuometiniai socialinės-humanitarinės srities pasiekimai – ypač kuriant ir stiprinant gerovės valstybes.

Socialiniai – humanitariniai mokslai Vakaruose tuomet formavo specifinę vertybinę aplinką, paremtą tokiomis vertybėmis kaip stabilumas, saugumas, nuspėjamumas, kritinis–mokslinis mąstymas ir pilietinis aktyvumas.

Būtent šios vertybės ir jomis pasižymintys politiniai ir verslo lyderiai reikšmingai prisidėjo prie efektyvios ekonominės – politinės aplinkos formavimo.

Nors neoliberalūs ideologai, pavyzdžiui, Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje, Čikagos mokyklos ekonomistas B. Beckeris net žmonių santykius bei šeimą siūlė vertinti iš ekonominės perspektyvos – kaip sprendimus, kurie paremti kainos ir gaunamos naudos santykiu, tačiau dėl ilgalaikių ir stabilių vertybių šios idėjos buvo pasitinkamos su nepasitikėjimu ir vertinamos kritiškai.

Tai buvo toks Vakarų šalių laikotarpis, kai dviejų asmenų šeima su dviem–trimis vaikais galėjo pilnai pragyventi iš savo darbo atlyginimo, turėti arba nuomotis gyvenamąjį būstą, automobilį, atostogauti užsienyje ir dar turėti santaupų ar investicijų.

Tačiau tai nebuvo laikotarpis be problemų, nes kam tada reiškėsi hipių judėjimas, Paryžiaus studentų maištai, sprogdino Raudonosios brigados, vyko Vietnamo karas, Olsterio įvykiai. Bet tai buvo išimtys, o ne taisyklė. O už geležinės uždangos, tame tarpe – ir Lietuvoje – niekas dorai apie tą laikotarpį Vakaruose nežinojo.

Todėl dėl sudėtingų istorinių aplinkybių Lietuva atsiliko nuo globalių kultūrinių vertybinių pokyčių, Lietuvą pasiekdavo tik tam tikri kultūriniai artefaktai, kaip amerikiečių, prancūzų ar italų meninės kino juostos, bet tik praėjusios cenzūrą, o iš jūreivių būdavo galima neoficialiai įsigyti popkultūros žvaigždžių įrašų ar meno žurnalų, bet kitos žinios buvo fragmentiškos.

Reikia pripažinti, kad Sąjūdis Lietuvoje ne tik pasižymėjo tautiniu užtaisu, bet ir adoravo būtent šį Vakarų gerovės valstybių laikotarpį, ir būtent prie tokių Vakarų Lietuva tada norėjo prisijungti. Bėda ta, kad kaip tik nuo 1990-ųjų Vakarai pasuko kita – neoliberalizmo vystymo – kryptimi, kuri iškėlė ir suabsoliutino visų procesų ekonomizaciją.

Vienais iš svarbiausių valstybių tikslų tapo jų ekonomiškumas, valstybės tikslų požiūriu mėgino susitapatinti su verslo organizacijomis.

Lietuvoje pati ekonomika ir, pirmiausia, jos finansiniai rodikliai tapo svarbiausiu gyvenimo siekiniu. Buvo manoma, kad ekonominiai laimėjimai gali išspręsti visas valstybės problemas. Reikėjo 27 Lietuvos nepriklausomybės metų, kad pirmą kartą viešai, žiniasklaidoje, būtų prabilta apie finansinį nevisagališkumą, kuris veda į vis dažnesnes ir gilesnes ekonomines krizes.

Viena vertus, tai galima mėginti paaiškinti tuo, kad Vakaruose neoliberalizmas tapo atsaku į gerovės valstybės sąlygotus ekonominio vystymosi sutrikimus, ir bandė juos spręsti kitaip – ne tradicinio, hierarchinio, valdymo, o naujosios viešosios vadybos priemonėmis.

Kita vertus, net ir intensyvėjanti privatizacija, konkurencija, vadovavimasis verslo principais negalėjo reikšmingai paveikti daugiau nei šimtmetį gyvavusios ir įsitvirtinusios sistemos, paremtos institucionalizuotomis socialinių – humanitarinių mokslų raidos sąlygotomis vertybėmis.

Nors neoliberalūs ideologai, pavyzdžiui, Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje, Čikagos mokyklos ekonomistas B. Beckeris net žmonių santykius bei šeimą siūlė vertinti iš ekonominės perspektyvos – kaip sprendimus, kurie paremti kainos ir gaunamos naudos santykiu, tačiau dėl ilgalaikių ir stabilių vertybių šios idėjos buvo pasitinkamos su nepasitikėjimu ir vertinamos kritiškai. Ir nors gerovės valstybės funkcijos keitėsi, o finansinė situacija nebuvo stabili, Vakarų šalyse vis tiek išliko demokratiniai mechanizmai, nors ir su kur kas didesniu „ekonomizacijos“ krūviu.

Lietuvoje pati ekonomika ir, pirmiausia, jos finansiniai rodikliai tapo svarbiausiu gyvenimo siekiniu. Buvo manoma, kad ekonominiai laimėjimai gali išspręsti visas valstybės problemas. Reikėjo 27 Lietuvos nepriklausomybės metų, kad pirmą kartą viešai, žiniasklaidoje, būtų prabilta apie finansinį nevisagališkumą, kuris veda į vis dažnesnes ir gilesnes ekonomines krizes.

Tai šį rugpjūtį padarė Lietuvos banko ekonomistas Raimondas Kuodis, kuris pripažino, kad „prieš 50–60 metų pasaulyje (Vakaruose) buvo kur kas daugiau tvarkos, stabilumo, teisingumo ir lygybės“. Visgi šie Vakarų pasiekimai buvo ne vien ekonominiai, pirmiausia jie buvo vertybiniai.

Atrodo paradoksalu, kad 2017 metais Vakarų šalių politiniai ir verslo lyderiai vis dažniau diskutuoja apie tai, kad ateityje, dėl augančios robotizacijos, dirbtinio intelekto, pilnai autonominių mašinų, neuroninių tinklų ir mašininio mokymo reikšmingiausiais šalių resursais taps socialinių humanitarinių mokslų specialistai, kurie gebės įvairius procesus vertinti ir analizuoti iš tarpdisciplininės perspektyvos, interpretuoti ir priimti sudėtingus sprendimus kompleksinėmis, dinamiškomis sąlygomis, apdoroti didelius kiekius informacijos paverčiant jas žiniomis.

Neskiriant dėmesio vertybiniams pokyčiams, nederėtų stebėtis, kad daugeliui mūsų atostogaujančių tautiečių su „brendiniais“ rūbais užsienio šalyse uždavus klausimą anglų kalba išgirsime ne „hello“, o „dobrij den“.

Tačiau nors ir esame globalios pasaulinės sistemos dalimi, Lietuvoje mes ir vėl atsiliekame. Daugelis politikų ir ekonomistų laikosi nuomonės, kad Lietuva turi tapti IT specialistų šalimi, ir būtent jie turėtų tapti visų ateities problemų sprendiniu.

O atsiliekame tikriausiai dėl to, kad dėl sudėtingos istorinės patirties bandome instrumentiškai imituoti Vakarų elgseną, gyvenime taikome „sugretinimo“ metodus, pabrėžiame materialinių simbolių svarbą, tačiau neturime tam vertybinio pagrindo.

Neskiriant dėmesio vertybiniams pokyčiams, nederėtų stebėtis, kad daugeliui mūsų atostogaujančių tautiečių su „brendiniais“ rūbais užsienio šalyse uždavus klausimą anglų kalba išgirsime ne „hello“, o „dobrij den“. Neabejotina, kad technologijos yra reikšminga XXI amžiaus visuomenės dalis, tačiau be tinkamos vertybinės politinės – verslo lyderystės jos tėra eilinis instrumentas.

Valstybė gali paruošti šimtus IT sektorių aptarnaujančio personalo, tačiau jeigu nebus formuojami ateities politikai ir verslo lyderiai, kurie pasižymėtų stipriomis humanitarinėmis vertybėmis, bus itin sudėtinga užtikrinti darnią Lietuvos raidą ir sukurti tokią Lietuvą, į kurią norėtųsi sugrįžti.

Bet ką daryti dabar?

Eiti ta pačia, socialiniam teisingumui priešiška neoliberalizmo kryptimi? O gal grįžti atgal? – bet juk grįžti atgal nebeįmanoma, pasaulis pasikeitė, globalizacija išardė sienas tarp valstybių, o žmonių tarpusavio ryšiai pasidarė įvairialypiai ir tokie paprasti techniškai.

Kaip pasauliui pasiekti balansą, pusiausvyrą, kaip išlipti iš skolų, susitvarkyti su migrantais, teroristais, kaip.....? Daug kaip.

Atrodo, kad problemų padaugėjo, ir su jomis nebesusitvarkoma. Tačiau Vakarams istoriškai jau daug kartų buvo pranašautas galas, o jie, „netikėliai“, vis kaip atsigauna, taip atsigauna, vis priekin pasistumia. Bet šie postūmiai niekada neapsiėjo be humanitarinių vertybių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Virgilijus Mirkės. Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau? (7)

Pensijų kaupimo sistema pastarąjį kartą buvo tobulinama prieš penkerius metus. 2013 metais...

Vytautas Adomaitis. Kur tarp popierių užkasti mažiausių Lietuvos įmonių 20 mln. eurų? (2)

Praeitą savaitę paskelbtas Biurokratijos indeksas 2018 leido pirmą kartą eurais įvertinti keturis...

Tadas Povilauskas. Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai? (2)

Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir...

Juozas Augutis. Vieno energijos šaltinio dominavimas šildymo kainas kelia aukštyn (6)

Daug viešų diskusijų sukėlusios kylančios biokuro kainos dar kartą patvirtina seniai žinomą...

Indrė Genytė-Pikčienė. Ristis konkurencingumo indeksuose žemyn Lietuvai – prabanga (3)

Šiandien paskelbta 2018-ųjų Pasaulio ekonomikos forumo ataskaita, kurioje ši institucija, atlikus...

Top naujienos

Gyvenimo audrų nublokšti gyvena sąvartyne: trijų kambarių „buveinė“ saugo liūdnas paslaptis (54)

Pokalbio pradžioje 63 metų buvusi kaunietė Nijolė tikino, kad Jonavos sąvartyne gyvena nuo 2012...

Prabangių lėktuvų rinka kaista: parduodami net naudoti lėktuvai (3)

Įsigyti naudotą reaktyvinį verslo lėktuvą tampa vis sudėtingiau ir tai ženklas, jog prabangių...

Šalia Prancūzijos oro uosto esantis miestas po skaudžios katastrofos virto vaiduokliu (46)

Trisdešimt kilometrų nuo vienos brangiausių Europos sostinių, Paryžiaus, yra visiškai...

Laukiniai „Žalgirio“ laikai: išgertuvės iki ryto, kanapės, „Farai“, muštynės ir Collinso dovana (49)

„Aš, visų pirma, žiūriu į asmenines savybes, nenoriu problemų rūbinėje, nenoriu...

LKL rungtynės: „Neptūnas“ – „Juventus“ tiesioginė vaizdo transliacija

Prieš savaitę Kauno „Žalgirį“ išvykoje patiesęs Klaipėdos „Neptūnas“ (5-1) – vienas...

Iš Maskvos grįžusį amerikiečių šnipą šokiravo saviškių reakcija (83)

Steveno Spielbergo režisuotas filmas „Šnipų tiltas“ („Bridge of Spies“) pasakoja apie...

„Betsafe“-LKL čempionato rungtynės: „Nevėžis“ - „Skycop“ (3)

„Betsafe“-LKL čempionato rungtynės: „Nevėžis“ - „Skycop“. Tiesiogiai iš Kėdainių.

Milijardieriai prieš milijardierius: mėsos verslo karaliai įsivėlė į ginčą su garsiu Indonezijos šeimos įpėdiniu

Joesley‘is ir Wesley‘is Batista‘os, Brazilijos mėsos magnatai, kurie praėjusiais metais buvo...

Gudrus „valstiečių“ planas gali subliūkšti: iš ekspertų – prieštaringi vertinimai (125)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) lyderiui Ramūnui Karbauskiui prabilus apie...

Darbo sąlygos darželyje sunkiai pakeliamos – išskirtinis dėmesys tik giminaitei (9)

Liūdna girdėti istoriją apie vieno vaikų darželio direktorės baisų bei grubų, o kartais net...