aA
Birželio 24 d. rytą visa Europa atsibudo šokiruota – britai pasirinko gyvenimą be Europos Sąjungos (ES).
© AFP/Scanpix

Praėjus pirmajam sukrėtimui, pastebimas tam tikras sujudimas, siekiant pasinaudoti situacija – verslo viliones iš Britanijos į žemyninę Europą pradėjo Paryžius, Berlynas, Amsterdamas.

Ir ne veltui – Londonas yra didžiausias Senojo žemyno finansų centras, taip pat miestas, kuris pritraukia daugiausiai startuolių, todėl geopolitinės permainos suteikia šansą prisivilioti aukštųjų technologijų verslų. Vilnius taip pat gali spėti į šį traukinį.

Artūras Asakavičius
Artūras Asakavičius
© Bendrovės archyvas

Naivu būtų tikėtis, kad visas Londono Sitis persikels į Lietuvą, tačiau galime pasinaudoti turimomis stiprybėmis ir užsiimti nišą, ypatingai mokėjimų ir elektroninių pinigų įstaigų srityse.

Šiuo metu viena iš perspektyviausių startuolių vystymo krypčių yra finansinių technologijų inovacijos mokėjimų srityje.

Lietuva garsėja kaip regiono informacinių technologijų centras, čia įsikūrusios tokių bendrovių kaip „Nasdaq“, „Barclays“, „Western Union“, „AIG“ padaliniai, ne vienas didžiųjų bankų turi paslaugų centrus, tad pamatai suręsti.

Tam, kad taptume patraukli jurisdikcija elektroniniams bankams (angl. digital banks) ir galėtume konkuruoti su panašias ambicijas skelbiančiomis valstybėmis, reikalingi keli dalykai: palanki teisinė bazė, verslo vystymui tinkanti infrastruktūra ir kvalifikuoti darbuotojai.

2016 m. liepos 17 d. Finansų ministerija paskelbė, kad valstybės institucijos didina dėmesį naujoms finansinėms technologijoms ir finansinių technologijų (Fintech) sektoriaus plėtrai Lietuvoje.

Anot Finansų ministerijos pranešimo, finansinių technologijų sparti plėtra pasaulyje lemia poreikį efektyviau išnaudoti šioje srityje Lietuvos turimą potencialą, todėl Vyriausybės prašymu, Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku ir kitomis suinteresuotomis institucijomis parengs pasiūlymus, kurie Fintech sektoriaus plėtrai Lietuvoje suteiks papildomą pagreitį. Belieka tikėtis, kad kalbos virs konkrečiais veiksmais, nes Lietuva turi ką pasiūlyti.

Lietuvos bankas atsiveria inovacijoms

Lietuvos finansų sistemą kontroliuojančios institucijos požiūris ir licencijų išdavimo trukmė yra bene svarbiausi kriterijai finansinių technologijų įmonėms renkantis šalį, kurioje jie vystys savo veiklą.

Šioje srityje dažniausiai veiklą vykdyti ar produktus kurti pradeda jaunos bendrovės, kurioms laiko kaštai yra esminiai norint sparčiai augti ir pritraukti investuotojų lėšas.

Todėl licencijos išdavimo procesas gali daryti lemiamą įtaką. Lietuvos bankas, norėdamas pasiūlyti finansinių technologijų įmonėms sprendimą, turėtų nebijoti viešai skelbti savo „sėkmės istorijas“.

Lietuvos bankas gali išduoti licenciją mokėjimo ir elektroninių paslaugų įstaigoms per tris mėnesius.

Lyginant su kitomis ES valstybėmis, šis terminas yra trumpesnis penkiais–devyniais mėnesiais. Bankas taip pat yra įsipareigojęs pirmaisiais priežiūros metais netaikyti sankcijų įmonėms.

Tai reiškia, kad vietoje lazdos principo pasirinktas meduolio – vystant inovacijas, žvalgant nežinomas teritorijas, išauga klaidos tikimybė, tad bendradarbiavimas, o ne baudimas, turėtų prisidėti prie investicijų pritraukimo.

Taip pat Lietuvos bankas pristatė galimybę mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms prisijungti prie SEPA mokėjimų infrastruktūros ir suteikė galimybė jų klientams turėti asmeninius nacionalinius kodus IBAN sąskaitoms.

Naujame Nacionalinės mokėjimų strategijos projekte, kuris pateiktas visuomenės ir politikos svarstymui, galima aiškiai įžvelgti palankų požiūrį į pažangius sprendimus. Projektu siekiama, kad gyventojams ir verslui būtų prieinami bekontakčiai, momentiniai ir integruoti mokėjimo būdai.
Artūras Asakavičius

Kitaip tariant, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų sąskaitos atsiskaitymams eurais tampa lygiavertėmis įprastų komercinių bankų sąskaitoms.

Nuo šiol gali pakakti vienos sąskaitos, atidarytos elektroninių pinigų įstaigoje. Ilgainiui bankai gali būti pakeičiami.

Puikus pavyzdys yra skaitmeninis bankas „Revolut“, kuris veikia elektroninių pinigų įstaigos licencijos pagrindu.

Naujame Nacionalinės mokėjimų strategijos projekte, kuris pateiktas visuomenės ir politikos svarstymui, galima aiškiai įžvelgti palankų požiūrį į pažangius sprendimus. Projektu siekiama, kad gyventojams ir verslui būtų prieinami bekontakčiai, momentiniai ir integruoti mokėjimo būdai.

Deklaruojami ne tik ketinimai, tačiau imamasi ir realių veiksmų: Centrinis bankas kuria momentinių mokėjimų infrastruktūrą, kuri kartu su Europos momentinių mokėjimų iniciatyva užtikrins mokėjimų pasiekiamumą visoje Europoje. Tai turėtų pritraukti technologijų kompanijas, kuriančias mokėjimų įrankius bei įvairias elektronines pinigines, į Lietuvą.

Internetas: visur, visada ir pigiai

Antras pranašumas, kuris turėtų vilioti startuolius, yra technologinė pažanga – Lietuva išsiskiria ne tik Europos, bet ir pasauliniu mastu.

Tą rodo praėjusiais metais Lietuvos pelnyta pirmoji vieta pasaulinio valstybių konkurencingumo tyrime pagal verslo poreikių tenkinimą komunikacinių technologijų srityje.

Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal plačiajuosčio ryšio greitį ir šviesolaidinio interneto tinklo skvarbą – interneto skverbtis siekia 72 proc., o iki 2020 m. planuojama ją padidinti iki 85 proc. Telekomunikacijų bendrovės sparčiai šalį dengia ir 4G internetu, o interneto ryšys yra vienas pigiausių Europoje – komunikacijos technologijos suteikia ne tik šį, bet dar ir ekonominį pranašumą.

Ne paslaptis, kad startuoliai ieško galimybių ir testuoti savo kurtus gaminius – ieško vadinamųjų pilotinių rinkų, kur būtų galima išbandyti produktą ar paslaugą realiomis sąlygomis.

Lietuva su sparčiu internetu, gausiu skaitmeninių paslaugų vartotojų būriu ir santykinai nedidele rinka, yra labai patrauklus „bandymų poligonas“. Tai dar vienas šalies pranašumas.

Lietuva įsijungia į kovą dėl talentų

Iki šiol buvo pakankamai sudėtinga prisivilioti į Lietuvą aukštos kvalifikacijos darbuotojų ne iš ES šalių.

Tai lėmė ne bendra ekonominė situacija, bet ir gremėzdiškas reguliavimas. Šiuo metu bandoma supaprastinti šiuos reikalavimus – tam parengtas naujos redakcijos Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, kuriame numatytos lengvatos tiek startuoliams, tiek aukštos kvalifikacijos darbuotojams, todėl situacija turėtų keistis.

Investuoti Lietuvoje atbaidydavo ir pasenę darbo santykiai, kurie buvo įtvirtinti senajame Darbo kodekse.

Startuoliai galės pretenduoti į vadinamąją „startuolių vizą“.

Įstatymo projektas numato, kad startuolių įkūrėjai galės apsigyventi Lietuvoje ir čia pradėti verslą, neinvestuojant į įmonės kapitalą minimalios nustatytos sumos ir nesamdant minimalaus privalomo darbuotojų skaičiaus.

Tiesa, pakeitimuose yra palikta saugiklių: į tokį leidimą pretenduojantis asmuo turi vystyti su naujomis technologijomis susijusią veiklą arba kitas šaliai svarbias inovacijas, turėti reikiamą kvalifikaciją, finansavimą ir verslo planą.

Dar vienas galvos skausmas – kvalifikuoti darbuotojai. Ne paslaptis, kad yra milžiniška informacinių technologijų darbuotojų paklausa, tačiau pasiūla gerokai mažesnė. Todėl verslas dažnai programavimo paslaugas užsakinėja Rytuose.

Pokyčiai lems, kad IT darbuotojus ne iš ES narių bus lengviau įdarbinti Lietuvoje. Kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje nereikės gauti Darbo biržos sprendimo trūkstamų profesijų darbuotojams.

Šį sąrašą dar turi patvirtinti Vyriausybė, bet tikimasi, kad ten atsidurs ir IT specialistai.

Pokyčiai rodo, kad einame teisingu keliu – iš praktikos pastebiu, kad vis daugiau finansinių technologijų įmonių ieško labiausiai jų poreikius atitinkančių jurisdikcijų.

Tik nuo tolimesnių veiksmų priklausys, kokią grietinėlę nugriebsime iš „Brexit“ proceso ir kiek inovacijų pritrauksime iš kitų šalių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kristina Ivanovė. Nuo 2019 m. balandžio – nauja tvarka: kada tiekėjai galės būti įrašyti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (1)

2018 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos Seime registruotame Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ)...

Jūratė Cvilikienė. Kaip nepermokėti už šventes? (2)

Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto,...

Vaidas Žagūnis. Koks finansinis įgūdis jaunajai kartai padėtų svajones paversti tikrove? (4)

Nors jaunosios kartos lūkesčiai ir ambicijos įkvepia, kyla klausimas, kiek jos pagrįstos? Ir ar...

Vytautas Ašeris. Trys ingredientai naujos kartos komandai: mokslas, emocijos ir laisvė (2)

Visos – tradicinės, didelės, jaunos ar startuoliškais principais paremtos kompanijos – nuolat...

Vytenis Šimkus. Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai? (5)

Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido....

Top naujienos

Orai: gausesnis sniegas – tik trumpam (10)

Atkeliavusi sniego zona pirmadienio dieną iš Lietuvos po truputį trauksis. Keliai kai kur vis dar...

Itin nuožmus diktatorius savo aukų ramybėje nepaliko net po kankinančios mirties (106)

Idi Aminas ne be pagrindo įtraukiamas į nuožmiausių pasaulio diktatorių sąrašą. Tai...

Kraupus 14-metės iš Lietuvos nužudymas apauga vis naujomis detalėmis: tarnyboms buvo žinomas ir žudikas, ir jo auka (112)

16-metis, kaltinamas išžaginęs 14 m. Viktoriją, o paskui mirtinai uždaužęs ją į plaktuką...

Per Kalėdas parduotuvės nedirbs: paskelbė visų prekybos centrų darbo laiką (358)

Šiemet nė vienas prekybos centras Lietuvoje nedirbs pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją,...

Gudaitis po rungtynių susimušė su varžovu (29)

Artūras Gudaitis sekmadienį Italijos krepšinio čempionate surengė sėkmingą pasirodymą, tačiau...

Kaip meluoja filmų kūrėjai: kas iš tiesų nutinka, kai į automobilį pataiko kulka (27)

Automobiliai yra dažnas veiksmo filmų motyvas. Suderinkite automobilių gaudynes su susišaudymu...

Kaip pasirinkti – kaupti II ar III pakopos pensijų fonduose? (112)

Lietuvoje egzistuoja trys pensijų pakopos ir kiekviena iš jų suteikia skirtingas kaupimo galimybes....

Rimvydas Valatka. Septyni kiaulių ūkio principai (690)

Eina į pabaigą trečiasis Džiaugsmo sekmadienis su valstiečiais ant altoriaus. Plėsdami vidinę...

Universiteto profesorė pasisiūlė pavaduoti streikuojančius mokytojus – reakcija nustebino (668)

Prasidėjus ketvirtajai pedagogų streiko savaitei tėvai ėmė širsti ne tik ant šalies valdžios,...