aA
Ne paslaptis, kad per kelis pastaruosius dešimtmečius pasaulinėje darbo rinkoje daugėjo įvairių nestabilių, nepastovių, dažnai – savarankiško darbo vietų. Šio reiškinio paplitimas pirmiausia siejamas su 1970 – 1980 m. kapitalizmo pokyčiais ir globalizacija, tačiau jis ypatingai suintensyvėjo po 2008 m. finansinės krizės, globalios recesijos kontekste.
A. V. Rakšnys; prof. A. Guogis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Neapibrėžtumo ir laikinumo pojūtis yra svarbiausias laikmečio skiriamasis socialinis bruožas, jeigu lygintumės su „aukso amžiaus“ gerovės valstybėmis prieš 40-50 metų.

Anglų ekonomistas Guy Standingas šią naują, nepastovius darbus dirbančią klasę įvardija kaip „prekariatą“. Prekariatas – tai ne vidutinė, o žemutinė ir pastoviai gausėjanti visuomenės klasė, kuri nors ir galėtų turėti kvalifikuotus darbus, dėl nieko nėra tikra – kur gyvens rytoj, kokį atlyginimą, pas ką ir iki kada gaus, ar turės socialinės ir sveikatos apsaugos teises, ar jų neturės iš viso.

Prekariatas neturi jokios darbo garantijos ir yra priverstas pastoviai aplikuoti norėdamas gauti darbo arba keisti darbo rūšį. R. Munckas prekariatą linkęs apibūdinti kaip naują ir pavojingą socialinę klasę, pabrėždamas jos panašumus su Viktorijos laikų Didžiosios Britanijos miesto gyventojų klasės susiformavimu.

Prekariatas žymi ir tam tikrą atotrūkį nuo tradicinės individo karjeros supratimo, kuris neatsiejamas nuo tokių klasikų kaip H. Fordo ar M. Weberio teorijų įgyvendinimo, kai tarp darbuotojų ir organizacijų buvo sukuriami ilgalaikiai, stabilūs santykiai, o efektyviems darbuotojams organizacijos užtikrindavo darbo saugumą ir įvairaus pobūdžio garantijas kaip motyvavimo priemones.

Tačiau dabartiniu laikotarpiu esminėmis darbo vertybėmis tampa ne stabilumas ir nuspėjamumas, o lankstumas, tęstinumo nebuvimas ir didelė rizika, ir darbuotojai privalo patys save motyvuoti. Todėl darbuotojai organizacijose vis dažniau susiduria su disproporciniais galios santykiais, nepagarba ir negatyviu mikroklimatu.

Dažniausiai dirbdamas pagal laikinus kontraktus, prekariatas neturi teisės į valstybės pagalbą, pensijas, atostogas, nedarbo pašalpas, ligos išmokas ir medicinos sąskaitų apmokėjimą. Dalis prekariato atstovų tiesiog dirba šešėlinėje darbo rinkoje ir į nieką neturi teisių. Todėl prie prekariato sąvokos gali būti priskiriami ir emigrantai (pvz. lietuviai dirbantys Jungtinėje Karalystėje ar JAV).

Guy Standingas prekariato padėtį visuomenėje dažnai apibūdina ne kaip piliečių (angl. citizens), bet kaip natūralizavusių svetimšalių (angl. denizens). Prekariatas – tai priešingybė tirpstančiai vidutinei salariato (salary – angl. atlyginimas) klasei su pastoviomis darbo ir socialinėmis teisėmis. Prekariatas – taip pat priešingybė darbininkijos klasei, kuri traukiasi dėl pramonės dalies mažėjimo ekonomikos struktūroje, dėl robotizacijos ir pan.

Guy Standingas teigia, kad greta prekariato ir salariato būtina paminėti ir aukščiausiose globaliose socialinėse struktūrose esantį finansinį elitą – tai, ką jis vadina „super piliečiais“ (angl. super-citizens), kurių rankose sukoncentruota didžiausia finansinė galia.

Dažniausiai šie „super piliečiai“ apibūdinami kaip 1 proc. turtingųjų, kuriems priklauso daugiau turto nei likusiems 99 proc. pasaulio gyventojams, o būtent neoliberalizmo projektas, valstybinio reguliavimo mažinimas, privatizacijos procesai ir „gerovės valstybės“ koncepcijos transformacijos reikšmingai prisidėjo prie jų finansinės gerovės augimo.

Taip, prekariatas – ne varguomenė, kurią atstovauja žmonės be ryšio su visuomene, gyvenantys ir mirštantys gatvėje. Tačiau prekariato atstovai turi kur kas didesnes galimybes tapti varguomenės, o ne darbininkijos ar salariato dalimi, ir, pagal savo supratimą, daryti įtaką politiniame lygmenyje. Tokią prekariato įtaką politiškai pilnai atskleidė „Brexit“ Jungtinėje Karalystėje ir Trumpo išrinkimas JAV prezidentu, kai būtent prekariato balsai nulėmė šiuos pasirinkimus.

Prekariatas, neturėdamas tvirtų saitų su valstybe, organizacijomis ir likusia visuomenės dalimi, savo politinę poziciją dažnai linkęs išreikšti remiantis trumpalaikėmis ir intensyviomis emocijomis, o ne racionaliais argumentais ir įrodymais. Prekariatas nori greitų sprendimų čia ir dabar. Todėl jo įtaka gali reikšmingai paveikti ir ateities Europos politinius scenarijus – prezidento rinkimus Prancūzijoje, Nyderlanduose bei kitose šalyse.

Prekariato problemos supratimui jo tyrėją Guy Standingą pasaulio galingieji 2016 metais pakvietė ne tik į Davoso, bet ir į Bilderbergo klubo susitikimą Drezdene. Visa, ką jie išgirdo, buvo faktai apie tai, kaip sparčiai pasaulyje, taip pat ir išsivysčiusiame, auga prekariato eilės. Prekariato Japonijoje sociologai priskaičiuoja iki virš 50 proc., Ispanijoje ir Italijoje – 40 proc. ir pan.

Tačiau Guy Standingo stiprybė yra ne tik adekvati šiuolaikinių procesų analizė ir konstatacija, bet ir radikalaus sprendimo siūlymas kaip išspręsti šią pagrindinę pasaulinės socialinės nelygybės problemą. Tai – bazinių pajamų visiems gyventojams suteikimas, kuris neturėtų ryšio nei su socialinio draudimo stažu, nei buvusiomis pajamomis, o tik su fiziniu asmens egzistavimu. Tokias pajamas gautų visi – nepriklausomai nuo jų turto ar padėties darbo ar socialinės apsaugos sistemoje.

Faktiškai – tai socialinė apsauga be tradicinės, į socialines rizikas orientuotos socialinės apsaugos. Taip, ne iš karto šiuo Guy Standingo pasiūlymu buvo susidomėta, nes jis skaičiuoja jau pora dešimtmečių. Taip, bazinės pajamos buvo referendumu atmestos Šveicarijoje, tačiau jos jau prasiskynė kelią Suomijoje, kur yra išbandomos dviejų tūkstančių gavėjų, atrodo, kad tai pasiseks ir Nyderlanduose, Utrechto provincijoje. Žodžiu, pasiūlymas skinasi kelią.

Lietuvoje žinomas ekonomistas R. Kuodis paskaičiavo, kad pagal dabartinį biudžeto dydį būtų galima skirti tik 200 eurų (kai Suomijoje – 480 eurų) bazinę išmoką, kurios, aišku, neužtektų kasdieniniam asmens pragyvenimui. Todėl Centrinės ir Rytų Europos šalys dar tyli šiuo klausimu. Bet ar pas mus – mažiau prekariato? Ir ar jo reikšmingai nepadaugės naujajai Lietuvos valstiečių – žaliųjų valdžiai atleidžiant iš darbo nemažą viešojo sektoriaus darbuotojų dalį?

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Tadas Gudaitis. Kokio svarbaus dalyko gyventojai nežino apie savo pensijų fondus? (4)

Nors bendrovę , kurioje kaupia lėšas senatvei, galėtų įvardyti apie 69 proc. II pensijų...

Kristina Ivanovė. Nuo 2019 m. balandžio – nauja tvarka: kada tiekėjai galės būti įrašyti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (1)

2018 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos Seime registruotame Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ)...

Jūratė Cvilikienė. Kaip nepermokėti už šventes? (2)

Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto,...

Vaidas Žagūnis. Koks finansinis įgūdis jaunajai kartai padėtų svajones paversti tikrove? (4)

Nors jaunosios kartos lūkesčiai ir ambicijos įkvepia, kyla klausimas, kiek jos pagrįstos? Ir ar...

Vytautas Ašeris. Trys ingredientai naujos kartos komandai: mokslas, emocijos ir laisvė (2)

Visos – tradicinės, didelės, jaunos ar startuoliškais principais paremtos kompanijos – nuolat...

Top naujienos

Kaunas siūlo geriausią darbą už 1000 eurų, bet niekas netrykšta noru jo imtis (58)

Viešoje erdvėje galima pastebėti reklamų, kviečiančių rinktis naują profesiją. „Kaunas...

Paksas – didesnio žaidimo dalis: savo tikruosius tikslus išdėstė Kremliaus ruporui (482)

Maskvai Rolandas Paksas yra įdomesnis europiniame kontekste nei kaip žaidėjas Lietuvos vidaus...

Uždarė A1 magistralės atšaką – vairuotojams siūlo rinktis kitą maršrutą (16)

Kauno policijos pareigūnai pranešė, jog dėl eismo įvykio uždaroma viena kelio A1 –...

Dėl gaisro Vilniuje gali būti ribojamas eismas: bijoma sprogimo (3)

Policija informavo, kad Vilniuje kilo gaisras. Pirminiais duomenimis, dega pastatas, kuriame yra...

SADM: situacija su N. Zelandijoje įvaikinama mergaite – visai kita (416)

„Dešimtmetė kaunietė skubiai ruošiama įvaikinimui ir vyks gyventi į Naująją Zelandiją“,...

Kalėdų stalas. Tikriems saldumynų gerbėjams – kalėdinio aguonų pyrago receptas

Nuo seno laikomasi papročio, kad ant Kūčių stalo turi nugulti 12 patiekalų. Artėjant šventėms,...

Paaiškėjo bausmė muštynes išprovokavusiam Gudaičiui (2)

Artūras Gudaitis sekmadienį Italijos krepšinio čempionate surengė sėkmingą pasirodymą,...

Žiniasklaida: Michaelis Schumacheris pakilo iš lovos (82)

Prabėgus beveik penkeriems metams nuo nelemto Michaelio Schumacherio pasivažinėjimo slidėmis...

Atsarginis Rusijos planas apraizgyti Europą dujų vamzdžiais realizuojamas pietuose (52)

Pradėjus veikti dabar tiesiamam dujotiekiui „Turkish Stream“, Ankara taps labiau priklausoma nuo...

Planai dėl migrantų Jungtinėje Karalystėje sukėlė tikrą sąmyšį (35)

Šią savaitę Britanijos valdžia planuoja paviešinti pranešimą, kuriame bus skelbiama, jog...