aA
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos duomenimis, praėjusiais metais net 30 proc. smulkių ir vidutinių bendrovių intelektinės nuosavybės teisės buvo pažeistos, tačiau šios savo teisių teisme negynė, o 12 proc. nukentėjusių bendrovių apskritai nesiėmė jokių pažeistų savo teisių gynybos veiksmų.
Agnė Bilotaitė / Bendrovė JUREX

Panašią situaciją iliustruoja ir Nacionalinės teismų administracijos statistika – per 2016 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos pirmosios instancijos teismai sulaukė vos 56 ieškinių dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo.

Paprastai didesnę dalį šių Lietuvos teismuose nagrinėjamų bylų sudaro kolektyvinio administravimo asociacijų ieškiniai dėl autorinio atlyginimo priteisimo, o konkurentų ar darbuotojų pažeistos intelektinės nuosavybės teisės teisminiu keliu ginamos palyginti labai retai (2016 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos pirmosios instancijos teismai sulaukė 638 bylų dėl materialiosios nuosavybės gynimo).

Taigi kas lemia tokią situaciją ir kokiais būdais verslas gali apsaugoti savo intelektinės nuosavybės teises?

Kvalifikuotai parenkite sutartis

Vienas iš veiksnių, padedančių verslininkams ginti pažeistas autorių teises teisme, yra iš anksto sutartyse tarp šalių numatyta intelektinės kūrybos rezultatų apsauga.

Deja, šiandien retoje darbo sutartyje galima rasti nuostatas, įtvirtinančias teisių į darbuotojo sukurtus intelektinės nuosavybės objektus perėjimo darbdaviui sąlygas.

Remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu, turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, darbdaviui pereina tik 5 metams, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip (išimtis kompiuterių programoms).

Be to, darbdavys apskritai neįgyja autorių teisių į kūrinius, kuriuos darbuotojas sukūrė dirbdamas jam, tačiau formaliai atlikdamas kitą nei darbo sutartyje numatyta tiesioginė darbo funkcija.

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas, kurio funkcija yra teikti darbdavio parduodamos produkcijos garantinio aptarnavimo paslaugas, sukuria tam tikro įrenginio projektą, remiantis įstatymo nuostatomis, darbdavys turtinių autorių teisių į šį kūrinį neįgyja.

Tačiau su darbuotoju sudaromoje sutartyje galima susitarti priešingai – nustatyti, jog visos turtinės teisės į darbdavio nurodymu darbuotojo sukurtus objektus darbdaviui pereina neterminuotai ir nepriklausomai nuo to, ar šis autorių teisių objektas buvo sukurtas atliekant darbo sutartyje nurodytą darbo funkciją.

Sudarant autorines sutartis su dizaineriais, mokslininkais ir kitais kūrėjais taip pat svarbu aiškiai apibrėžti, kokios konkrečios autorių teisės yra perduodamos. Remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu, pagal autorinę sutartį perduodama tik tiek autorių teisių, kiek jų reikia konkrečios sutarties tikslams pasiekti.

Be to, jeigu pagal autorinę sutartį perduotos visos turtinės autorių teisės, laikoma, kad šios teisės perduotos tik dėl sutartyje nurodytų kūrinio naudojimo būdų. Todėl siekiant išvengti neaiškumų, visus susitarimus būtina detaliai užfiksuoti raštu.

Įregistruokite prekės ženklą ar dizainą

Verslo subjektams patariama naudojamą prekės ženklą, dizainą įregistruoti Valstybiniame patentų biure ar Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyboje. Prekės ženklo ar dizaino registracija suteikia jo savininkui išimtines teises naudoti atitinkamą žymenį ar gaminio vaizdą, taip pat reikalauti, kad jo nenaudotų kiti asmenys.

Reikėtų nepamiršti ir laiku pratęsti registracijos galiojimo terminą, kad prekės ženklo ar dizaino apsauga nenutrūktų.

Tiesa, kai kuriais atvejais minėtos institucijos gali atsisakyti registruoti prekės ženklą, jei jis neturi skiriamojo požymio, o dizainą – jei jis neatitinka naujumo ar individualių savybių reikalavimų. Tačiau ir tokiais atvejais komercinį žymenį, pavyzdžiui, neregistruotą prekės ženklą naudojančio verslo teisės yra saugomos.

Savo teises galima apginti remiantis Konkurencijos įstatymu, pagal kurį draudžiami bet kurie veiksmai, prieštaraujantys sąžiningai ūkinės veiklos praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito subjekto galimybėms konkuruoti.

Tad jei konkurentas naudoja žymenį, kuris yra tapatus ar panašus į jūsų įmonės pavadinimą, neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, įstatymas suteikia jums teisę reikalauti tokiais konkurento veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Stebėkite rinką ir reaguokite

Siekiant efektyvios intelektinės nuosavybės objektų apsaugos, verslui itin svarbu nuolatos sekti rinkoje vykstančius pokyčius, stebėti pasirodančius naujus prekės ženklus ar dizainus ir laiku identifikuoti galimus intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus.

Kuo anksčiau sureaguosite į pažeidimus, tuo labiau galėsite sumažinti šių veiksmų padarinius – mažėjančias pajamas, besitraukiančią rinkos dalį, neigiamą poveikį savo reputacijai, įvaizdžiui ir kt.

Pastebėję pažeidimą, pirmiausia pateikite teises pažeidžiančiam konkurentui pretenziją – informuokite jį apie pažeidimą ir paprašykite nutraukti neteisėtus veiksmus.

Tikėtina, kad, gavęs išsamią ir profesionaliai parengtą pretenziją, konkurentas savanoriškai pašalins pažeidimą, ir taip išvengsite teisminio ginčo nagrinėjimo, didelių laiko ir piniginių lėšų sąnaudų. Kai pažeidimas yra netyčinis, prekės ženklas, komercinis žymuo ar dizainas į rinką įvestas neseniai, jo žinomumo didinimui dar nėra skirta didelių investicijų, tokie ginčai paprastai išsprendžiami taikiai.

Rinkite įrodymus

Dažnai ginti savo pažeistas teises teisminiu keliu verslo subjektus sustabdo sunkumai surenkant ir pateikiant teismui įrodymus. Įrodyti savo teisių pažeidimą ir patirtų nuostolių dydį iš tiesų gali būti sudėtinga.

Siekiant palengvinti įrodinėjimo procesą, pirmiausia reikėtų fiksuoti ir kaupti visą prieinamą informaciją apie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, ypač daromus elektroninėje erdvėje.

Pavyzdžiui, išsaugokite internetinių puslapių, kuriuose naudojamas tapatus ar klaidinamai panašus komercinis žymuo, dizainas kopijas, kreipkitės į antstolį su prašymu konstatuoti pažeidimą patvirtinančias faktines aplinkybes ir pan. Jei tam tikri duomenys yra neprieinami, galite pasinaudoti įstatymuose, reglamentuojančiuose intelektinės nuosavybės objektų apsaugą, numatyta ginčo šalies teise prašyti teismo reikalauti jos argumentus patvirtinančių įrodymų iš priešingos šalies, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos apsauga.

Įstatymai taip pat numato galimybę be kitų įrodymų reikalauti ir banko, finansinių ar komercinių dokumentų. Jei tokių įrodymų per teismo nustatytą terminą nepateikiama be svarbių priežasčių arba atsisakoma leisti jais pasinaudoti, teismas turi teisę priimti sprendimą, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Kitaip tariant, teismas priešingos šalies atsisakymą pateikti jai nenaudingus įrodymus gali vertinti šios šalies nenaudai.

Įrodymų pateikimą palengvina ir Civilinio proceso kodekso nuostata, numatanti, jog asmenys, besibaiminantys, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau taps neįmanoma arba sunku, gali prašyti teismo juos užtikrinti – tiek prieš ieškinio padavimą, tiek jį padavus.

Išnaudokite visas nuostolių įrodinėjimo galimybes

Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo atveju nuostoliai paprastai vertinami negautomis pajamomis, o pagrįsti jų dydį yra pakankamai sunku. Tačiau patirtus nuostolius galima nustatyti apskaičiuojant kaltos šalies dėl pažeidimo gautą naudą.

Pavyzdžiui, vienoje iš bylų Lietuvos apeliacinis teismas yra priteisęs ieškovui konkurento dėl klaidinančio prekės ženklo naudojimo gautą naudą, kuri buvo apskaičiuota remiantis prekių, pažymėtų klaidinančiu prekės ženklu, pardavimo kaina ir apimtimis, užfiksuotomis antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Kitoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas priteisė ieškovui iš neteisėtai prekių ženklus naudojusio atsakovo pusę teisės pažeidimo laikotarpiu atsakovo gauto pelno, nurodyto atitinkamo laikotarpio ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentuose.

Taip pat galima pasitelkti alternatyvius žalos kompensavimo būdus. Pavyzdžiui, autorių teisių, gretutinių teisių ar duomenų bazių gamintojų teisių pažeidimo atveju teisių turėtojui gali būti priteista kompensacija, kurios dydis nustatomas nevertinant faktiškai patirtų nuostolių. Intelektinės nuosavybės teisių turėtojas taip pat gali reikalauti priteisti iš teisių pažeidėjo atlyginimą, kurį pažeidėjas būtų turėjęs mokėti, jei intelektinės nuosavybės teisėmis būtų naudojęsis teisėtai.

Taigi kilus ginčui, kiekvienu atveju profesionaliai įvertinkite ir išnaudokite visas pažeistų teisių gynimo galimybes, nuostolių įrodinėjimo priemones bei alternatyvius jų kompensavimo būdus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Monika Kuzminskaitė. Kas perka antrą butą Vilniuje: turtuoliai, gudruoliai ar... tiesiog gyvenimo aplinkybių paskatintieji?

Įprasta galvoti, kad antrą būstą perkantis žmogus arba turi pakankamai nemažai pinigų, kad...

Martins Berzins. Banko paslaugų ateitis: išmanieji telefonai ir klientų identifikacija per veido atvaizdą arba piršto atspaudą (3)

Banko skyrius kišenėje su išmaniomis nuotolinės identifikacijos galimybėmis – tai mūsų visų...

Audrius Šapola. Gyvenimas internete: arba saugu, arba patogu? (1)

Jei norite pamatyti, kaip atrodo kibernetinių sukčių auka, žvilgtelėkite į veidrodį. Nuo...

Gaižutis: ruošiamas įstatymas, nuo kurio priklausys, kas valdys pusę Lietuvos miškų (7)

Seime skinasi kelią Miškų įstatymo pataisos, kuriomis politikai užsimojo apriboti vienam fiziniam...

Jūratė Cvilikienė. Norėtų kuo mažiau, o išeina kaip visada − kiek lietuviai išleidžia mergvakariams ir bernvakariams? (2)

Vestuvių sezonas – pačiame įkarštyje. Kol dalis vestuvių svečių svarsto, kiek pinigų...

Top naujienos

Bakas: Skvernelis yra Seimo valdančiųjų partijų lyderių įkaitas (153)

Praėjusią savaitę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų ( LVŽS ) frakcijos durimis Seime trenkęs...

Milžinų keliais Šiaurės Airijoje keliavę lietuviai: sunku patikėti, kad tai sukūrė gamta (62)

Pirmoje pasakojimo apie Šiaurės Airiją dalyje pasakojau, kad šią Jungtinės Karalystės...

Barbariškai traumuotam Slavickui koja sulaužyta dviejose vietose, operuos Belgrade specialiai DELFI iš Belgrado (1)

Pasitvirtino niūriausios prognozės: Marijampolės „Sūduvos“ gynėjui Vaidui Slavickui...

Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą (121)

„Swedbank“ minimas dar vienoje skandalingoje istorijoje. Žiniasklaidoje rašoma, kad bankas...

„Sūduva“ su Čempionų lyga atsisveikino be kraupiai traumuoto Slavicko (95)

Antradienį vakare Čempionų lygos pirmo atrankos etapo atsakomosiose rungtynėse Marijampolės...

Patarėjai prisiminimus apie darbą su Grybauskaite išliejo feisbuke (389)

Dešimt metų Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė penktadienį perdavė naujajam prezidentui...

Ciklonas siautės Lietuvoje: sinoptikai skelbia, kuriuos miestus užgrius liūtis (3)

Trečiadienio orus ir toliau lems į rytus nuo Lietuvos esantis ciklonas. Po debesuotos nakties daug...

Europos Parlamentas išrinko Ursulą von der Leyen naująja Europos Komisijos vadove (128)

Vokiečių politikė Ursula von der Leyen antradienį užsitikrino Europos Parlamento palaikymą ir...

Nausėda turi konkrečių pasiūlymų dėl moterų į ministrų postus žada susitikti su valdančiaisiais (90)

Prezidentas Gitanas Nausėda ketina šią savaitę susitikti su valdančiųjų partijų atstovais...

Nausėda svarsto dialogą su Baltarusija (112)

Prezidentas Gitanas Nausėda sako esantis pasirengęs gerinti santykius su Baltarusija, bet žada...